Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-132-443/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-08
Bylos Nr.
1-132-443/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00312-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
I. B.
Kaltinamasis
M. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-132-443/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00312-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3., 2.3.6.4.2. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 8 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai I. B., nukentėjusiosios atstovui advokatui J. Gabraičiui, kaltinamajam M. A., kaltinamojo gynėjui advokatui K. Gudynui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-02-07, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, neakivaizdžiai mokosi verslo ekonomikos magistratūroje Kauno Technologijos universitete, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno miesto apylinkės prokuratūroje 2010-01-18 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 5 p., BK 38 str., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. A. 2013 metų liepos 14 dieną apie 23 val. namuose, esančiuose Islandijos 6, Šakiai, tarpusavio konflikto metu, savo mažamečio sūnaus D. A., gimusio 2012-09-13, akivaizdoje, tyčia sudavė vieną kartą į veido sritį savo sugyventinei I. B., padarydamas jai kraujosruvą ties kairiuoju lūpos kampu, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis M. A. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios I. B. parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada, akistatos protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. A. parodė, kad su I. B. gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Ji tapo nėščia ir išėjo gyventi pas savo mamą V. Gimus vaikui apsistojome ten, paskui 2012 m nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio gyveno pas kaltinamojo tėvus. 2012 m. rugpjūtį I. išsikėlė pas mamą. Gimus vaikui rugpjūčio 1 d. šalys nusprendė gyventi kartu – persikraustė į K. 2012 m. rudens pabaigoje, nuomojosi butą P. Ten gyveno apie pusantro mėnesio. Paskui kaltinamasis grįžo pas savo tėvus, o Ieva su vaiku liko Kaune. M. A. rėmęs faktinę šeimą materialiai. I. apsigyveno Šakiuose pas senelius, kaltinamasis dirbo Marijampolėje, jam buvo patogu važinėti į darbą, todėl jis su I. gyveno kartu iki liepos 14 d. kai tarp jų įvyko konfliktas. I. buvo neptenkinta, kad jie ne visada buvo kartu kol ji buvo nėščia. I. pradėjo kaltinamąjį užgaulioti žodžiais, abu karčiavosi. Tą liepos 14 d. jie buvo senelio miške kartu su draugais – kepė šašlykus, bendravo. Kaltinamasis alaus negėręs, žaidęs su sūnumi ir kepęs šašlykus. Ieva buvusi namelyje – kiek ji išgėrė, negalįs pasakyti. Buvo linksmesnė, bet tikrai negirta. Grįžę abu ėjo miegoti, – jau gulėjo lovoje, kai apsižodžiavo. Ji atsikėlė ir kažką kaltinamajam užgaulaus pasakė, šis jai atsakė, kad liautųsi, rankos gestu palietė ją už peties ir pasakė, kad eitų miegoti. I. pradėjo trankytis, M. A. nuo jos traukęsis. Tada jai nesiliovus, kaltinamasis jai sudavė per žandą ranka. Ji pradėjo mėtyti kaltinamojo daiktus, nuo trankymosi pabudo sūnus ir pradėjo verkti. Kaltinamasis paėmė vaiką ant rankų ir ramino, I. vaikščiojo per kambarius ir rinko jo daiktus. Kaltinamasis nuėjo su vaiku į vonią, iš paskos atėjo ir I., pareikalavusi vaiko, jis vaiko jai nedavė. Tada ji sudavė tris kartus kaltinamajam, kuris I. nustūmė su ranka už pakaušio. Po kiek laiko atėjo jos M. B. ir paklausė kas atsitiko. Paskui atėjo I. jau nusiraminusi ir kaltinamasis padavė jai vaiką. Susidėjęs daiktus kaltinamasis išvažiavo. Pripažįsta, kad sudavė smūgį, o, kaip reiškiama kaltinime, už kaklo suėmęs nepurtė. Jis neigęs nuo pat pradžių, kad purtė I. už kaklo – meluoti pagrindo nėra, nes tai esmės nekeičia. Nubrozdinimas ant kaklo yra nuo vaiko nagučių – jis irgi tokių tokių turėjęs nuo sūnaus Dovydo nagų. Ta kraujosrūva ant I. veido atsirado nuo smūgio prie lovos. Kaltinamasis mano esąs iš dalies taikus žmogus. Jeigu jo šeimą plūsta blogais žodžiais, gali pasikarščiuoti. I. yra jo sūnaus mama, artimas žmogus. Iš kaltinamojo pusės buvo pasikarščiavimas, bet buvo ir tam tikros aplinkybės. Apie susitaikymą jie nekalbėjo, kaltinamasis padeda išlaikyti sūnų, kas antrą savaitgalį pasiima vaiką, nes dažniau neturi galimybės, daug dirba. Apie šitą įvykį nekalbėję, nes I. jį įskaudino, nors jis ją labiau. Pinigus vaikui perveda pagal susitarimą reguliariai – vasarą 1300 Lt ir dar pirkdavo pirkinius. Dabar po 500 Lt ir apiperka. I. mokosi akademijoje, nedirba. Manąs, kad ją išlaiko seneliai.

L. M. B. parodė, kad I. B. yra jos vyro anūkė, M. A. – I. gyvenimo draugas. Liudytojos santykiai su abiem yra normalūs. Š. m. liepos 14 d. vakare liudytoja jau gulėjo, kai atbėgo I. ir pasakė, kad M. ją muša. I. nubėgo į vonią, liudytoja nuėjo pas juos. M. buvo su vaiku, kuris verkė, atėjusi I. pasiėmė vaiką, M. susirinko daiktus ir išėjo. Liudytoja išėjo su juo kartu, prašė neišvažiuoti, sakė, kad „atvės“ abu ir susitaikys. Jis pasakė, kad nereikėjo jam taip daryti. Jie gyveno liudytojos namuose apie mėnesį, bet ji nematydavusi jų konfliktų – nežino ar jų būdavo. I. pasakojo, kad M. jai trenkęs, o už ką – nežinanti. Bendravusi su abiem vienodai, abu liudytojai yra geri – ji stengiasi nesikišti. Kitą dieną I. rodė, kad lyg tai jos lūpa pramušta. Liudytoja tokių konfliktų būtų išvengusi – I. vietoje būtų išėjusi ir taip „užgesinusi“ barnį. Vaiką tikrai myli abu, kaltinamasis vaiką išlaikyti padeda, pasiima jį kas antrą savaitgalį. Liudytoja net stebisi, kaip myli vaiką.

Nukentėjusi I. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi neakivaizdžiai K. K. turizmo ir viešbučių vadybos. Pas M.. A. tėvus apsigyveno kai nukentėjusioji pastojo. Kaltinamasis ją iš ten išvarė ir atvažiavo gyventi pas savo mamą – kaltinamasis čia atsirado jau gimus vaikui. Gyveno kartu K., išsiskyrė lapkričio mėnesį, nes jis ją sumušė. Buvo kvietusi policiją – jų susitaikymai būdavo iki sumušimų, buvo ją net suspardęs. Paskui apsigyveno pas I. B. senelius Š. ir jis ją sumušė vėl. Š. m. liepos 14 d. jiedu buvo išvažiavę su I. B. draugais. Grįžus namo kilo konfliktas dėl vaiko žirklučių. Susiginčijo, atsigulė, nukentėjusioji paklausė, kodėl jis pykstąs. M. A. sakė, kad ji jo nevertinanti, išvadino ją šlykštyne. I. B. jam atsakiusi taip pat – kad jis dar šlykštesnis. Jis liepęs jai tylėti, griebęs ją už kaklo ir pradėjęs purtyti. Nukentėjusioji parkritusi ant lovos. M. A. stūmęs ją atgal, ji vis bandžiusi paimti vaiką ir kaltinamasis smogęs jai kumščiu į veidą. Pradėjęs bėgti kraujas. I. B. nuėjusi pas M. B. ir pasakiusi, kad ją muša. Policijos nekvietusi, nes buvo mažas vaikas, M. B. nuramino konfliktą. Į policiją nuėjusi jau rytą. Kaltinamojo būdas yra ūmus, ji esanti jautri jo atžvilgiu. Po įvykio pykosi, paskui bandė gražiai sutarti. Bet kiekvienas atvejis baigiasi konfliktu. Nukentėjusioji nereiškia jam toliau kaltinimų, priekaištų neturiu, šiuo metu ieškinio nereiškia. Kaltinamasis remia vaiką finansiškai, nukentėjusioji turi savo santaupų, kurias užsidirbo užsienyje, padeda ir tėvai. Su vaiku M. A. bendrauja, leidžianti jam pasiimti vaiką.

Teisėjas, siekdamas pašalinti prieštaravimus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymuose dėl š. m. liepos 14 d. vakare tarp jų įvykusio konflikto eigos, pagarsina ikiteisminio tyrimo metu surašytus liudytojos I. B. apklausos protokolus (b. l. 3-4, 6-8).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2013-07-15 Šakių RPK registruotas I. B. pareiškimas apie tai, kad 2013-07-14 apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė M. A. (b. l. 2).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios I. B. ir tuo metu dar įtariamojo M. A. rotokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu prieštaravimų pašalinti nepavyko, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus (b. l. 14-16).

Iš teismo medicines specialisto išvados Nr. G 1870/13(02) matyti, kad I. B. padarytas odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos ties kairiuoju lūpų kampu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2013-07-14 buko daikto poveikyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, veikdamas tyčia, sudavė vieną kartą į veido sritį savo sugyventinei I. B., padarydamas jai kraujosruvą ties kairiuoju lūpos kampu, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime papildomai buvo nurodomas dar vienas kaltinamojo smūgis į veidą nukentėjusiajai ir jo suėmimas rankomis už kaklo, padarant nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle. Tačiau kaltinamajam nepripažįstant kito smūgio į nukentėjusiosios veidą, o specialisto išvadoje esant pasisakymui, jog sužalojimai (odos nubrozdinimas kakle bei kraujosruvos ties kairiuoju lūpų kampu) galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nėra pagrindo vertinti esant pakankamai įrodymų dėl antro smūgio sudavimo. Kalbant apie kaklo nubrozdinimą, tai pagal nukentėjusios išdėstytą versiją ten turėtų būti buvusi ir kraujosruva, o jos nėra. Pats šio sužalojimo mechanizmas nėra nustatytas, smaugimo požymio irgi nėra, tad objektyviai nustatyti duomenys atitinka kaltinamojo poziciją, pripažįstančio padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nekeisdamas veikos kvalifikavimo, šalina iš kaltinimo dar vieno kaltinamojo smūgio į veidą nukentėjusiajai sudavimo ir jo suėmimo rankomis už kaklo, padarant nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle, aplinkybes, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėjimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., laikinai sulaikytas buvo nuo 2013-07-15 16.00 val. iki 2013-07-16 14.28 val. (b. l. 36-37, 48), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų LR BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – teisiamasis yra pilnametis, neteistas, aukštojo išsilavinimo, turi darbą, teikia nuolatinę materialinę paramą vaikui; į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtini viešieji darbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 3 mėn. (trims mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. (dvidešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys