- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 2-11666-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04030-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- UAB „Talša“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7810,68 Eur skolos už tiekiamas paslaugas, žyminį mokestį.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose yra atsakovui priklausančios patalpos. 2013 m. sausio 4 d. tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje šalys įsipareigojo deramai realizuoti jiems suteiktas teises bei prisiimtus įsipareigojimus parduodant, perkant, vartojant šilumos energiją ir atsiskaitant už ją. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai - ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją į atsakovui priklausančias patalpas minėtu adresu, o atsakovė ja naudojasi. Tačiau atsakovė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaito. 2016-01-01 -2019-06-30 laikotarpiu atsakovė liko skolinga ieškovui 9000,85 Eur už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą. UAB „Talša“ prieštaravimuose nurodė, jog ieškovė neužtikrina kokybiško šilumos energijos tiekimo, teikiama šilumos energija „viršnorminė“ ir pateikė 2017 m. spalio 17 d. raštą Nr. TSI-274 , kuriame išdėstė prašymą dėl šilumos energijos sumažinimo. Bendrovė vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-279 bei higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-1081 privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytą vidaus patalpų temperatūrą. Išskirtinių sąlygų, kurių reikalauja atsakovas, Bendrovė negali užtikrinti, nepažeisdama kitų daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad AB „Šiaulių energija" buvo ne tik UAB „Talša" šilumos energijos tiekėja, bet ir prižiūrėjo pastato šildymo sistemas, todėl AB „Šiaulių energija" buvo atsakinga už tinkamą šildymo sistemos funkcionavimą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą. UAB „Talša" ne kartą buvo įspėjusi AB „Šiaulių energiją" jog ši sumažintų šilumos energijos tiekimą pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra administracinė, nes teikiama šilumos energija buvo viršnorminė ir pranešė, kad už viršnorminį šilumos energijos tiekimą pastatui adresu (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių energija" nebus mokama, taip pat buvo prašoma AB „Šiaulių energija" užtikrinti UAB „Talša" galimybę reguliuoti šilumos energijos tiekimą pastatui adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau AB „Šiaulių energija" ir toliau energijos kokybės reikalavimo neužtikrino, rakto nuo šilumos punkto, kurio savininku AB „Šiaulių energija" net nėra, neperdavė UAB „Talša". Kadangi AB „Šiaulių energija" pažeidė energijos kokybės reikalavimus, tai UAB „Talša" turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Ieškovas teismui pateikė 2017 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. SD-2527 dėl prašymo kuriuo UAB „Talša" informavo, kad cituojame: „Informuojame, kad pastatai (duomenys neskelbtini), yra šildomi iš vieno šilumos punkto ir šildymo sistemos yra bendros. Pagal Valstybės įmonės „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro duomenis, pastatas (duomenys neskelbtini)yra administracinis su gyvenamaisiais butais. AB „Šiaulių energija", vykdydama šildymo sistemų priežiūrą minėtuose pastatuose, turi užtikrinti gyvenamuose butuose ne mažesnę, kaip +18 °C temperatūrą, sumažinus termofikacinio vandens debitą iš šilumos punkto pagal Jūsų prašymą, butuose temperatūra nukrenta iki +15 °C, o šildymo prietaisai visiškai atšąla. Šiuo metu debitas yra parinktas optimalus, t.y. gyvenamosiose patalpose palaikoma temperatūra yra +18- +20 °C. Kadangi pastatų šildymo sistemos ir šilumos punkto įranga yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, rekomenduojame UAB „Talša" pakeisti šilumos punkto įrangą į automatiškai valdomą su cirkuliaciniu siurbliu, rekonstruoti šildymo prietaisus pastatuose, įrengti hidraulinio balansavimo priemones ant šildymo stovų, įgyvendinus minėtas šildymo energijos tolygaus paskirstymo ir efektyvaus naudojimo priemones, bus sunaudojama mažiau energijos ir bus mažesni mokesčiai už patalpų šildymą", kas įrodo jog AB „Šiaulių energija" buvo žinoma, kokias šildymo energijos tolygaus paskirstymo ir efektyvaus naudojimo priemones įgyvendinus būtų mažesni mokesčiai už patalpų šildymą, tačiau AB „Šiaulių energija", būdama ne tik šilumos energijos esančio tiekėja, bet būdama ir Šilumos energijos objektų techniniu aptarnautoju, nesiėmė tų priemonių įgyvendinti. Iki 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Talša" pati palaikė reikiamą šilumos energijos kiekį, todėl yra aktualus iki šio laikotarpio tiektas šilumos energijos kiekis, kuris buvo 2015 m. kovo mėnesį už 990,25 Eur, balandžio mėn. už 309,65 Eur, spalio mėn. už 505,34 Eur, lapkričio mėn. už 924,37 Eur, o šiuos skaičius sugretinus su AB „Šiaulių energija" pateiktais sutartie skaičiais nuo 2016 m., matome jog AB „Šiaulių energija" pradėjus tiekti UAB „Talša" perteklinę energiją, kaina padidėjo 33 procentais. Per 2016-01-01 - 2019-04-30 laikotarpį AB „Šiaulių energija" tiektos energijos perviršis yra už 8800,31 Eur sumą. Be to AB „Šiaulių energija" nesiėmė šildymo energijos tolygaus paskirstymo ir efektyvaus naudojimo priemonių įgyvendinimo, jog būtų mažesni mokesčiai už patalpų šildymą, t.y. nevykdė šilumos energijos objektų techninio aptarnavimo pareigos, todėl už neatliktą pareigą 2016-01-01 - 2019-06-30 laikotarpį 2247,42 Eur suma nemokėtina. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Šiaulių energija" pažeidė energijos kokybės reikalavimus, UAB „Talša" turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti.
Teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas asmuo nurodė, kad po ieškinio pateikimo sumokėta 300 Eur ir 500 Eur. Dėl šilumos energijos tiekimo sudaryta viešoji sutartis, dėl priežiūros irgi viešoji sutartis, atsakovė gali pasirinkti kitą prižiūrėtoją. Visų patalpų savininkai gali susirinkime nuspręsti ir pakeisti prižiūrėtoją. Šilumos kainą apskaičiuoja pagal Ūkio ministerijos šilumos kainų nustatymo metodiką. Du namai šildomi iš vieno šildymo punkto. Ieškovė privalo užtikrinti ne mažiau kaip 18 laipsnių temperatūrą. Priežiūrai taiko savivaldybės nustatytą tarifą. Priežiūros tarifas yra kaip abonementinis mokestis. Į priežiūrą įeina periodiniai tikrinimai, skaitiklių rodmenys, matuoja temperatūrą, kažką atlieką pagal prašymus, viskas įeina į tą patį mokestį. Atsakovė gali įeiti į punktą tik kartu su jais, reguliuoti šilumos atskirai negali. Svarbiausia, ieškovė žiūri, kad patalpose būtų ne mažiau kaip 18 šilumos. Sutinka dėl skolos išdėstymo 6 mėnesiams. Šiaulių būstas suklydo nurodydamas, kad šilumos punktas yra ieškovės nuosavybė. 2019-08-31 skolos dydis yra 7810,68 Eur. Jei pats savininkas nerodo iniciatyvos, ieškovė neskaičiuoja, kiek kainuotų šilumos punkto renovavimas.
Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo nurodė, kad tokio kiekio šilumos Talšai nereikėjo. Ne kartą apie tai informavo ieškovę. Netinkamos kokybės energija, nes tiektas per didelis kiekis, tenka vėdinti patalpas. Šilumos punktas yra kitame pastate, atsakovei nepriklauso. 156 pastatas yra visiškai Talšos nuosavybė, ieškovė į šias patalpas nevažiuoja tikrinti. Ieškovė prižiūri, tai galėjo padaryti ir punkto automatinį reguliavimą. Mazgas ne Talšos nuosavybė, jie ten patekti negali. Patys pasireguliuotų. 156 name šilta, neįmanoma įeiti, o 154 yra problemų. Kažkiek ieškovei moka, sunku nustatyti šilumos perviršį. 156 pastate nėra matęs ieškovės darbuotojų. Ieškovė kada nori ir radiatorius sutaiso. Gal techniniai sprendimai ir nėra brangūs, bet ieškovė tokių neskaičiavo. Talša įsirengti punktą savo pastatuose neturi galimybės. Prašo išdėstyti skolą.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, kad jis yra abonentų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas. Šildymo sistema ir šilumos punktas ne ieškovės nuosavybė. Turėtų būti Vilniaus g. 189 namo nuosavybė, jie yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo, tačiau punktas yra jų pastate. Punktas buvo skirtas keliems namams, fiziškai šilumos mazgas liko to namo patalpose. Atsakovės ir šildymo punkto šildymo sistema neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, šilumos punktas reguliuojamas rankiniu būdu, automatikos nėra. Atsakovės namų šildymo sistema sudėtinga, įvairūs radiatoriai, kažkas yra keista, kažkas ne. Sistema išbalansuota. Ieškovė privalo užtikrinti ne mažiau 18 laipsnių šilumos. Visur vienodai užtikrinti temperatūrą nėra techninių galimybių, nėra balansavimo priemonių. Vien namuose modernizavus šildymo sistemą turbūt nepavyktų užtikrinti vienodą temperatūrą, turėtų būti modernizuotas ir punktas. Buvo kalbėta ir su Talša, kad būtų galima įrengti šilumos punktą jų pastate, jie galėtų įsikelti punktą pas save. Apie tai buvo kalbėta su Talšos direktoriumi. Jei nėra balansavimo priemonių, prižiūrėtojas neturi ką balansuoti. Punkto valdytojas yra ne ieškovė. Iki 2016 m. valdytojas buvo Šiaulių būstas, dabar turbūt Talša. Ieškovė atsako už parametrų priežiūrą. Gali reikti reguliuoti šilumą 1 kartą per mėnesį, gali reikti kelis kartus per dieną. Punkto gedimus šalintų jei tik žmonių darbo užtektų, o jei reikia sąnaudų, įrangos, tada jie nepirktų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą sutartis su atsakove dėl šilumos tiekimo ir tinklų priežiūros (b. l. 23-27, 82-85, 87), atsakymą dėl patalpų šildymo (b. l. 28), atliktų priežiūros darbų sąrašą (b. l. 52-53), priežiūros tarifų aprašą (b. l. 54-67), papildomus duomenis (b. l. 78), duomenis apie nuosavybės ribas (b. l. 79-80), duomenis apie tarifą (b. l. 81), patikslintą skolos skaičiuotę (b. l. 88-89). Atsakovė pateikė į bylą raštą dėl per didelio šilumos kiekio (b. l. 17), raštą dėl priežiūros ir sąskaitas (b. l. 36-41), šilumos punkto schemą (b. l. 45), duomenis apie įsiskolinimą (b. l. 70-72), duomenis apie šilumos punktą (b. l. 73-74), duomenis apie tai, kad šilumos punktas nėra ieškovės nuosavybė (b. l. 90-94).
Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisako mokėti ieškovės reikalaujamą sumą motyvuodama tuo, kad atsakovei tiekiama per daug šilumos, ieškovė to neprižiūri.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2013-01-04 sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo į atsakovei priklausančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Ieškovė taip pat teikia ir šildymo sistemos priežiūrą, ginčo byloje dėl to nėra. Iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų matyti, kad atsakovė turi pretenzijų ieškovei dėl per didelio šilumos kiekio. Šilumos energija atsakovei tiekiama iš šilumos punkto, kuris yra įrengtas Vilniaus g. 189, Šiauliai patalpose (b. l. 74).
Liudytojo S. A. vertinimu, atsakovės ir šildymo punkto šildymo sistema neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, šilumos punktas reguliuojamas rankiniu būdu, automatikos nėra. Atsakovės namų šildymo sistema sudėtinga, įvairūs radiatoriai, kažkas yra keista, kažkas ne. Sistema išbalansuota. Ieškovė privalo užtikrinti ne mažiau 18 laipsnių šilumos. Visur vienodai užtikrinti temperatūrą nėra techninių galimybių, nėra balansavimo priemonių. Vien namuose modernizavus šildymo sistemą turbūt nepavyktų užtikrinti vienodą temperatūrą, turėtų būti modernizuotas ir šilumos punktas. Jei nėra balansavimo priemonių, prižiūrėtojas neturi ką balansuoti.
Į atsakovės pretenzijas dėl per didelio šilumos energijos kiekio (b. l. 17) ieškovė pateikė atsakymą atsakovei, kuriame nurodyta, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pastatai šildomi iš vieno šilumos punkto, (duomenys neskelbtini)name yra ir butai, dėl kurių ieškovė privalo palaikyti ne mažesnę kaip 18 laipsnių temperatūrą, sumažinus termofikacinio vandens debitą temperatūra nukrenta iki 15 laipsnių, pastatų šildymų sistemos ir šildymo punkto įranga yra pasenusi, atsakovei rekomenduojama pakeisti šilumos punkto įrangą, rekonstruoti šildymo prietaisus pastatuose, įrengti hidraulinio balansavimo priemones ant šildymo stovų (b. l. 28).
Taigi, konstatuotina, kad tiek šilumos punktas, tiek (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)namų šildymo sistema yra sena, neautomatizuota, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl neįmanoma užtikrinti vienodo kiekio šilumos tiekimo abiejuose pastatuose, visose patalpose, dėl ko atsakovei priklausančiose patalpose galimas šilumos energijos perteklius.
Kaip matyti, atsakovė jau seniai yra informuota apie tai, ką reikalinga atlikti, kad būtų mažesni mokesčiai už patalpų šildymą. Atsakovės vertinimu, visa tai turi atlikti ieškovė savo lėšomis. Tačiau ieškovė akivaizdžiai nėra atsakinga už šildymo sistemos renovavimą (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pastatuose, kurie priklauso atsakovei bei kitiems asmenims. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šilumos punktas, kuris įrengtas Vilniaus g. 189, Šiauliai patalpose, taip pat nepriklauso ieškovei. Byloje buvo pateikti duomenys, kad šio punkto įranga lyg ir priklauso ieškovei (b. l. 73-74). Tačiau byloje pateikta ir kitų įrodymų, iš kurių matyti, kad šilumos punktas ieškovei nepriklauso. Tokius įrodymus pateikė ir atsakovė (b. l. 91-92), ir ieškovė. Iš šalių sudarytos 2013-01-04 šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties (vėlesnioji šalių sutartis) priedų – 2013-01-04 akto ir schemos (b. l. 23, 79-80) matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik šilumos tinklai iki ginčo šilumos punkto ir šilumos apskaitos prietaisas pačiame ginčo punkte, o atsakovei priklauso šilumos punktas bei šilumos tiekimo sistema iki atsakovės pastatų. Pagal šį aktą šalys nusistatė ir analogiškas įrenginių priežiūros atsakomybės ribas. Taigi, nors atsakovė teigė, kad šilumos punktas jai nepriklauso, nurodyti įrodymai rodo ką kita. Iš esmės tokia situacija reiškia, kad atsakovė yra bent jau šilumos punkto naudotoja, o taip pat yra pagrindo manyti, kad atsakovė gali būti pripažinta šio šilumos punkto savininke (bendrasavininke), nebent būtų laikoma, kad punkto savininkas yra Vilniaus g. 189 namo gyventojai, kurių patalpose įrengtas punktas. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktais duomenimis Vilniaus g. 189 namas punktu nesinaudoja, nes yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo. Todėl atsakovė, kuri naudojasi šio šilumos punkto įranga savo pastatams šildyti, turi rūpintis ir šios įrangos renovacija, jei tai reikalinga. Tuo tarpu ieškovei, nesančiai ginčo punkto savininke, tokia pareiga nekyla, nes niekas negali būti verčiamas rūpintis svetimu turtu.
Ieškovei tokia pareiga nekyla ir kaip šildymo sistemų prižiūrėtojai. Iš 2013-01-04 akto ir schemos matyti, kad šilumos punkto priežiūrą turi atlikti atsakovės pasirinktas prižiūrėtojas. Nagrinėjamu atveju priežiūrą vykdo ieškovė. Vadovaujantis 2013-01-04 sutarties 5.1 punktu (b. l. 24), atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės, kad būtų palaikoma teisės aktuose nustatyta patalpų temperatūra, tačiau tik tuo atveju, jei pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus. Pagal sutarties 5.7 punktą atsakovė taip pat turi teisę atitinkama tvarka pakeisti pastatų šildymo būdą, o pagal 20 punktą atsakovė turi teisę kartu su kitais šilumos energijos vartotojais pasirinkti šildymo sistemos prižiūrėtoją. Sutarties 25 punkte numatyta, kad šilumos perdavimo tinklų, šilumos įrenginių nuosavybės, šildymo sistemos priežiūros riba bei tiekimo-vartojimo riba nustatoma jau minėtame akte (sutarties priede). Kaip minėta, ieškovė pagal šią sutartį ir aktą su schema nėra šilumos punkto savininkė, todėl, nesančiai savininke, jai nepriklauso punktą renovuoti. Kadangi šilumos punkto įranga pasenusi, ieškovė turi tik ribotas galimybes reguliuoti tiekiamos šilumos energijos kiekį. Atsakovė tuo tarpu turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti šildymo būdą, pvz. atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau to nedaro. Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai prižiūri šildymo sistemą – netinkamai reguliuoja šilumą. Atsakovė turi teisę pasirinkti kitą šilumos sistemų prižiūrėtoją, tačiau tokių veiksmų taip pat neinicijuoja. Atsakovei taip pat buvo siūlyta įsirengti šilumos punktą savo pastate, dėl ko atsakovė nurodė, kad nėra tokių galimybių, nors ir neaišku, kodėl. Tuo tarpu atsakovės pozicija yra tokia, kad šilumos punktą savo lėšomis renovuotų ieškovė. Tokia pozicija suprantama – atsakovė nenori investuoti savo lėšų į šilumos punkto renovavimą, nors tai yra būtent jos, kaip šilumos punkto naudotojos, interesas.
Atsakovė nurodė, kad ieškovei nuo 2015-11-30 perėmus šilumos punkto kontrolę pastatai nuolat peršildomi (b. l. 36). Tačiau iš atsakovės pateiktų sąskaitų (b. l. 38-41) ir ieškovės pateiktos skolos skaičiuotės negalima padaryti išvados, kad šilumos kaina ir kiekiai nuo 2015-11-30 akivaizdžiai pasikeitė į didžiąją pusę visais kiekvieno mėnesio atvejais. Kaip matyti, mokėtinos sumos didžiausios žiemos mėnesiais ir iš dalies pavasarį, kada ir būna šalčiausia. Taip pat matyti, kad ir iki nurodytos datos atsakovė buvo ieškovei įsiskolinusi didelę sumą. O, pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota suma gana panaši į vėlesnių metų lapkričio mėnesį. Apskritai tokius duomenis lyginti sudėtinga, nes klimato sąlygos kiekvienais metais skirtingais mėnesiais gali būti skirtingos. Atsakovė taip pat turi teisę pasirinkti kitą šilumos sistemos prižiūrėtoją, jei mano, kad tai galėtų lemti mažesnes šildymo kainas.
Atsakovė vertina, kad ieškovė, būdama šilumos sistemos prižiūrėtoja, privalo renovuoti ir patį punktą. Tokia pozicija yra neteisinga. Pagal šalių 2013-01-04 sutarties 27 punktą ieškovė atsakinga už kokybišką šilumos tiekimą iki tiekimo-vartojimo ribos. Pagal jau minėtus aktą ir schemą ši riba neapima paties šilumos punkto. Ieškovė taip pat pateikė sąrašą darbų, kuriuos ji privalo atlikti vykdydama šildymo sistemų priežiūrą (b. l. 87). Sąrašas yra 2005-04-11 sutarties dėl pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros priedas (b. l. 82). Iš sąrašo matyti, kad ieškovė privalo atlikti einamąjį šilumos punkto prietaisų smulkų remontą ir priežiūrą, bet ne kapitalinę šilumos punkto renovaciją. Beje, pagal sąrašo 1.5 punktą į priežiūrą įeina radiatorių keitimas, tačiau radiatorius turi parūpinti butų savininkai. Taigi, ieškovė ginčo name atsakovės minėtą posėdžio metu radiatorių gyventojui keitė ne dėl to, kad daro tą, ką nori, o todėl, kad tai yra numatyta paminėtame sąraše, ir tai taip pat yra smulkus remontas ieškovės darbuotojų jėgomis. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas S. A..
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, kaip šilumos sistemos prižiūrėtoja, neprivalo savo lėšomis renovuoti ginčo šilumos punktą.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė realiai neatlieka jokios šilumos sistemų priežiūros, todėl jai nepriklauso reikalauti iš ieškovės kiekvieną mėnesį po 53,51 Eur. Ieškovė nurodė, kad techninio aptarnavimo (šildymo sistemų priežiūros) mokestis apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal savivaldybės patvirtintus dydžius, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė taip pat pateikė sąrašą darbų, kurie buvo atlikti ir atliekami periodiškai už prašomą priteisti laikotarpį (b. l. 52-53), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė jokios priežiūros neatliko. Tuo tarpu mokestis apskaičiuojamas ne už atliktų darbų kiekį, bet pagal nekilnojamojo turto plotą ir savivaldybės nustatytus dydžius, ginčo dėl apskaičiavimo byloje nebuvo, tokių duomenų byloje nesurinkta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė pagrįstai reikalauja šio mokesčio iš atsakovės.
Pagal vėliausią skolos skaičiuotę (b. l. 88-89) iki 2019-08-31 atsakovė skolinga 7810,68 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei.
Kiti klausimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovė byloje sumokėjo žyminį mokestį, kuris po ieškinio reikalavimo sumažėjimo sudaro 234,00 Eur. Patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovei grąžintinas permokėtas žyminis mokestis – 36,00 Eur.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Atsakovė prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti, ieškovė neprieštaravo jo išdėstymui šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai sprendimo įvykdymas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, iš atsakovės UAB „Talša“, į. k. 144806535, 7810,68 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų dešimties Eur 68 ct) skolą ir 234,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti atsakovei UAB „Talša“ skolos mokėjimą šešiems mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 1340,78 Eur, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesio.
Išaiškinti atsakovei UAB „Talša“, kad jei ji vėluos mokėti eilinę įmoką 30 dienų, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Grąžinti ieškovei AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, 36,00 Eur (trisdešimt šešis Eur) permokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.