Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-18 · Administracinė byla Nr. A-502-1454-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
A-502-1454-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
Mažesniųjų brolių
Pareiškėjas
S. Z.
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1454/2009Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei N. Ž.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Šv. Jurgio konvento apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. teisių perėmėjos J. Z. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. Z. skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto valdybos 2000 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 883.

Nurodė, kad 1998 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Institucija) Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl detalaus plano žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, parengimo. 2005 m. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl parengto detaliojo plano suderinimo. 2005 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 242 buvo pranešta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos jau nustatytos patvirtinus ginčijamu sprendimu detalųjį planą Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konventui suformuotame sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Į šią suplanuotą teritoriją patenka pareiškėjui priklausantis statinys-stoginė. Nurodė, kad jo teisės pažeistos, kadangi nesilaikyta Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų teritorinio planavimo tikslų suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 32-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto valdyba 1991 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 1182 ir 1992 rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 795-v išskyrė 4875 m² žemės sklypą Pranciškonų vienuolynui. 2000 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 883 Kauno miesto valdyba patvirtino šio žemės sklypo detalųjį planą. Nurodė, kad plano brėžiniuose nėra pareiškėjo minimos stoginės. Taip pat nėra įrodymų, kad minėto objekto savininkas yra pareiškėjas, nėra duomenų, kad stoginė pastatyta prieš patvirtinant detalųjį planą, žemės sklypas, kuriame yra minimas statinys nėra suteiktas pareiškėjui. Mano, kad Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos nepažeistos, kadangi pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir Kauno miesto valdybos 2000 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 883 panaikino.

Teismas atkreipė dėmesį į Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame numatyta, jog teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad ruošiant 4870 m² žemės sklypo detalųjį planą, nederinti greta esančių žemės sklypų savininkų interesai, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis kiemo statinys stoginė pateko į šio suplanuoto sklypo ribas. Teismas konstatavo, kad šiuo metu diskutuoti apie pastato priklausomybę ir savavalinę statybą nėra pagrindo. Pabrėžė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, liečiantys stoginę 4I1 nuo jų įrašymo, laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti nustatyta tvarka. Nurodė, jog informacijos apie tai, kad būtų inicijuoti teismo procesai dėl šių duomenų panaikinimo, nėra. Atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas taip pat įpareigoja rengiant teritorijų planavimo dokumentą atlikti esamos būklės analizę, t. y. įvertinti esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymą, kitas aplinkybes bei nustatyti teritorijos vystymo tendencijas ir problemines situacijas.

Teismas nurodė, kad stoginė 4I1 įregistruota kaip statinys, priklausantis P. Z. dar 1983 metais. Iš inventorinės bylos duomenų matyti, kad jis yra užfiksuotas už juridiškai įtvirtinto 600 m² žemės sklypo ribų. Ruošiant detalųjį planą, nebuvo analizuota minėta situacija, kuri įvardintina problemine. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžiniuose šis statinys netgi nenurodytas, nors registro duomenyse jis yra. Aplinkybės, kad statinys 4I1 patenka į prie pastatų (duomenys neskelbtini) suplanuotą žemės sklypą, neginčijo ir atsakovas. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, atlikdama 4870 m² žemės sklypo derinimo procedūras, neatsižvelgė į tai, kad P. Z. ir kitiems bendrasavininkiams tuo pačiu metu leista rengti tos pačios teritorijos detalųjį planą, kurio brėžiniais minimas statinys-stoginė perkeltas į P. Z. planuojamą padidinti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad esant statinio teisinei registracijai P. Z. vardu, taip pat turėjo būti išspręstas su besiribojančių namų valdų gyventojų nuosavybe susijęs klausimas. Nurodė, kad tai padaryta nebuvo, todėl įtraukus pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį statinį į tretiesiems asmenims suformuotą žemės sklypą, pažeistos pareiškėjo teisės juo disponuoti. Priėjo prie išvados, kad ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti fizinių ir juridinių asmenų interesai dėl žemės sklypų naudojimo, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti reikalavimai.

Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teiginį, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2005 m. balandžio 11 d. raštu Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjas informavo P. Z. apie jo teisių pažeidimą (b. l. 24). Nors rašte nurodyta, jog pakartotinai pareiškėjas informuojamas apie tai, tačiau nėra duomenų, kad P. Z. gavo 2005 m.vasario 15 d. raštą ir nuo tada žinojo apie teisių pažeidimą. Pats P. Z. nurodė, kad išeities taškas kreiptis į teismą buvo 2005 m. balandžio 11 d. raštas (b. l. 23). Skundas administraciniame teisme gautas 2005 m. balandžio 29 d. (b. l. 6-7), todėl teismas laikė, kad terminas kreiptis į administracinį teismą nepraleistas.

III.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 195-197) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo suteiktas ir nėra jo namų valdos žemės sklypo dalis. Jo naudojama namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuota 1950 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 419, kuriuo individualaus namo statybai skirtas 600 m² žemės sklypas. Tokio žemės sklypo ribos pažymėtos namų valdos techninės apskaitos byloje. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. 3K-3-1145/2003, kurioje nurodyta, kad pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose naudojami žemės sklypai nesuprantami kaip faktiškai naudojami, o kaip paskirti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas ginčijo administracinį aktą, remdamasis faktiniu žemės sklypo dalies, reikalingos jam priklausančio statinio eksploatavimui, naudojimu, tačiau faktinis valstybinės žemės naudojimas nesuteikia teisės pretenduoti į didesnę žemės sklypo dalį nei skirta administraciniais teisės aktais. Pabrėžia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas dar 1992 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 795-v buvo skirtas Mažesniųjų brolių ordino pranciškonų vienuolynui. Atkreipia dėmesį, kad šio potvarkio pagrindu buvo parengtas 1992 m. lapkričio 13 d. patvirtintas raudonųjų linijų planas, kurio nustatytos žemės sklypo ribos sutampa su ginčijamu detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribomis. Kadangi šie dokumentai yra teisėti ir galiojantys, prieina prie išvados, kad ginčijamo detaliojo plano organizatorius yra teisėtas viso žemės sklypo naudotojas. Tvirtina, kad teismo argumentas, jog įtraukus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį statinį į tretiesiems suinteresuotiems asmenims suformuotą žemės sklypą pažeistos pareiškėjo teisės juo disponuoti, yra nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu ir pati pareiškėjo teisių perėmėja negalėjo paaiškinti, kaip ginčijamu detaliuoju planu pažeidžiamos jos teisės.

Tretysis suinteresuotas asmuo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konventas apeliaciniu skundu (b. l. 198-201) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens valdomų žemės sklypų ribos buvo suformuotos ir patvirtintos dar iki 2000 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 883, kuriuo buvo tvirtinamas detalusis planas, dienos, todėl pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę ginti savo pažeistus interesus ginčijant sklypo ribas, jas formuojant ir įregistruojant jau pradiniame etape;

2) iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad 1976 m. vasario 2 d. Vykdomojo komiteto Statybos kontrolės skyriaus išduoto statybos leidimo Nr. „C“ 49 (b. l. 93) sąlygose yra nurodyta, kad šis leidimas išduotas statyti 2 mūrinius garažus su ūkio pastatais pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintą projektą, nugriaunant savavališkus ūkinius pastatus – 2I1m, 3I1m, 4I1m, bet nei statybos leidime, nei Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintame projekte nekalbama apie leidimą statyti stoginę. Nurodo, kad pagal Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264, 37 punktą, namų valdos, kuriose yra savavališkos statybos statinių, inventorizacijos bylose daromi savavališkos statybos atžymėjimai. Pastatas (jo dalis) inventorizacijos byloje žymimas kaip savavališkai pastatytas, jeigu inventorizacijos metu statytojas nepateikia statybą pateisinančių dokumentų. Pažymi, kad šių metodinių nurodymų 46 punkte nurodyta, jog apie gyventojų savavališkai pastatytus ūkinius pastatus, garažus, šiltnamius ir kitus statinius techninės inventorizacijos bylos viršelio ir žemės sklypo plano viršutinėje dalyje daroma atžyma, uždedant spaudą „savavališka statyba“. Atkreipia dėmesį, kad šie nurodymai Kauno miesto inventorinėje byloje nebuvo atlikti, Kauno miesto techninės inventorizacijos biuras 1983 m. balandžio 8 d. pašiūrę 4I1 inventorizacijos byloje nepagrįstai įrašė kaip teisėtai pastatytą, be jokių savavališkos statybos prierašų ar spaudų. Prieina prie išvados, kad yra akivaizdu, jog pašiūrė 4I1 pastatyta savavališkai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 4 d. konsultaciją A3-51 (Teismų praktika Nr. 16, psl. 368-369);

3) nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. A10-1096/2002 ir konstatuoja, kad skundo padavimo termino pradžia laikytina ta diena, kai pareiškėjui tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma apie ginčo akto priėmimą. Nurodo, kad Kauno miesto valdybos sprendimas buvo priimtas ir įsigaliojo 2000 m. liepos 18 d., detalusis planas yra viešai skelbiamas aktas, tačiau teismas nesiaiškino, ar buvo oficialiai paskelbta apie detalųjį planą vietinėje spaudoje ir kada tai buvo padaryta. Pabrėžia, kad pareiškėjo teisių perėmėja turėjo įrodyti, jog pradinį 2005 m. vasario 15 d. laišką gavo ne anksčiau nei pakartotinį 2005 m. balandžio 11 d. laišką ir todėl termino skundui paduoti nepraleido. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nenustatė konkrečios datos, nuo kada skaičiuojamas terminas skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 207-208) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad pritaria apeliacinio skundo motyvams ir argumentams. Taip pat informuoja, jog Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčijamo detaliojo plano rengimo metu, nebuvo reikalavimo apie patvirtintą detalųjį planą skelbti spaudoje. Šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo patvirtintas atitinkamos teritorijos detalusis planas. Paprastai turi būti tikrinamas ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau prieš tai įvertinama ar laikytasi įstatymų nustatytų terminų kreiptis teisminės gynybos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Kadangi byloje nenustatyta, jog ginčijamas aktas pareiškėjui įteiktas, pirmosios instancijos teismas aiškinosi kaip pareiškėjui tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma apie ginčo akto priėmimą. Iš bylos duomenų matyti, jog 2005 m. balandžio 11 d. raštu Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjas informavo P. Z. apie jo teisių pažeidimą (b. l. 24). Atkreiptas dėmesys, kad rašte nurodyta, jog pareiškėjas informuojamas apie tai pakartotinai, tačiau nebuvo pateikta duomenų, kad P. Z. gavo 2005 m. vasario 15 d. raštą ir nuo tada žinojo apie teisių pažeidimą. Pats pareiškėjas nurodė, kad apie ginčijamu aktu pažeistas jo teises buvo pranešta 2005 m. balandžio 11 d. raštu po to kai į atsakovą buvo kreiptasi dėl detalaus plano sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune suderinimo. Skundas administraciniame teisme gautas 2005 m. balandžio 29 d. (b. l. 6-7), todėl teismas pagrįstai laikė, kad terminas kreiptis į administracinį teismą nepraleistas. Duomenų, kad ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, į bylą nepateikta.

Ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Byloje nustatyta kad ruošiant 4870 m² žemės sklypo detalųjį planą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis kiemo statinys stoginė pateko į šio suplanuoto sklypo ribas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, liečiantys stoginę 4I1 nuo jų įrašymo, laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti nustatyta tvarka. Informacijos apie tai, kad būtų inicijuoti teismo procesai dėl šių duomenų panaikinimo, nepateikta. Byloje nustatyta, kad stoginė 4I1 įregistruota kaip statinys, priklausantis P. Z. dar 1983 metais. Iš inventorinės bylos duomenų matyti, kad jis yra užfiksuotas už juridiškai įtvirtinto 600 m² žemės sklypo ribų. Ruošiant detalųjį planą, nebuvo analizuota minėta situacija, kuri įvardintina problemine. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžiniuose šis statinys nėra nurodytas, nors registro duomenyse jis yra. Pagrįstai pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, atlikdama 4870 m² žemės sklypo derinimo procedūras, neatsižvelgė į tai, kad P. Z. ir kitiems bendrasavininkiams tuo pačiu metu leista rengti tos pačios teritorijos detalųjį planą, kurio brėžiniais minimas statinys-stoginė perkeltas į P. Z. planuojamą padidinti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčijamu aktu patvirtintu detaliuoju planu nebuvo išspręstas su besiribojančių namų valdų gyventojų nuosavybe susijęs klausimas, todėl įtraukus pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį statinį į tretiesiems asmenims suformuotą žemės sklypą, pažeistos pareiškėjo teisės juo disponuoti. Taigi, ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti greta esančių žemės sklypų savininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų interesai dėl žemės sklypų naudojimo, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti reikalavimai. Akivaizdu, kad nesilaikyta ir Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl planuojamos teritorijos esamos būklės ir kitų parametrų tinkamo įvertinimo.

Be to Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis buvo numačiusi planavimo organizatorių pareigą apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, kurių nekilnojamąjį turtą paminėtame įstatyme numatytu būdu paveiks detalusis planavimas. Duomenų, kad pareiškėjui būtų pranešta apie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimą į planuojamą teritoriją, nepateikta. Tokiu būdu pareiškėjui buvo atimta galimybė pasinaudoti teise, numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl detaliojo planavimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Šv. Jurgio konvento apeliacinius skundus atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasArtūras Drigotas