- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-358-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10414-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank“ AS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo teisinių padarinių ir atsakovo priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; tretieji asmenys: ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, UAB ,,SA Service“; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu pakeitimo.
2. Atsakovas prašė nustatyti papildomą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu poriniais metais nuo birželio 27 d. 8 val. iki liepos 29 d. 21 val., neporiniais metais nuo liepos 30 d. 8 val. iki rugpjūčio 30 d. 21 val., po to pristatydamas vaiką į nuolatinę jo gyvenamąją (duomenys neskelbtini). Ieškovė vaiko perdavimo metu įpareigotina perduoti atsakovui vaiko pasą, gimimo liudijimą, jei vaikas turi – ES sveikatos draudimo kortelę bei atitinkamą tam sezonui ir vaiko atostogoms užsienyje tinkamą sūnaus aprangą, tinkamo dydžio apavą; 2) neporiniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmą dieną vaikas bendrauja su atsakovu, o antrą dieną – su ieškove; poriniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmą dieną vaikas bendrauja su ieškove, o antrą dieną vaikas bendrauja su atsakovu. Vaikas neporiniais metais paimamas per šv. Kūčias 10 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą iki antros šv. Kalėdų dienos 10 val., Velykų pirmąją dieną paimamas 10 val. ir grąžinamas iki antros Velykų dienos 10 val. Poriniais metais vaikas paimamas antrą šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val.; 3) atsakovas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Kurią atostogų dalį vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų šalys nusprendžia bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmą atostogų dalį su vaiku praleidžia tėvas, lyginiais metais – mama. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – mama; 4) gruodžio 15 d., atsakovo gimtadienį, vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu vaikas tą dieną lanko ugdymo įstaigą, tai praleidžiamas laikas su tėvu yra pasibaigus pamokoms iki 20 val. Jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, tai su tėvu praleidžia nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro; 5) (duomenys neskelbtini) vaikas savo gimtadienį poriniais metais švenčia su atsakovu, o neporiniais – su ieškove. Tėvas paimą sūnų šventės dieną 10 val. ir pristato sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 6) šalys geranorišku susitarimu gali suderinti ir kitokį bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką (sms žinutėmis, elektroniniu paštu); 7) šalys nepilnamečio sūnaus pagrindinę ir papildomą ugdymo įstaigą parenka, keičia bendru sutarimu; 8) vaikui susirgus, ši bendravimo tvarka taikoma be išimčių.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime nesutiko su atsakovo prašymu. Ieškovė teigė, kad esama tvarka užtikrina atsakovo teises ir galimybes netrukdomai bendrauti su vaiku. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka yra įpareigojimas ieškovei būti namuose, laukti atsakovo, nors jis net neinformuoja, kai neatvyksta pasiimti vaiko. Ieškovė negali planuoti savo laiko. Atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, atveža vaiką anksčiau. Atsakovo teiginiai apie jo artimą emocinį ryšį su sūnumi apsimestiniai.
4. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad atsakovo prašymas papildyti laikiną jo bendravimo su vaiku tvarką pareikštas šalių nepilnamečio vaiko interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymo dalį, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią tėvo (atsakovo) laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos: 1) atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.; 2) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip 30 dienų, kurių viena dalis būtų ne ilgesnė nei 15 dienų. Kurią atostogų dalį vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų, šalys nusprendžia bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmenybę pasirinkti turi tėvas, lyginiais metais – motina. Atostogų pirmą dieną atsakovas paima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 21 val. Ieškovė vaiko perdavimo metu įpareigotina perduoti atsakovui vaiko pasą, gimimo liudijimą, jei vaikas turi – ES sveikatos draudimo kortelę; 4) nelyginiais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleidžia su ieškove, šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną (nelyginių metų) – su atsakovu; lyginiais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleidžia su atsakovu, o antrą dieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų vaikas praleidžia su ieškove. Vaikas lyginiais metais paimamas per šv. Kūčias 10 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą iki antros šv. Kalėdų dienos 10 val., o šv. Velykų pirmą dieną paimamas 10 val. ir grąžinamas iki antros šv. Velykų dienos 10 val. Nelyginiais metais vaikas paimamas antrą šv. Kalėdų ir antrą šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val.; 5) atsakovas praleidžia su vaiku pusę jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Kurią atostogų dalį vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų, šalys nusprendžia bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmą atostogų dalį su vaiku praleidžia tėvas; lyginiais metais – motina. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 6) tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra vaiko gimimo dieną, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų pasveikinti vaiką jo gimimo dienos proga; 7) švenčių (jei jos sutampa su bendravimu savaitgaliais) ir atostogų metu bendravimo tvarka, nustatyta savaitgaliais, negalioja; 8) vaiko ligos atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netaikoma, tačiau motina privalo sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su sergančiu vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 8) šalys bendru susitarimu gali suderinti ir kitokį bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką (sms žinutėmis, elektroniniu paštu); 9) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikas, šalys turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 10) šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą arba kažkurios iš šalių gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamos tikslų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. Teismas atmetė kitą atsakovo prašymo dalį.
6. Teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, bet neišspręsta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka atostogų, švenčių laikotarpiu. Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi sprendė dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės – galimybės ieškovui atostogauti vaiko rudens atostogų metu.
7. Teismas sprendė, kad atsakovo pasiūlyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka šalių, nepilnamečio vaiko interesus. ieškovė nepasiūlė savo bendravimo tvarkos. Jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos yra pagrindas kreiptis į antstolį, bet nėra pagrindas riboti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
8. Byloje neišklausyti šalių paaiškinimai, nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl to teismas sprendė, kad vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip 30 dienų, kurių viena dalis būtų ne ilgesnė negu 15 dienų.
9. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad vaikas įpratęs švęsti Kalėdas, Velykas su ieškove ir broliu namuose. Tėvas vaikui – šeimos narys. Atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarka švenčių metu atitinka šalių lygiateisiškumo principą.
10. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka tėvų gimimo dieną perteklinė. punktas dėl vaiko gimtadienio keistinas. Teismas įvertino, kad netikslinga nustatyti, kad nepilnametis vaikas su vienu iš tėvų praleidžia savo gimimo dieną. Vaikas auga, formuoja aplink savo socialinę aplinką, įgyja draugų ratą, su kuriais, tikėtina, ir norėtų švęsti savo gimtadienius. Dažniausiai gimimo diena būna darbo dieną, kurią vaikas lankys ugdymo įstaigas, būrelius. Dėl to tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, privalo sudaryti sąlygas kitam pasveikinti vaiką.
11. Teismas nesutiko sergančiam vaikui nustatyti bendravimą ne jo gyvenamojoje vietoje. Dėl to ligos metu nustatyta laikina bendravimo tvarka netaikoma, bet motina privalo sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su sergančiu vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
12. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjusi. Šalys laikėsi nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo šios nutarties pasikeitė faktinės aplinkybės.
12.2. Pakeista bendravimo tvarka įpareigoja ieškovę būti namuose ir laukti atsakovo, kuris dažnai neatvyksta pasiimti vaiko. Toks atsakovo elgesys sukelia nepatogumų, ieškovė negali planuoti savo laiko. Ieškovė neribojo atsakovo ir vaiko bendravimo, kai atsakovas iš anksto apie tai pranešdavo. Ieškovė nesutinka, kad būtų nustatytas papildomas atsakovo ir vaiko bendravimo, nes atsakovas juo naudosis retai, ieškovė su vaiku privalės laukti namuose.
12.3. Šalys šioje byloje neteikė paaiškinimu, neištirti įrodymai dėl smurto šeimoje, neišklausyta vaiko nuomonė, bet 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyta maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Teismas neatsižvelgė į vaiko planus, norą vykti į stovyklą.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas nustatė tėvo su vaiku bendravimo tvarką, nežinodamas atsakovo gyvenamosios vietos sąlygų. Ieškovei iš vaiko žino, kad atsakovas išsinuomojo vieną kambarį, kuriame nėra tinkamų sąlygų gyventi ir mokytis. Neaišku, bute yra daugiau nuomininkų ar ne.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė neteisingai nurodė, kad neribojo atsakovo bendravimo su vaiku. Ieškovė nesilaikė teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį.
