Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-812-276/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
1-812-276/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00299-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Nukentėjusysis
J. R., E. D., J. B.
Kaltinamasis
LR BK
Advokatai
Kristupas Ašmys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-812-276/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00299-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.18.10.; 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. 11 02 d.VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičienei

dalyvaujant prokurorams Valentinai Strokinienei, Liubovei Kuprusevičienei

gynėjui Ramūnui Plėščiui

nukentėjusiesiems J. R., E. D., J. B., J. R. atstovui advokatui Kristupui Ašmiui

specialistui A. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,-

- kaltinamas LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos 2007-01-04 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia, pažeidė 2001 metų lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatą, kad „Už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 19 str. nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” reikalavimus, kad įmonės vadovas privalo visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, imitavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą, t.y. savo parašu patvirtino 2009 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, kuriuose akcijų pirkėju ir dokumentų gavėju buvo įvardintas J. B., tačiau nei bendrovės akcijos, nei dokumentai J. B. nebuvo perduoti ir taip paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos dokumentus, banko dokumentus, didžiąją knygą, pirminius dokumentus ir kt., dėl ko negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) komercinės veiklos, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

Nustatyta, kad A. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007-01-04 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, imituodamas šios bendrovės akcijų pardavimą ir dokumentų perdavimą, suklastojo dokumentus - savo parašu patvirtino žinomai suklastotus dokumentus - 2009 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nors realiai pirkėju įvardintam J. B. akcijų nepardavė, ir 2009 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, nors realiai jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų J. B. neperdavė, po ko šiuos suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Lvovo g. 25, Vilniuje.

