- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-64-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. Č.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1622 netaikyti nuteistajam D. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir D. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m. kovo 21 d., jos pabaiga – 2020 m. kovo 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. lapkričio 11 d. buvo 5 metai 4 mėnesiai ir 10 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. priimtu nutarimu Nr. 1622 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ vienbalsiai nutarta D. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atstovui apskundus šį nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada bei atsižvelgdamas į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros neigiamą nuomonę lygtinio paleidimo klausimu, nutarė atmesti D. Č. gynėjo skundą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo D. Č. gynėjas skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1622 ir paleisti D. Č. lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad tiek Komisijos nutarimo, tiek ir apylinkės teismo nutarties išvados yra nepagrįstos, nepakankamai motyvuotos bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams bei paskirčiai. Teigia, kad nuteistojo požiūris į tolimesnį gyvenimą, jo artimus bei tolimus tikslus, atsispindi nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet turėdamas teisę, bet ne pareigą, jis pradėjo mokytis, siekti tinkamo, įvairiapusiško išsilavinimo tiek profesine prasme, tiek ir bendraisiais lavinimosi motyvais. Jo noras įgyti profesiją, kuri jam gali padėti tolimesniame gyvenime po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasireiškė tuo, kad įgytos ožinio ir tiltinio kranų mašinisto, šaltkalvio įrankininko, elektros įregimų remontininko, siuvėjo, suvirintojo elektra rankiniu būdu, šaltkalvio remontininko specialybės, šiuo metu mokosi tekintojo specialybės. Be to tai, kad D. Č. savęs ateityje nemato tarp nusikalsti linkusių asmenų, rodo tas faktas, kad jis vengia bendrauti su tokių savybių turinčiais asmenimis, siekia išvengti kontaktų su drausmės pažeidėjais. Turėdamas socialiai išvystytą elgesio suvokimą, nuteistasis vengia patekti į situacijas, kuriose gali būti išprovokuoti kokie nors nusikalstami veiksmai, situacijos. Šios aplinkybės rodo jo tinkamą supratimą apie teigiamus ir neigiamus veiksnius, jų pasekmes bei sugebėjimą juos atriboti. Anot advokato, siekį būti naudingam tiek pataisos įstaigai, tiek apskritai visuomenei, patvirtina tai, kad nuteistasis dirbo įrangos gamybos ceche.
Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholinius gėrimus, jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Be to, nors per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai padaryti jau pakankamai seniai, 2006-2009 metų laikotarpyje, nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo 2009 m. kovo 7 d. jo atžvilgiu drausminės nuobaudos nebuvo taikomos. Tai rodo, kad bausmės atlikimo pradžioje D. Č. dar nebuvo suvokęs savo veiksmų, neigiamo elgesio pasekmių, tačiau lankydamas įvairias elgesį koreguojančias programas jis pradėjo adekvačiai elgtis, vertinti savo elgesį, kas leidžia manyti, kad jis toliau bausmę gali atlikti ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo atstovo manymu, bausmės tikslai yra pasiekti, kadangi D. Č. atliko jam įstatyme numatytą bausmės dalį, po kurios jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tuo būdu yra įvykdyti bausmės neišvengiamumo bei teisingumo principai. Anot apelianto, ta bausmės dalis, kurią D. Č. yra atlikęs, buvo pakankama tam, kad jis ateityje atsiribotų nuo bet kokių galimų konfliktinių situacijų, tokiu būdu buvo pasiekti ir kiti bausmės tikslai, t. y. asmuo yra paveiktas ateityje laikytis įstatymų ir nenusižengti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č., atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, šešias specialybes, mokosi aštuntosios, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas penkis kartus (b. l. 17-18), faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Č. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Nepaisant to, kad nuteistojo atstovas skunde deklaruoja, jog nuteistasis, lankydamas įvairias elgesį koreguojančias programas, pradėjo adekvačiai elgtis, vertinti savo elgesį, kas leidžia manyti, kad jis toliau bausmę gali atlikti ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis bausmės atlikimo metu pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, taigi nesielgė nepriekaištingai. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, būdamas nuteistas ne pirmą kartą, jis išvadų nepadarė ir, atlikdamas bausmę, ignoravo privalomas elgesio taisykles. Nagrinėjame kontekste pažymėtina, kad D. Č. anksčiau teistas du kartus, šis teistumas – trečias, pirmą kartą teisiamas buvo vos penkiolikos metų, du paskutinieji nusikaltimai labai sunkūs – nužudymai (b. l. 17). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, praeityje jam jau buvo parodytas pasitikėjimą taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistasis nepateisino šio pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo metu vėl padarė labai sunkų nusikaltimą. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys” metodiką parodė, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka pakankamai didelė – 63 balai, kas atitinka vidutinį vertinimo rezultatą (b. l. 18). Be to, akcentuotina ir tai, kad iš darbo pataisos namuose jis buvo atleistas už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidinėjimus, o šiuo metu nedirba dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus turimų duomenų (b. l. 11). Taigi, visos šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.
Aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – tyčinį asmens gyvybės atėmimą (nužudymą), padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs mažiau nei 2/3 paskirtosios bausmės, likusi bausmės dalis (2014 m. lapkričio 11 d. – 5 metai 4 mėnesiai ir 10 dienų), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos D. Č. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1622 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.