- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- I-3688-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L., L. G.
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Šiaulių regiono keliai, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Aistis Damulevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui L. G., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Mačiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Šiaulių regiono keliai ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas:
1. panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) 2008-05-13 sprendimą Nr. (12.2) 2-2863 ir 2007-07-05 sprendimą Nr. (6.9)-4-37, kuriais nebuvo leista įsirengti tiesioginės nuovažos nuo magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių r. sav.;
2. įpareigoti Direkciją nuovažą leisti įsirengti pagal topografinėje nuotraukoje žalia spalva pažymėtą ribą, nes būtent toje vietoje ir buvo ankstesnioji nuovaža;
3. priteisti bylinėjimosi išlaidas – 700 Lt už advokato pagalbą ir 100 Lt žyminio mokesčio.
Pareiškėjas L. G. skunde ir patikslintame skunde (b. l. 5–8, 11–13) nurodė ir per teismo posėdį jis ir jo atstovas paaiškino, kad Direkcija 2007-07-05 rašte atsakė jam leisti įsirengti tiesioginę nuovažą nuo magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių r. sav., nes nuovaža gali būti įrengiama (paliekama) tik jų buvusioje vietoje (į sodybas ir bendrojo naudojimo šalutinius kelius). Šio rašto neskundė, nes jam buvo palikta galimybė, įrodžius buvusią nuovažą, ją įsirengti be teisminių procedūrų. 2008-03-31 jis vėl kreipėsi į Direkciją su įrodymais apie buvusią nuovažą bei prašymu leisti įsirengti tiesioginę nuovažą, pridėjo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina faktą, kad dabartinėje jo sklypo vietoje buvo sodyba, mokykla, 1947-07-27 ir 1947-08-01 (duomenys neskelbtini) kaimo žemės naudotojų žemės apskaitos žiniaraščių ištraukų kopijas, Šiaulių apskrities DZDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus ir 1949-03-25 A. V. turto surašymo ir įkainavimo aktą bei 1952–1966 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijas apie K. P. ūkį, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo sodyba, į kurią buvo galima patekti tik per nuovažą nuo pagrindinio kelio Ryga–Šiauliai–Kaliningradas. Teigia, kad 1947-08-01 žemės apskaitos žiniaraštyje žemės naudotojų skiltyje esantis žodis „mokyklai“ reiškia, kad (duomenys neskelbtini) k. (dabartiniame jo žemės sklype) buvo mokykla, į kurią buvo galima patekti per nuovažą. 1927-03-02 žemės perleidimo A. V. akto 2-ame puslapyje yra parašyta, kad žemės sklypo „vasaros vakaruose – plentas“ ir yra dabartinis magistralinis kelias A12 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas. Teigia, kad tuo metu nebuvo jokių kelių planų, kuriuose būtų užfiksuota nuovaža į minėtą sodybą, todėl mano, kad jo pateikti rašytiniai dokumentai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo nuovaža nuo kelio, ir ji turi būti atstatyta. Šiuo metu, norėdamas patekti į savo žemės sklypą, turi važiuoti 100 metrų ir tada važiuoti per kitų asmenų sklypus. Tuo metu, kai 2006 m. įsigijo žemės sklypą, nuovažos nebuvo, jis ją buvo įsirengęs savavališkai, kurią kelininkai dabar išardė. 2008-02-15 kreipėsi į Šiaulių r. apylinkės teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo. Šiuo metu byla sustabdyta iki bus išnaudoti visi teisiniai būdai įsirengti tiesioginę nuovažą į savo žemės sklypą, neribojant kitų asmenų (kaimynų) nuosavybės teisių. Mano, kad skundžiami Direkcijos atsakymai neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeidžia jo, kaip teisėto žemės savininko, interesus tinkamai realizuoti savo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovės argumentas, kad dėl itin blogos eismo situacijos keliuose netikslinga įrengti dar vieną nuovažą, yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 47–50) į skundą nurodė ir teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad pareiškėjo skundas neatitinka faktinių aplinkybių ir paremtas iš esmės klaidingais argumentais. Teigia, kad ji nepagrįstai įtraukta į bylą kaip atsakovė, kadangi ji nėra atsakinga už tai, kad pareiškėjo pagal 2006 metų pirkimo ir pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, žemės reformos metu buvo suformuotas be privažiavimo. Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, į kurį Šiaulių apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės D. V. ir L. P.. Problemos dėl galimybės patekti į pareiškėjo žemės sklypą kilo ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl to, kad, atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę ir projektuojant grąžintinos žemės sklypus, Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (žemėvaldos plane) nebuvo suprojektuoti (numatyti) tiesioginio privažiavimo keliai į visus privačios žemės sklypus, o žemės savininkai to nereikalavo. Pasirašydami žemės sklypų planus ir kitus dokumentus, jie su tuo sutiko. Nors tuomet galiojusios LR žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 31 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu, tačiau realiai toks privažiavimas į kiekvieną žemės sklypą nebuvo numatytas. Nesilaikyta ir šios Metodikos 32 punkto nuostatų dėl vietinės reikšmės kelių projektavimo. Atsakovės atsisakymas neleisti įrengti nuovažą pareiškėjo pageidaujamoje vietoje yra teisėtas ir pagrįstas remiantis tiek anksčiau galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, patvirtinto LR aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 603/456, tiek naujo kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimais įsirengti nuovažas į vietinės reikšmės kelius, ūkinius objektus, lauko kelius ir sodybas. Teigia, kad sankryžų ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių ribojamas dėl eismo saugos kelyje reikalavimų – siekiant sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje. Pagal LR statybos įstatymo 4 straipsnį, keliams taip pat yra taikomi esminiai statinio reikalavimai. Tokie reikalavimai yra žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti, sumažinimas, saugaus naudojimo užtikrinimas, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Sankryžų ir nuovažų mažinimas intensyvaus eismo keliuose mažina eismo įvykių kiekį iki 25 procentų. Nurodė, kad ji neturi galimybių leisti nuo kelio įrengti nuovažą pareiškėjo pageidaujamoje vietoje (kelio 45 km), kadangi vos apie 100 metrų atstumu nuo šios vietos yra kelio rekonstrukcijos metu į tuomet buvusį lauko kelią (44,91 km) įrengta (palikta) nuovaža. Be to, apie 150 m atstumu nuo šio žemės sklypo ribos Šiaulių kryptimi (kelio 45,57 km) taip pat jau yra kelio rekonstrukcijos metu į lauko kelią įrengta (palikta) nuovaža. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinių statybą ir rekonstrukciją, nėra įtvirtinti reikalavimai nagrinėti ir / ar naudoti archyvinę planinę medžiagą. Priešingai, pagal statybos techninio reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, statinių projektai turi būti rengiami ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos (darbų metu ją vis atnaujinant). Atsisakymas leisti įrengti nuovažą buvo parengtas prieš tai išsamiai išnagrinėjus esamą situaciją, 2001–2002 metais (iki kelio ruožo rekonstrukcijos darbų) atliktą topografinę geodezinę nuotrauką, 2002 metais parengtą magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 44,00–50,28 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą, Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (dalį), pareiškėjo žemės sklypo planą ir kitą turimą (gautą) medžiagą. Jokių tiesioginių nuovažų nuo kelio šioje medžiagoje nebuvo užfiksuota.
Rengiant valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijos techninius projektus, visos iki kelio rekonstrukcijos pradžios teisėtai įrengtos sankryžos ir nuovažos į esamas sodybas ir esamus bendrojo naudojimo šalutinius kelius fiksuojamos topografinėje geodezinėje nuotraukoje ir rekonstruojamos. Šiuo atveju iki magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 44,00–50,28 km ruožo, prie kurio yra pareiškėjo žemės sklypas, rekonstrukcijos darbų pradžios buvusios teisėtai įrengtos (esamos) nuovažos ir esami šalutiniai keliai (kelio 44,91 km ir 45,57 km) taip pat buvo užfiksuotos topografinėje geodezinėje nuotraukoje, o sprendiniai dėl jų rekonstravimo (nuovažos tipo, dangų konstrukcijos, ilgio ir kita) parengti rengiant magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 44,00–50,28 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte šie keliai tuomet buvo pažymėti kaip 6 metrų pločio keliai, jungiantys aplinkines teritorijas (tarp jų ir privačių žemės sklypų grupes) su šiuo magistraliniu keliu. Dėl nurodytų priežasčių nuovažos nuo magistralinio kelio į esamus šalutinius kelius (44,91 ir 45,57 km) ir buvo paliktos (rekonstruotos).
