Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nuginčijimo su trečiuoju asmeniui N. B. ir institucija, teikiančia išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui R. T. tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį, tačiau jis atsiliepimo nepateikė, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrojo vaiko tėvo santykiai su vaiku yra artimi, susiklostę glaudūs ryšiai, o su įrašytu dokumentuose asmeniu vaikas neturi jokio ryšio. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, todėl neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. M. tėvais gimimo liudijime įrašyti ieškovė D. M. ir atsakovas R. T.. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog D. M. nėra atsakovo R. T. vaikas. Ieškovė, atsakovas ir trečiasis žinojo, kad vaikas yra trečiojo asmens, nes nėštumo metu ir iki vaiko gimimo sutuoktiniai negyveno kartu, ryšių nepalaikė. Vaiko tėvu atsakovas įrašytas pagal galiojančius įstatymus. Šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo. Ginčo byloje nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 4 d. išvadoje Nr.4SD-102 nurodyta, jog patenkinus D. M. ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo, esant galimybei nustatyti biologinį vaiko tėvą, nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko D. M. interesai.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad D. M. tėvas yra atsakovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji sūnaus tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją tėvystę. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Kadangi vaikas turi motiną, todėl jos pareiga nustatyti vaikui tikrąją tėvystę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (2022 m. spalio 19 d. gimimo įrašo Nr.325), vaikas gimė kitoje šalyje _ Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ir motina, įregistravusi vaiko gimimą teisinės pagalbos kreipėsi 2022 m. spalio 24 d., t.y. grįžusi į Lietuvą. Taigi, savo aktyviais veiksmais, nors ir pavėluotai, ėmėsi ginti vaiko interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl termino atnaujinimo ir tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog R. T. nėra D. M. biologinis tėvas. Tuo pagrindu 2022m. spalio 19 d. gimimo įraše Nr.325 išbrauktini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, kad R. T. yra D. M. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr.(8.2Mr)ATS-C-2022-05748.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio nemokėjo.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir toks apskaičiavimas byloje gautas. Bylos duomenys tvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 356,67 Eur. Remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už advokato pagalbą nurodytos išlaidos yra pagrįstos.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovo elgesys procese buvo tinkamas, t.y. nors nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kas galėjo turėti įtakos greitesniam proceso užbaigimui ir mažesnių išlaidų susidarymui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau jis priėmė siunčiamus procesinius dokumentus, nevilkino proceso, nereiškė prieštaravimų, nereikalavo DNR ekspertizės ir t.t. Be to, teismas vertina ir tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo dalyvavimo procese galimybės ribotos (pareiškus pageidavimą dalyvauti, tokia galimybė būtų buvusi suteikta, bet tai būtų užvilkinę procesą).

Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ginčo byloje nėra, išlaidos susidarė ne dėl atsakovo procesinio veiksmo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą dėl kreipimosi į teismą dėl D. M., gimusio 2021 m. liepos 30 d., tėvystės nuginčijimo.

Nustatyti, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame D. M. 2022 m. spalio 19 d. gimimo įraše Nr. 325 grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko tėvas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.