Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, 2005 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.00-21.00 val., Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė tris smūgius savo tėvui W. B. : vieną į krūtinkaulio sritį, vieną į pilvo sritį ir vieną į galvą, ir padarė jam krūtinės traumą - krūtinės ląstos kairėje pusėje, pažastinėje linijoje susiliejančias poodines kraujosruvas, krūtinkaulio lūžį tarp IV-V šonkaulių, II-VIII bei VI-X kairių šonkaulių lūžius, kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse, plaučių sumušimą, pilvo traumą - blužnies kapsulės įplyšimą, galvos traumą - galvos minkštuose audiniuose, kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenėlių dangalais pamato kairėje pusėje, dėl ko, nuo krūtinės traumos, dėl daugybinių šonkaulių, krūtinkaulio lūžimų bei dėl plaučių sumušimo sutrikus kvėpavimo funkcijai, W. B. mirė, taip tyčia nužudė savo tėvą.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis pripažintas kaltu nepagrįstai, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Pasak apelianto, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Nuteistasis teigia, kad tarp jo ir jo girto tėvo kilusio konflikto metu, jis tik du kartus delnu į petį nestipriai pastūmė nukenetėjusįjį, kadangi pastarasis buvo užsimojęs buteliu. Nukentėjusysis du kartus krito, vieną kartą nugara ant lovos, kitą kartą – ant taburetės. Vėliau, nukentėjusysis buvo pats iškritęs iš lovos, bet apeliantas jį įkėlė atgal. Anot V. B. , jis daugiau jokių veiksmų tėvo atžvilgiu neatliko, todėl pastumdamas bei įkeldamas nukentėjusįjį į lovą negalėjo jam padaryti mirtį sukėlusių sužalojimų.

Tyčios sužaloti savo tėvą ar jį nužudyti apeliantas teigia neturėjęs. V. B. taip pat teigia, jog jis neturėjo ir motyvo, kadangi jo ir tėvo santykiai buvo geri. Šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtino teisme apklausti liudytojai.

Apelianto manymu, pirmiau paminėti jo parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Teismas, anot apelianto, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris būtų matęs bute vykusį konfliktą tarp nuteistojo V. B. ir nukentėjusiojo. Teismas, spręsdamas V. B. kaltės klausimą, rėmėsi liudytojos N. V. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotais parodymais bei liudytojos S. M. parodymais. Pasak apelianto, minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi.

Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio dieną, apie 16.00-17.00 val., ji matė, kaip jos senelį (nukentėjusįjį W. B. ) prie Respublikos g. 7 namo mušė būrys jaunuolių. Kiti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis grįžo iš miesto labai girtas, griuvinėdamas. Tačiau teismas, pasak apelianto, galimybės, jog nukentėjusįjį iki konflikto su nuteistuoju galėjo sužaloti kiti asmenys, nepagrįstai netyrė.

Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje buvo atliktos dvi teismo medicinos ekspertizės, kurių išvadose skirtingai nurodoma nukentėjusiojo mirties priežastis.

V. B. skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į konflikto priežastis, jo asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu dėl savo tėvo W. B. nužudymo. Teismo nuosprendyje padarytos išvados atitinka bylos įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai – nepagrįsti.

Teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, spręsdamas V. B. kaltės klausimą, rėmėsi ne tik liudytojos N. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei liudytojos S. M. parodymais, tačiau byloje surinktų įrodymų visetu: iš dalies paties nuteistojo V. B. , liudytojų N. V. , S. M. , Z. J. parodymais, teismo medicinos ekspertų išvadomis bei eksperto parodymais teisme, taip pat kitais byloje surinktais duomenimis.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde laikosi tos pačios pozicijos, kuria jis rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, tai yra teigia, kad tarp jo ir jo girto tėvo kilusio konflikto metu, jis tik du kartus delnu į petį nestipriai pastūmė nukentėjusįjį, kadangi pastarasis buvo užsimojęs buteliu. Nukentėjusysis du kartus krito, vieną kartą nugara ant lovos, kitą kartą – ant taburetės. Vėliau, nukentėjusysis buvo pats iškritęs iš lovos, bet apeliantas jį įkėlė atgal. Anot V. B. , jis daugiau jokių veiksmų tėvo atžvilgiu neatliko, todėl pastumdamas bei įkeldamas nukentėjusįjį į lovą negalėjo jam padaryti mirtį sukėlusių sužalojimų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šią nuteistojo versiją, kadangi jos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, iš pradžių, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. visiškai neigė savo kaltę ir nurodė, kad 2005-08-23, apie 20.00 val. jis grįžo pas savo tėvą į butą, esantį adresu Respublikos g. 5-64, Naujojoje Akmenėje. Čia jis nuskuto bulvių ir nuėjo į kambarį paprašyti degtukų, tačiau pajudinęs tėvą pastebėjo, kad iš burnos bėga kraujas, o jo veidas pamėlynavęs. Supratęs, kad tėvas miręs, jis nuėjo pas kaimynę paprašyti, kad ši iškviestų policiją. Daugiau nieko konkretaus apie tėvo mirties aplinkybes jis nepaaiškino (t. 1, b. l. 119-120, 125-126). Tačiau vėliau, 2005-09-07 V. B. pats parašė atvirą prisipažinimą, kuriame nurodė tokias savo tėvo mirties aplinkybes: 2005-08-23 jis buvo nuėjęs į butą, esantį Respublikos g. 5-73, Naujojoje Akmenėje, kur su draugais lošė kortomis ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pradėjus temti, V. B. grįžo pas savo tėvą į butą, esantį adresu Respublikos g. 5-64, Naujojoje Akmenėje. Grįžęs rado tėvą sėdintį ant lovos ir rankoje laikantį nepilną butelį degtinės. V. B. paprašė tėvo duoti degtinės ir jam, tačiau šis užsivertė butelį ir išgėręs visą likusią degtinę pradėjo priekaištauti V. B. , kad šis neužrakino buto durų ir nepaliko jam rakto. Kilus konfliktui, pasak V. B. , tėvas puolė jį su tuščiu buteliu, bet nuteistasis tėvą pastūmė ir šis nugriuvo ant kėdės. Po to, vėl atsikėlė ir vėl puolė ant V. B. , o šis dar kartą jį pastūmė. Šį kartą tėvas virto ant lovos ir atsitrenkęs į lovos galą nugriuvo ant grindų. Nuteistasis V. B. nukentėjusįjį pakėlė nuo grindų į lovą ir nuėjo skusti bulvių. Jas nuskutęs nuėjo į kambarį paprašyti tėvo degtukų, tačiau pastebėjo, kad tėvas vėl guli ant grindų. Pajudinęs jį pastebėjo, kad jam iš burnos bėga kraujas. Supratęs, kad tėvas miręs, jis nuėjo pas kaimynę iškviesti policijos. Apklaustas įtariamuoju jis patvirtino šį savo prisipažinimą, analogiškus parodymus jis davė ir pirmosios instancijos teisme, jais remiasi ir savo apeliaciniame skunde.

Byloje buvo atliktos kelios teismo medicinos ekspertizės nukentėjusiojo W. B. mirties priežasčiai nustatyti. Iš tiesų, kaip nurodoma V. B. apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje ir ekspertizės aktuose pateikiama skirtinga nukentėjusiojo mirties priežastis.

Pirmojoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 175/05 (13) buvo nurodyta, jog W. B. mirtis įvyko nuo užsitęsusio sunkaus laipsnio šoko po galvos smegenų traumos, krūtinkaulio ir daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, blužnies kapsulės plyšimo, plaučių sumušimo. Teigiama, jog W. B. mirtis galėjo įvykti 18-24 val. iki jo kūno tyrimo pradžios 2005-08-24, 08.00 val., o sužalojimai galėjo būti padaryti 3-8 dienos prieš jo mirtį (t. 1, b.l. 20-24). Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog būtent todėl, kad tarp šios specialisto išvados bei byloje surinktų duomenų apie faktines W. B. mirties aplinkybes buvo prieštaravimų, ir buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Atlikę ekspertizę teismo medicinos ekspertai patikslino pirmiau minėtą specialisto išvadą ir, pašalindami buvusius prieštaravimus tarp pirmiau minėtos specialisto išvados ir nustatytų faktinių aplinkybių, nurodė, jog W. B. mirties priežastimi buvo krūtinės trauma, ko pasekoje, įvykus daugybiniams šonkaulių, krūtinkaulio lūžiams bei plaučių sumušimui, sutriko kvėpavimo funkcija. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog buvo nustatytos dvi W. B. padarytų sužalojimų grupės: 1) sužalojimai, kurie padaryti iki W. B. paguldymo į ligoninę iki tiriamo įvykio 2005-08-11 (poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir galvos trauma) bei 2) sužalojimai, kurie padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties 2005-08-23 (krūtinės trauma, pilvo trauma bei galvos trauma). Tiesiogine mirties priežastimi ekspertai nurodė esant daugybinius šonkaulių, krūtinkaulio lūžius su plaučių sumušimu, tai yra sužalojimus, padarytus keletą valandų iki nukentėjusiojo mirties (t. 1, b.l. 36-44). Dar vėliau, papildomos ekspertizės metu teismo medicinos ekspertai patikslino pirmiau minėtame ekspertizės akte nurodytą sąvoką „kelios valandos iki mirties“, paaiškindami, jog tai reiškia, kad sužalojimai padaryti iki 9 val. prieš W. B. mirtį. Taip pat patikslinta, jog W. B. kūne nustatyti sužalojimai, padaryti kelias valandas prieš jo mirtį, galėjo būti padaryti penkiais trauminiais poveikiais: krūtinės trauma – galimai 2 trauminiais poveikiais – labiausiai tikėtina, kad buvo suduotas smūgis į krūtinkaulio sritį su vėlesniu krūtinės ląstos kairės pusės suspaudimu; pilvo trauma – galimai 1 trauminiu poveikiu – labiausiai tikėtina, kad buvo suduotas smūgis į pilvo sritį; galvos trauma – galimai 2 trauminiais poveikiais – labiausiai tikėtina, kad kraujosruva kaktos dešinėje padaryta suduodant smūgį į šią sritį, o kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenėlių dangalais pamato kairėje pusėje yra būdingas griuviminei traumai, kai traumuojama pakaušio sritis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įvykio metu (kaip nurodė ir pats nuteistasis) bute be nukentėjusiojo ir V. B. daugiau nieko nebuvo, daro išvadą, jog teismo medicinos ekspertų nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, suduodamas smūgius, o ne jį pastumdamas, konflikto metu galėjo padaryti tik nuteistasis V. B. . Tai, kad būtent jis padarė minėtus sužalojimus dėl kurių nukentėjusysis ir mirė, patvirtina toliau šioje nutartyje aptarti įrodymai.

Apeliantas, suprasdamas, jog jo nurodyti veiksmai tėvo atžvilgiu negalėjo padaryti teismo medicinos ekspertų nukentėjusiojo kūne nustatytų sužalojimų ir būti jo mirties priežastimi, bandydamas paneigti savo kaltę iškėlė kitą versiją. Jis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, jog nukentėjusįjį dar iki konflikto su nuteistuoju galėjo sužaloti kiti asmenys arba jis galėjo susižaloti pats. Pasak apelianto, šios galimybės pirmosios instancijos teismas netyrė. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą.

Apeliantas skunde pagrįsdamas savo teiginį, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, nurodo, jog liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis įvykio dieną grįžo iš miesto labai girtas, griuvinėdamas. Iš tiesų, kaip parodė liudytojas Z. J. , 2005 m. rugpjūčio 23 d., apie 15.00 val. jis, būdamas savo namuose, adresu Respublikos g. 5-60, Naujojoje Akmenėje, išgirdo trenksmą į savo buto duris. Jas atidaręs liudytojas pamatė koridoriuje ant žemės gulintį nukentėjusįjį W. B. , kuris buvo labai girtas. Pastarasis liudytojui pasakė: „Zigmai, atleisk, esu labai girtas ir nebegaliu pareiti į namus“. Po to Z. J. uždarė savo buto duris, o po 15-20 minučių nukentėjusiojo prie liudytojo buto nebebuvo. Tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas teismo medicinos ekspertas P. Petreikis atmetė galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo pats, liudytojo Z. J. minėto įvykio metu. Teismo medicinos ekspertas parodė, kad jei W. B. būtų nugriuvęs nuo laiptų ir taip susižalojęs, tai būtų sužalotas ir jo klubas, kūne būtų nubrozdinimai. Tuo tarpu atsižvelgdamas į nukentėjusiojo kūne nustatytus sužalojimus, ekspertas atmetė galimybę, jog W. B. nustatyti sužalojimai buvo padaryti jam nukritus nuo laiptų. Apeliacinio teismo posėdyje apklaustas ekspertas dar kartą konstatavo, jog jei nukentėjusysis būtų nukritęs, tokiu atveju jam galėjo būti padaryti dviejų, trijų šonkaulių lūžiai, o šiuo atveju jam yra sužaloti vidinių kaulų plokštelių kraštai, be to, visi vienoje eilėje. Tokie sužalojimai, pasak eksperto, nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tik tiesioginių smūgių pasekoje. Tai, kad mirtį sukėlę sužalojimai W. B. nebuvo padaryti jam pačiam griūnant, dar iki konflikto su nuteistuoju, patvirtina ir šie bylos duomenys: kaip minėta, W. B. mirties priežastis buvo krūtinės trauma, tai yra daugybiniai šonkaulių, krūtinkaulio lūžiai bei plaučių sumušimas, ko pasekoje sutriko kvėpavimo funkcija. Pats nuteistasis nuolatos teigė, jog konflikto su tėvu metu šis buvo užsimojęs prieš jį tuščiu degtinės buteliu. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo medicinos ekspertas pirmosios instancijos teisme parodė, jog po šių sužalojimų W. B. kvėpavimas buvo apsunkintas. Žmogus, būdamas tokioje būsenoje, anot eksperto, stengiasi kuo mažiau judėti, todėl mažai tikėtina, kad jis būtų galėjęs dar ir užsimoti buteliu. Be to, apklaustas Apeliaciniame teisme ekspertas nurodė, kad po tokių šonkaulių lūžių, kurie nustatyti nukentėjusiajam, patiriami didžiuliai skausmai, dėl patirto skausmo nukentėjusysis negalėjo įkvėpti, todėl prasidėjo deguonies trūkumas. Taigi, jei nukentėjusysis iš tiesų būtų dar iki konflikto pats griūdamas susilaužęs sau 12 šonkaulių ir krūtinkaulį, tai tokių aktyvių veiksmų, apie kuriuos kalba nuteistasis, jis konflikto metu nebūtų atlikęs.

Kitas apelianto teiginys, jog nukentėjusįjį iki konflikto su juo galėjo sumušti kiti asmenys, taip pat nepagrįstas.

Byloje iš tiesų yra duomenų, jog nukentėjusysis W. B. dar keletą dienų iki konflikto su nuteistuoju V. B. buvo sumuštas. Tai patvirtino liudytoja N. V. , kuri parodė, jog dvi savaitės iki mirties W. B. buvo sumuštas. Jai apie tai pasakė vaikai, kurie nurodė, kad nukentėjusysis yra 3 aukšto koridoriuje. Pasak liudytojos, W. B. iš nosies bėgo kraujas. Tai, kad panašiu laiku nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai patvirtino ir teismo medicinos ekspertai. Ekspertizės akte Nr. EKM 21 (136)/06 (01) nurodyta, kad gydymo stacionare istorijos Nr. 352-2849 duomenimis, W. B. 2005-08-11, 16.10 val. buvo atvežtas į VĮ Naujosios Akmenės ligoninės priėmimo skyrių. Greitosios medicinos pagalbos gydytojas diagnozavo jam galvos sumušimą, galvos smegenų sutrenkimą, komą ir girtumą. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad tuo metu jam buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir galvos trauma. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad, kaip minėta, šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne prieš jo mirtį, t. y. ne 2005-08-23, bet dar iki jo paguldymo į ligoninę 2005-08-11, ir šie sužalojimai, kaip nurodoma paminėtame ekspertizės akte, nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Taigi šios aplinkybės nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Kitas nuteistojo skundo argumentas - nukentėjusįjį galėjo sumušti kiti asmenys 2005 m. rugpjūčio 23 d. Pasak apelianto, šią aplinkybę įrodo jo dukros liudytojos L. B. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad 2005-08-23, apie 16.00-17.00 val., ji matė, kaip nepažįstami vaikinai, prie Respublikos g. 7 namo Naujojoje Akmenėje, mušė jos senelį nukentėjusįjį W. B. . Tokius minėtos liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nors liudytoja L. B. aiškino, jog ji mačiusi prie Respublikos g. 7 namo mušamą nukentėjusįjį apie 16.00-17.00 val. tačiau liudytojas Z. J. parodė, kad jau 15.00 val. matė nukentėjusįjį namo koridoriuje labai girtą ir negalintį nueiti iki savo buto. Be to, vėlgi, darant prielaidą, jog nukentėjusiajam mirtinus sužalojimus, tai yra krūtinės traumą, pasireiškusią daugybiniais šonkaulių, krūtinkaulio lūžiais su plaučių sumušimu, iki konflikto su nuteistuoju V. B. nukentėjusiajam padarė kiti liudytojos L. B. matyti asmenys, sektų, jog nukentėjusysis konfliktuodamas su sūnumi, nuteistuoju V. B. , visus pastarojo nurodytus aktyvius veikmus („užsivertęs“ visą butelį išgėrė jame buvusią degtinę, po to, pakėlęs šį tuščią butelį užsimojo prieš apieliantą, pastarojo pargriautas vėl kėlėsi ir puolė) atliko jau būdamas su sulaužytais 12 šonkaulių bei krūtinkauliu, sumuštais plaučiais, įplyšusia blužnies kapsule bei kraujosruva kaktos dešinėje pusėje. Tokių aktyvių veiksmų galimybę, kaip minėta, teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas P. Petreikis įvertino, kaip mažai tikėtiną, kadangi žmogui esančiam tokioje būklėje kvėpavimas būna apsunkintas ir jis stengiasi kuo mažiau judėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tuomet, kai jis vakare grįžo namo ir rado savo tėvą sėdintį ant lovos su degtinės buteliu rankoje, nukentėjusysis buvo „sveikas, gyvas“ (t. 1, b. l. 140). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas parodė, kad jam grįžus namo, tėvas nesiskundė, kad jį kas nors būtų sumušęs. Šiuos savo parodymus apeliantas patvirtino ir Apeliacinio teismo posėdyje, parodydamas, jog kai grįžo pas tėvą, matė jį sėdintį tamsiame kambaryje ant sofos, o ant jo kūno jokių sužalojimų nematė. Be to, teigė, kad tėvas niekuo nesiskundė tik „burbuliavo“, priekaištaudamas, kad nuteistasis pasiėmė raktus.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog nukentėjusiojo W. B. kūne teismo medicinos ekspertų nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent bute, esančiame Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 5 – 64, konflikto metu su nuteistuoju V. B. . Nors iš tiesų, kaip apeliaciniame skunde nurodo V. B. , liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį konfliktą nėra, tačiau pats apeliantas patvirtino, jog konflikto su tėvu metu bute kitų asmenų be jų dviejų nebuvo. Ir nors V. B. neigė sudavęs tėvui smūgius, sukėlusius įvairius sužalojimus, tarp jų ir mirties priežastimi tapusius daugybinius šonkaulių bei krūtinkaulio lūžius bei plaučių sumušimą, jo kaltė įrodyta pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visetu.

Apeliantas skunde teigia, jog jis nesiekė sužaloti savo tėvą ar jį nužudyti. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. B. veikė netiesioginės tyčios kaltės forma. Tai yra jis, būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, suduodamas savo tėvui smūgius rankomis į krūtinę, pilvą, galvą, tai yra į žmogaus gyvybei pavojingas vietas, neabejotinai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, suprato, kad savo veika kelia pavojų savo tėvo W. B. gyvybei, numatė, kad tokie veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir nors tiesiogiai nukentėjusiojo mirties nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog motyvo nužudyti savo tėvą jis neturėjo, kadangi jo ir tėvo santykiai buvo geri. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir paties nuteistojo V. B. parodymų, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto priežastimi buvo konfliktas su juo ir pyktis dėl nukentėjusiojo išgertos ir nuteistajam nepaliktos degtinės, nepaliktų buto raktų ir pan. Nusikalstamos veikos padarymui neabejotinai turėjo reikšmės ir nuteistojo girtumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apygardos teismas, skirdamas V. B. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl V. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė ir į jo apeliaciniame skunde nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Skiriant bausmę, atsižvelgta ir į konflikto su nukentėjusiuoju priežastis. Kaip minėta, tam įtakos turėjo ir nuteistojo girtumas. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti V. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.