13.2. Vaikas dėl motinos įtakos pasidarė baugštus, steigiasi jai įtikti. Ieškovė stengiasi apsunkinti tėvo bendravimą su vaiku, klaidina nurodydama vietą, iš kurios jis turėtų atsiimti vaiką.
13.3. Didesnė vertybė yra tėvo ir sūnaus santykiai, jų užtikrinimas negu ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos komforto sumažėjimu dėl nustatytos papildomos bendravimo tvarkos.
13.4. Atsakovas išsinuomojo didesnį butą tame pačiame daugiabutyje. Bute geresnės buitinės sąlygos, erdvesni kambariai, gerai suremontuotos patalpos, modernesni baldai, vaiko kambaryje yra pianinas. Atsakovo gyvenimo sąlygos pagerėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nustatytos atskirai gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų
16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus (išrašus iš antstolio vykdomos bylos Nr.0178/21/01112, susirašinėjimus su ieškove kopijas, pažymėjimą, patvirtinantį, kad ieškovas dalyvavo Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose), sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovei nauji įrodymai išsiųsti kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą, t. y. ji galėjo su jais susipažinti. Nagrinėjamas klausimas susijęs su vaiko interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl nauji įrodymai priimami į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta papildoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka per atostogas, šv. Velykas, šv. Kūčias, šv. Kalėdas
18. Vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis ir CK 3.3 straipsnis). CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
19. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje sprendė dėl galimybės ieškovui atostogauti vaiko rudens atostogų metu. Ginčijama nutartimi teismas nustatė papildomą atsakovo su vaiku bendravimo tvarką per atostogas, šv. Velykas, šv. Kūčias, šv. Kalėdas.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiniai, jos nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė teigia, kad teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta tvarka pakankama, papildoma tvarka suteikia jai ir vaikui daugiau nepatogumų, nes jie dažniau turės būti namuose. Ieškovė teigia, kad atsakovas pirmiau nustatytos tvarkos laikosi netinkamai, neinformuoja, kad vėluos pasiimti vaiką, grąžina jį anksčiau negu nustatyta nutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas kreiptis į antstolį dėl teismo nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku tvarkos netinkamo vykdymo. Šios aplinkybės nėra pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku.
22. Ieškovė teigia, kad ji ne tik nesudaro kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, bet leidžia atsakovui bendrauti papildomai jeigu jis apie tai informuoja iš anksto. Atsakovas nurodo, kad ieškovė netinkamai vykdė 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytą tėvo su vaiku bendravimo tvarką, kliudė jam bendrauti su vaiku, dėl to jis kreipėsi į antstolį. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys pačios negali susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo su vaiku tvarkos. Kadangi teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytoje tvarkoje neaptartas tėvo ir vaiko bendravimas per atostogas, didžiąsias metų šventes, pirmosios instancijos teismas nepakeitė pirmiau nustatytos bendravimo tvarkos, bet ją detalizavo. Dėl to atsakovas neturėjo nurodyti, kokios aplinkybės pasikeitė nuo to laiko, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė papildomą tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dar neteikė paaiškinimų, neištirti į bylą pateikti įrodymai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į bylą nepateikta išvadą teikiančios institucijos nuomonė. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgusi į laikinųjų apsaugos priemonių svarbą vaiko teisių apsaugai, būtinybę užtikrinti tinkamą vaiko interesų pusiausvyrą tokias priemones taikant, bei į tai, kad ilgėjant bylos nagrinėjimo terminui, laikinosios apsaugos priemonės iš dalies stabilizuoja šalių situaciją, padarė išvadą, kad atsakovo prašymas papildyti laikinąją jo bendravimo su vaiku tvarką pareikštas šalių nepilnamečio vaiko interesais.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu tėvai turi atsižvelgti į vaiko norus tobulėti, bendrauti su kitais vaikais, vykti į stovyklas, dalyvauti kitoje veikloje. Dėl to abu tėvai turi bendrai sutarti ir, esant galimybei, sudaryti sąlygas vaikui tobulėti, ugdyti jo socialinius poreikius ir augti saugioje, vaikui jaukioje aplinkoje.
25. Apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaiku ar kad papildyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus. Nustatyta bendravimo tvarka optimali, padeda užtikrinti ryšį su tėvu.
26. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
27. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį.