Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. I. ir I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. I., Vaiva S. M. (notarė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai yra A. I. ir V. Z. I. sūnus ir dukra. A. I. ir V. Z. I. santuokos metu V. Z. I. 1992-02-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-4268 pagrindu įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise paliekant pareiškėjų motinai V. Z. I.. Po skyrybų minėtame bute gyveno, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius pareiškėjai ir jų motina. Pareiškėjų tėvas A. I. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėju mama V. Z. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad dalis buto priklausė jų tėvui. Nei pareiškėjai, nei jų motina po A. I. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl teisinio neišprusimo, be to, jie manė, kad butas asmenine nuosavybės teise priklauso V. Z. I.. Pareiškėjai neturi išlikusių įrodymų apie komunalinių mokesčių mokėjimą už butą po jų tėvo mirties, tačiau bute gyveno visada ir šiuo metu moka komunalinius mokesčius. Pareiškėjai po tėvų mirties priėmė jų palikimą (butą) pradėdami faktiškai jį valdyti, taip pat priėmė namų apyvokos daiktus, pradėdami juos naudoti.

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai yra A. I. ir V. Z. I. sūnus ir dukra (žr. Gyventojų registro 2023-12-01 pažymas apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14070, GR.1A-14071). A. I. ir V. Z. I. 1997-05-16 išsiskyrė (žr. ištuokos liudijimą AJ Nr. 007031). Sutuoktiniai santuokos sudarymo metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (žr. 2023-10-09 nekilojamo turto registro išrašą). Pareiškėjų tėvas A. I. mirė (duomenys neskelbtini), motina mirė (duomenys neskelbtini) (žr. Gyventojų registro 2023-12-01 pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14070, GR.1A-14071; medicininį mirties liudijimą Nr. 23-72040935). Pareiškėjai pateikė duomenis apie tai, kad po jų motinos mirties 2023 metų rugsėjo, lapkričio mėnesiais sumokėjo už minėtam butui tiektas komunalines paslaugas (žr. mokėjimo pranešimus, PVM sąskaitas faktūras, kvitus). Pareiškėjai nurodo, kad neturi įrodymų, pagrindžiančių, jog jie mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas po jų tėvo mirties, tačiau pažymi, kad po tėvų skyrybų jie kartu su mama faktiškai gyveno bute, butu rūpinosi, tai darė ir po tėvo mirties.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

10. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. I. nuo 2003-09-17 yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Šio teismo sprendimo priėmimo dienos Gyventojų registro duomenimis, I. I. savo gyvenamąją vietą nuo 2020-02-20 yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjai deklaruotą gyvenamąją vietą pakeitė, kai jų tėvas jau buvo miręs, tačiau motina dar nebuvo mirusi. Abu pareiškėjai tvirtinta, kad tėvams išsiskyrus, jie gyveno kartu su motina, jai padėjo rūpintis butu. Nors šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos pareiškėjų teiginius. Tėvo mirties dieną pareiškėjai buvo pilnamečiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad jie neturėjo galimybės rūpintis po tėvo mirties likusiu palikimu – butu, kuriame, kaip nurodo, faktiškai gyveno. Abu pareiškėjai tvirtina, kad jie mokėjo už butui teiktas komunalines paslaugas ir po jų motinos mirties. Šioms aplinkybėms pateikė rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Todėl nors motinos mirties dieną pareiškėjai nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos aptariamame bute, tačiau tai, kad jie mokėjo už butui teikiamas paslaugas, sudaro pagrindą spręsti, jog jie išreiškė valią valdyti po motinos likusį turtą – butą.

11. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjai I. I. ir I. Ž. po tėvo A. I. mirties (duomenys neskelbtini) ir motinos V. Z. I. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jų palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl nesant paneigiančių įrodymų ir prieštaravimų iš byloje dalyvaujančių asmenų, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas.

12. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. I. ir V. Z. I. mirties.

13. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens A. I. gyvenamoji, darbo ar kita buvimo vieta nežinoma, šis teismo sprendimas suinteresuotam asmeniui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. Z. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjams I. I., I. Ž. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įteikti suinteresuotam asmeniui A. I. sprendimą viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-2418-1176/2025 pagal pareiškėjų I. I. ir I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. I., S. M. (notarė). Suinteresuoto asmens A. I. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Suinteresuotas asmuo šį sprendimą gali skųsti Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 2803.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.