Kadangi pareiškėjo žemės sklypas yra šiame kelio ruože (tarp 44,91 ir 45,57 km esančių nuovažų), Direkcijos atsakymuose atstumas nuo esamų nuovažų iki jo žemės sklypo ribų nurodytas pagal magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 44,00–50,28 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, statinio techninis projektas yra dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad jokie papildomi įrodymai ar liudininkų parodymai, kad nuovaža nuo kelio į dabar pareiškėjui priklausantį žemės sklypą kažkada galėjo egzistuoti, nereikalingi. Kadangi sankryžos ir nuovažos nuo pagrindinio kelio į šalutinius kelius (kelio 44,91 ir 45,57 km) yra neatskiriama valstybinės reikšmės kelio dalis, šiomis sankryžomis ir nuovažomis naudotis turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti įrengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų. Tuo tarpu kitu būdu patekti į pareiškėjo žemės sklypą galima, jei nuo artimiausių nuovažų būtų nustatytas kelio servitutas. Tai atitiktų šio reglamento 169 punkto nuostatą, kad nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Mano, kad patenkinus pareiškėjo prašymą leisti įrengti nuovažą vos per 100 metrų nuo esamos nuovažos, būtų pažeisti ne tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, reikalavimai bei šio kelio valdytojo teisėti interesai, bet ir visų šio kelio naudotojų (tiek vidaus (šalies), tiek užsienio) teisėti interesai. Magistralinis kelias Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas, kuris kartu yra ir „Trans European Network“ (TEN) I A koridoriaus Talinas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas bei tarptautinės magistralės E77 Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius (Kaliningradas)–Varšuva–Krokuva–Budapeštas sudėtinė dalis, turi būti tvarkomas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais. Visuomenės, valstybės ir Europos Sąjungos interesas – eismo saugos keliuose užtikrinimas ir avaringumo mažinimas. Ir įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio apribojimo) taikymą siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne vieno asmens asmeninį interesą išvengti nepatogumų (šiuo atveju – kelio servituto nustatymą).
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Šiaulių regiono keliai atstovas palaikė atsakovės poziciją.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą (b. l. 52) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Šiaulių regiono keliai atstovui nedalyvaujant. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Direkcijos 2008-05-13 sprendimo Nr. (12.2) 2-2863 (toliau 2008-05-13 Sprendimas) ir 2007-07-05 sprendimo Nr. (6.9)-4-37 (2007-07-05 Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Šiaulių r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Šiaulių regiono kelius, prašydamas leisti įsirengti tiesioginę nuovažą nuo magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šį prašymą VĮ Šiaulių regiono keliai persiuntė atsakovei, kuri 2007-07-05 priėmė sprendimą, kad nuovaža nuo kelio į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą negali būti įrengta (b. l. 20). Pareiškėjas 2008-03-01 pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydamas duoti leidimą įsirengti tiesioginę nuovažą nuo magistralinio kelio Al2 Ryga–Šiauliai–Kaliningradas į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovė 2008-05-06 sprendimu vėl atsisakė pareiškėjui tokį leidimą suteikti (b. l. 19).
Remiantis byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra šalia kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (b. l. 51). LR Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 buvo patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame nurodoma, kad kelias Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas yra magistralinis kelias. LR aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 4.1 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. 9.1.1 punkte nustatyta, kad magistraliniai keliai skirti užtikrinti patogų susisiekimą tarp pagrindinių šalies miestų, taip pat magistraliniai keliai skirti ir tranzitiniam eismui.
Teismas pažymi, kad 2007-07-05 Sprendimu ir 2008-05-13 Sprendimu buvo sprendžiamas vienas ir tas pats klausimas – nuovažos įrengimas nuo magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.
Nuovažos sąvoka yra pateikta KTR 8.6 punkte: nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta.
Teismas pažymi, kad 2007-07-05 Sprendimas buvo priimtas, galiojant LR aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 603/456 patvirtintam statybos techniniam reglamentui STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ (toliau – STR). Tuo tarpu 2008-05-13 Sprendimas buvo priimtas jau galiojant KTR.
Vadovaujantis STR nuostatomis, rekomenduojama neužstatytoje teritorijoje dažnas nuovažas į ūkinius objektus, lauko kelius ir sodybas sujungti pagrindiniam keliui lygiagrečiais keliais ir prijungti juos prie šalutinio kelio vienos iš nuovažų, arba naujų nuovažų, kurių vietos parenkamos saugaus eismo požiūriu, atsižvelgiant į eismo greitį pagrindiniame kelyje (STR 299 punktas). Kai greitis 90 km/h, nuovažos leidžiamos ne dažniau kaip kas 0,5 km ir jos turi būti gerai matomos (STR 299.3 punktas).
KTR 162 punktas numato, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 163 punkte numatyta, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 000 metrų, o 164 punktas nustato, kad kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų.
Iš byloje esančios magistralinio kelio A12 Ryga–Šiaulių–Tauragės–Kaliningradas schemos matyti, kad nuo pareiškėjo norimos nuovažos vietos maždaug už 100 metrų jau yra nuovaža (b. l. 73). Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, nuovažos įrengimas pareiškėjo norimoje vietoje prieštarautų KTR 164 punkte įtvirtintai taisyklei.
Įvertinęs KTR ir STR įtvirtintas nuostatas, susijusias su nuovažų įrengimu, teismas daro išvadą, kad minėti teisės aktai riboja nuovažų iš magistralinių kelių įrengimo skaičių. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus nėra ??(KTR 162). Atsižvelgdamas į šią nuostatą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi įrodyti, kad nėra nei techninių, nei teisinių būdų kitaip, nei įrengti nuovadą, patekti į jam priklausantį žemės sklypą.
Teismas pažymi, kad atsakovė pagrįstai remiasi žemės sklypo formavimo metu galiojusios Metodikos, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 31 punkto nuostata, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Metodikos 32.3 punktas numato, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai.
Pareiškėjas teismui patvirtino, kad kai jis įsigijo žemės sklypą, tiesioginio privažiavimo iki jo nebuvo, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis išnaudojo visas galimas priemones ir gavo visą reikiamą informaciją, ar formuojant žemės sklypą, kurio savininkas jis yra, buvo numatytas pravažiavimas iki jo, ar ne. Todėl nėra aišku, ar pareiškėjas išnaudojo visas priemones, kad privažiuoti iki jo sklypo būtų galima kitaip nei įrengti nuovažą. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymų, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį dėl servituto nustatymo, tačiau ši byla yra sustabdyta tol, kol Direkcija išnagrinės pareiškėjo prašymą išduoti leidimą tiesioginei nuovažai įrengti ir teismui bus pateikti įrodymai, kad pareiškėjas išnaudojo visas objektyvias galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises, neribodamas kitų asmenų nuosavybės teisių (b. l. 33–34). Atsakovė nurodė, kad servituto nustatymas yra vienas realiausių problemos sprendimo būdų ir viena iš teisinių priemonių, numatytų KTR 162 punkte.
Teismas pažymi, kad nei STR, nei KTR nenumato išimčių iš bendros taisyklės dėl nuovažų skaičiaus ribojimo, jei yra nustatoma, kad norimos įrengti nuovažos toje vietoje buvo ir ankščiau, todėl liudytojų parodymais šios aplinkybės neįrodinėtinos.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas laiko, kad pareiškėjas neišnaudojo visų priemonių, kad būtų galima daryti prielaidą, kad nėra kitų teisinių ir techninių būdų, kaip galima būtų kitaip patekti į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui leidimą nuovažai įrengti, todėl nėra pagrindo, remiantis KTR 162 punkte įtvirtinta taisykle, leisti jam įsirengti nuovažą. Taip pat iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad maždaug už 100 m nuo pareiškėjo norimos įsirengti nuovažos vietos yra kita nuovaža, todėl teismas laiko, kad atsakovė pagrįstai atsisakė duoti leidimą įsirengti nuovažą, nes tai prieštarautų KTR 164 punkte nustatytam nuovažų skaičiui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2007-07-05 Sprendimas ir 2008-05-06 Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti ir naikinti jų nėra pagrindo. Kadangi teismas netenkina pareiškėjo pirmojo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, todėl atmeta ir kitus pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo leisti įrengti nuovažą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pastarieji reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo (LR ABTĮ 88 str. 1 d., 1 p.).
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo L. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.