- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-441-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03189-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- UAB „Standartų spaustuvė“
- Atsakovas
- UAB „Intrac Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto, Almos Urbanavičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Standartų spaustuvė“ ieškinį atsakovui UAB „Intrac Lietuva“ dėl draudimo naudotis didesne nei išnuomota žemės sklypo dalimi, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė uždrausti atsakovui naudotis didesne nei jo nuomojama žemės sklypo dalimi, t.y. 1345 kv.m. plotu, esančiu po atsakovui priklausančiu pastatu (indeksas 2MG) ir prie ieškinio pateikiamame plane pažymėtu indeksu „B“ (pilka spalva). Ieškovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad kartu su atsakovu naudojasi 7469 kv.m. valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. 0101-0079-1599, esančiu Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje. Ieškovui 2000-12-15 sutarties dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos pagrindu yra išnuomota 6124 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, o atsakovas 2005-02-08 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 1345 kv.m. ploto žemės sklypo dalį. Ieškovas ir atsakovas yra sudarę 2001-03-12 susitarimą, kuriuo patvirtino minėtus plotus. Išnuomojant žemę, nebuvo nustatyta, kokia konkrečiai sklypo dalimi turi teisę naudotis ieškovas, o kokia atsakovas. Jokia detalizuota naudojimosi tvarka nėra nustatyta jokiu ieškovo ir atsakovo susitarimu. Atsakovui priklauso žemės sklypo plane indeksu 2MG pažymėtas pastatas, ir būtent šio pastato naudojimui užtikrinti atsakovui buvo išnuomota dalis žemės sklypo. Atsakovas nepaisydamas to, kad turi teisę naudotis tik 1345 kv.m., faktiškai naudojasi daug didesniu žemės sklypo plotu ir tuo pažeidžia ieškovo teises, nes trukdo ieškovui naudotis visa jam išnuomota žemės sklypo dalimi. Atsakovas sklypo dalyje, kuria naudotis turi teisę tik ieškovas, nuolat laiko automobilius, taisomas sunkiasvores transporto priemones, kitą atsakovui priklausantį turtą. Ieškovo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad jis negali naudotis savąja žemės sklypo dalimi, kuri yra keliskart didesnė nei atsakovo. Atsakovo paliktos transporto priemonės ir daiktai trukdo ieškovo transporto priemonėms išvežti ieškovo produkciją, patekti į teritoriją ieškovo tiekėjams, klientams ir kitiems asmenims. Siekiant pašalinti minėtus pažeidimus, ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą su prašymu susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi, tačiau atsakovas su pateiktais pasiūlymais nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad neteisingas ieškovo teiginys, jog atsakovui priklauso pastatas 2MG ir kad šio pastato naudojimui užtikrinti atsakovui buvo išnuomota žemės sklypo dalis, nes atsakovui priklauso ne pastatas 2MG, bet jame esančios patalpos. Taip pat atsakovui priklauso administracinės paskirties patalpos 3MG pastate. Teismui tenkinant ieškovo reikalavimus, atsakovas netektų galimybės patekti į administracines patalpas, esančias 3MG pastate ir neturėtų galimybės privažiuoti prie jam priklausančių gamybos ir pramonės paskirties patalpų, esančių pastate 2MG. 2001-03-12 susitarimu ieškovas ir atsakovas susitarė žemės sklypą naudoti bendrai. Susitarimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir yra prie ieškovo ir atsakovo žemės sklypo nuomos sutarčių. Valstybė išnuomodama ieškovui ir atsakovui žemės sklypą nepažymėjo jo dalių ribų, todėl negalima atsakovui uždrausti naudotis žemės sklypo dalimi kuri nėra nustatyta kaip išimtinai priklausanti tik ieškovui. Todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti uždrausti atsakovui naudotis didesne nei atsakovo nuomojama sklypo dalimi, esančia, pasak ieškovo, būtent po pastatu 2MG. Atsakovas netrukdo naudotis ieškovui žemės sklypu, tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo nesutarimų, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi žemės sklypu.
Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Swedbank, AB atsiliepimuose į ieškinį svarbių bylai aplinkybių nenurodė ir savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 3000 Lt už advokato pagalbą, valstybei priteista 42 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse bei 2001-03-12 susitarime dėl naudojimosi žemės sklypu dalimis yra nurodytos tik idealiosios ieškovo ir atsakovo nuomojamų žemės sklypų dalys, faktinės nuomojamų sklypų dalys nėra nurodytos, t.y. šalys nėra susitarusios, kuria sklypo vieta nuomos teise naudojasi, ieškovas, o kuria – atsakovas. Atsakovas nėra vienintelis pastate 2MG esančių patalpų savininkas, atsakovui taip pat priklauso patalpos pastate 3 MG, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas turi teisę naudotis tik ta žemės sklypo dalimi, kuri yra po pastatu 2MG. Teismas taip pat nesutiko su argumentu, kad ieškovas turi nevaržomą teisę naudotis jam išnuomota sklypo dalimi. 2001-03-12 susitarimu šalys susitarė jiems išnuomotomis idealiosiomis žemės sklypo dalimis naudotis bendrai, todėl atsakovas turi teisę naudotis bendrai su ieškovu jo nuomojama 6124 kv.m. sklypo dalimi, lygiai taip pat, kaip ir ieškovas turi teisę naudotis bendrai su atsakovu jo nuomojama 1345 kv.m. sklypo dalimi. Ieškovas 2001-03-12 susitarimu leido atsakovui bendrai naudotis 6124 kv.m. sklypo dalimi, todėl ieškovas turi teisę šia sklypo dalimi naudotis prisilaikydamas susitarime numatyto įsipareigojimo, o ne nevaržomai, kaip teigia ieškinyje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos atsakovui priklausančios transporto priemonės stovinčios Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, vidiniame kieme, nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad atsakovo transporto priemonės ir daiktai trukdo ieškovo transporto priemonėms išvežti ieškovo produkciją, patekti į teritoriją ieškovo tiekėjams, klientams ir kitiems asmenims. Šalys ginčo sklypu naudojasi bendrai, todėl transporto priemonių pastatymo kieme faktas neįrodo ieškovo teisių pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys visu žemės sklypu (tiek ieškovui, tiek atsakovui išnuomotomis sklypo dalimis) naudojasi bendrai. Šalys nėra sudarę jokio realaus susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, kuria būtų nustatyta, jog kiekvienai iš šalių tenkančia žemės sklypo dalimi naudosis bendrai. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pastatu, pažymėtu indeksu 2MG naudojasi išimtinai atsakovas, kadangi jam priklausanti patalpa yra praktiškai tokio paties ploto kaip ir visas pastato plotas, taip pat, kad atsakovui pastate 3MG priklauso administracinės patalpos, į kurias patenkama pro atskirą įėjimą, taigi toms patalpoms naudoti visiškai nėra būtinas žemės sklypas, o tuo labiau vidinis kiemas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog iš pateiktų įrodymų, negalima daryti išvados, kad atsakovas faktiškai naudojasi didesne nei jam priklauso sklypo dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu ginčo žemės sklypais naudojasi bendrai, niekur nėra nurodyta, kokiomis dalimis turi naudotis kiekviena iš šalių. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas naudojasi visu pastatu 2MG ir, kad patalpų, esančių pastate 3MG naudojimui nereikia žemės sklypo, nes įėjimas į šį pastatą yra būtent ginčo žemės sklype. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovo transporto priemonės ir kiti daiktai netrukdo ieškovui ir kitiems asmenims pravažiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi 7469 kv.m. valstybinės žemės sklypu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, tvarkos. Ieškovas teigia, jog atsakovas nepagrįstai naudojasi ieškovui išnuomota šio sklypo dalimi, o atsakovas teigia, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas gali naudotis visu sklypu bendrai.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys (ankstesnis atsakovo pavadinimas UAB „THOMESTO MAŠINOS & CO“) 2001 m. kovo 12 d. yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu dalimis (t. 1 b.l. 62). Šalys šiuo susitarimu susitarė, kad naudojimosi dalimis pagrindas- žemės sklypo planas, užregistruotas Miesto plėtros departamente 2000 m. lapkričio 22 d. Nors šalys ir nurodė, kad ieškovas valdo 6124 kv. m žemės sklypo dalį, o atsakovas 1345 kv. m žemės sklypo dalį (tai matyti ir iš valstybinės žemės nuomos sutarčių (t. 1 b.l. 22, 64)), tačiau šiame žemės sklypo plane nėra nurodyta, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis yra valdoma bei naudojama ieškovo, o kuri atsakovo. Tokio įvardijimo nėra nei kituose ieškovo ar atsakovo pateiktuose dokumentuose. T.y. į bylą nėra pateikti jokie įrodymai (CPK 178 str.), kad tam tikra ginčo žemės sklypo vieta gali naudotis tik ieškovas, o tam tikra tik atsakovas. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog tiek ieškovui, tiek atsakovui yra išnuomotos tik idealiosios valstybinio žemės sklypo dalys. Be to, 2000 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo plane yra nurodyta, kad tiek viena, tiek kita žemės sklypo dalimi abi šalys naudojasi bendrai. Dėl išvadintų priežasčių laikytina, kad kol nėra sudarytas naujas žemės sklypo planas su kiekvienai šaliai priskirta konkrečia žemės sklypo dalimi, abi šalys visu žemės sklypu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, gali naudotis bendrai.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus- antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir nuotraukas, t.y. teismas neįvertino to, kad ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje esanti atsakovo technika trukdo ieškovui bei jo klientams pravažiuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktas nuotraukas bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai. Iš šių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog net ir esant pastatytai atsakovo technikai, ginčo kieme yra pakankamai vietos, jog galėtų pravažiuoti kitos transporto priemonės.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos (CK 6.489 str. 2 d.), todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2420 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Atmetus apeliacinį skundą yra pagrindas tokį prašymą tenkinti, tačiau minėta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą maksimalų dydį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1200 Lt (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB “Standartų spaustuvė“ atsakovui UAB „Intrac Lietuva“ 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.