A. G. buvo kaltinamas LR BK 300 str. 1 d. už tai, kad suklastojo dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą - būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007-01-04 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašydamas, suklastojo 2008-12-17 pranešimus apie apdraustųjų E. D., J. B., A. G., A. Z., J. R. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Kaltinamasis A. G. kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad jis buvo vienas iš keturių UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų ir bendrovės direktorius, bendrovei priklausė kokteilių baras, esantis (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios dirbo bare pagal neterminuotas darbo sutartis. 2008 metų gruodžio mėnesį suprato, kad negali išlaikyti bendrovės, siūlė darbuotojoms sumažinti darbo laiką, šios nesutiko dirbti nepilną darbo dieną. Buvo sušauktas bendrovės darbuotojų susirinkimas, kurio metu jis pasiūlė joms išeiti iš darbo savo noru, pavedė administratorei A. Z. surinkti iš nukentėjusiųjų pareiškimus, kad jos sutinka iš darbo būti atleistos savo noru, pareiškimus su prašymais atleisti iš darbo gruodžio 17 d. rado darbo stalčiuje ir jas atleido iš darbo savo noru, pranešimus VSDFV užpildė buhalterė L. Ž., kuri paskaičiavo visoms atleistoms iš darbo merginoms darbo užmokestį, užpildė orderius ir pinigus išmokėjo. Kadangi kokteilių baras dirbo nuostolingai, todėl visi akcininkai nutarė parduoti bendrovės akcijas. Apie bendrovės pardavimą jis paskelbė internete. 2009 m. balandžio mėnesį jam paskambino asmuo prisistatęs T. ir pasakė, kad perka bendrovės akcijas. T. į bendrovės patalpas atvyko kartu su J. B. , pasakė, kad šis bus pirkėjas, šis asmuo jam jokio įtarimo nesukėlė. J. B. buvo parduotos visų akcininkų akcijos, jam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai ir pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Akcijų pardavimo ir dokumentų priėmimo perdavimo aktus jis pateikė Registrų centrui. J. B. jis asmeniškai neieškojo, už bendrovės „nupirkimą“ pinigų nedavė, nedavė už tai drabužių ir maisto.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose dirbo nuo bendrovės įregistravimo, t.y. maždaug nuo 2007 metų pradžios, tikslios datos neatsimena iki bendrovės pardavimo 2009 m. balandžio mėnesio, tikslios datos neatsimena. Nors šioje bendrovėje buvo keturi akcininkai, t.y. jis, A. B., A. A. ir A. A., visus bendrovės sprendimus, tame tarpe ir dėl darbuotojų priėmimo bei atleidimo, priimdavo jis. E. D., J. B., A. G. ir A. Z. dirbo nuo bendrovės įsikūrimo, o J. R. pradėjo bendrovėje dirti keletą mėnesių vėliau. J. R. ir E. D. dirbo padavėjomis, J. B. ir A. G. barmenėmis, o A. Z. administratore. Su šiomis darbuotojomis joms pradėjus dirbti buvo sudarytos darbo sutartys. Dirbant kartu santykiai su minėtomis darbuotojomis visada buvo geri, jokių konfliktų nebuvo, su darbuotojomis visada buvo atsiskaitoma. 2008 metų gruodžio mėnesį įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo jis ir minėtos darbuotojos. Kadangi bendrovėje prasidėjus finansinei krizei mažėjo apyvarta, žvelgdamas į ateitį ir būdamas draugiškuose santykiuose su minėtom darbuotojom, susirinkimo metu bandė ieškoti bendrovės optimizavimo būdų, buvo kalbama ką ir kaip daryti, kad įmonė išgyventų. Buvo kalbama apie darbo valandų sumažinimą, darbuotojų atleidimą ir panašiai. Buvo pasiūlymas išeiti iš darbo savo noru, tačiau negali pasakyti kas konkrečiai tai pasiūlė, ar jis, ar kažkas iš darbuotojų. Minėtos darbuotojos sutiko. Po šio susirinkimo merginos dar kažkiek laiko dirbo, tačiau kiek tiksliai neatsimena. Tą pačią dieną jis paprašė A. Z. ir E. D. surinkti iš minėtų darbuotojų prašymus atleisti jas iš darbo savo noru. Kadangi pats tuo metu sirgo, todėl darbe nebuvo, o atėjęs į darbą pamatė savo darbo kabinete ant stalo stovėjusiame dėkle padėtus minėtų darbuotojų prašymus atleisti jas iš darbo savo noru. Jam asmeniškai į rankas darbuotojos prašymų nepadavė. Kokia tai buvo gruodžio mėnesio diena tiksliai neatsimena. Prašymai buvo parašyti kompiuteriu, juos peržvelgė, įsitikinęs, kad juose yra darbuotojų parašai ir įsegė į segtuvą, kuriame buvo laikomi prašymai. Neatsimena kokią konkrečiai atleidimo datą prašymuose nurodė minėtos darbuotojos, tačiau nuo tos datos jos ir nebedirbo. Pagal jų prašymus bendrovės buhalterė L. Ž. paskaičiavo minėtoms darbuotojoms atlyginimus iki jų atleidimo datos, tiksliai neatsimena kokioms sumoms. Pagal duomenis, kuriuos gavo iš buhalterės, suprato, kad atlyginimai darbuotojoms buvo paskaičiuoti, o pagal nusistovėjusią praktiką pinigus, kurie buvo laikomi seife, darbuotojoms turėjo išmokėti A. Z.. Darbo sutartys su darbuotojomis buvo nutrauktos, tačiau kas padarė įrašus sutartyse apie nutraukimą bei kas po įrašu pasirašė, neatsimena. Išėjus minėtoms darbuotojoms iš darbo jos jokių pretenzijų nereiškė, ir vėliau bendravo draugiškai, apie tai, kad jos parašė pareiškimą į policiją dėl dokumentų suklastojimo sužinojo tik iškviestas į 3 PK į apklausą. Pats bendrovėje dirbo iki 2009-04-14. Kadangi kartu su akcininkais buvo nuspręsta bendrovę parduoti, internete buvo patalpintas skelbimas apie baro (duomenys neskelbtini) pardavimą. Dieną prieš akcijų pardavimą paskambino vyras, kuris pageidavo susitikti ir aptarti minėto baro įgijimą. Susitarė susitikti kitą dieną, t.y. 2009-04-14, jis pats atvyko į barą, (duomenys neskelbtini). Atvyko dviese, vienas jų buvo J. B. (jo duomenis sužinojo tik iš jo asmens dokumento sudarant sutartį, nes iki to laiko jo nepažinojo), kito duomenų nežino. Jie susipažino su bendrovės dokumentais, pasikalbėjo, pagrinde kalbėjo kartu su B. atėjęs vyras, o pats B. daugiau tylėjo. Jie pareiškė, kad pirks UAB (duomenys neskelbtini) todėl iš karto buvo surašyta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pasirašė jis ir J. B., tada buvo surašytas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Šiame akte taip pat pasirašė jis ir J. B.. J. B. kartu su juo buvusiu vyru visus dokumentus nurodytus priėmimo –perdavimo akte sudėjo į dėžes ir išsinešė tą pačią dieną. Viskas įvyko tą pačią dieną, t.y. A. A. ir A. A. atvažiavo patys į baro patalpas ir pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, o A. B. pasirašė minėtoje sutartyje, kai kartu su J. B. ir kartu buvusiu nepažįstamu vyru važiavo į Registrų centrą, prie minėto centro. Būtent J. B. ir kartu buvęs vyras pageidavo visus dokumentus sutvarkyti tą pačią dieną. Sutartyje buvo nurodytos visų akcininkų sąskaitos ir terminas per kurį akcininkams turėjo būti pervesti pinigai už akcijas. Viena akcija buvo įvertinta 1 litu, tačiau neatsimena kiek konkrečiai kiekvienas akcininkas turėjo akcijų. Per nustatytą terminą į jo nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta reikiama pinigų suma, dėl kitų akcininkų nežino. Su minėtais asmenimis daugiau niekur nebuvo, nei pas notarą nei jokiame banke, kadangi minėtos sutarties notarui tvirtinti nereikia. Kadangi sudarius UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bei surašius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, visus bendrovės dokumentus išsinešė J. B., todėl nuo to momento visa atsakomybė už šių dokumentų saugojimą atiteko būtent J. B.. Kadangi daugiau J. B. nebematė, todėl ir nežino kur šiuo metu yra bendrovės dokumentai. Kokie dokumentai buvo perduoti surašyta dokumentų perdavimo-priėmimo akte. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo akto originalai yra pas jį, prireikus juos gali pateikti. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, nes nepadarė nė vienos įtarime nurodytos nusikalstamos veikos (t. I b.l. 198-200, 2 t., b.l. 5).

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 2007-10-19 padavėja. 2008-12-17 atvykus į darbą visoms darbuotojoms buvo liepta atlikti inventorizaciją, po jos atlikimo bendrovės direktorius A. G. sušaukė susirinkimą ir pasakė, kad bendrovėje nėra lėšų, liepė joms parašyti pareiškimus, kad visos būtų atleistos iš darbo savo noru. Jos nesutiko tokių pareiškimų rašyti, kadangi nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2 mėnesius. A. G. pasakė, kad pinigus joms sumokės ir jos turės iš darbo išeiti savo noru, kad gali kitą dieną į darbą neiti. Vėliau ji kreipėsi į VSDFV ir sužinojo, kad nuo 2008-12-17 ji buvo atleista iš bendrovės. Tai sužinojusi ji kreipėsi į A. G., klausė kodėl jos buvo atleistos iš darbo, nors nerašė pareiškimų, šis pasakė, kad viską sutvarkys buhalterė, aiškino, kad nėra pinigų, todėl su ja atsiskaityti negali, niekas jai darbo užmokesčio neišmokėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad nuo 2007-10-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) padavėja. Šios bendrovės kokteilių baras (duomenys neskelbtini) kuriame dirbo, buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Šio baro direktorium buvo A. G., bendrovė priklausė keturiems akcininkams, t.y. A. G., A. A., A. B. ir B. A.. Bare taip pat dirbo padavėja A. G., padavėja-barmene J. B., administratore A. Z., barmene E. D. ir buhalterė (duomenų nežino). Bare dirbo A. G., kiti akcininkai tik užeidavo. Minėtame bare dirbant didesnių nesusipratimų ar konfliktų su baro vadovais nėra buvę, būdavo, kad kartais jie laiku nesumokėdavo atlyginimų, tačiau vėliau pilnai ar dalimis vis tiek atsiskaitydavo. Minėtame bare dirbo iki 2008-12-17. Nuo spalio ar lapkričio mėnesio negavo atlyginimų, todėl bendraujant su baro vadovais, būtent su A. A., jis vis žadėjo pervesti ir prašė šiek tiek palaukti. 2008-12-17 bare darė inventorizaciją, kurią atlikus A. G. žadėjo pakalbėti apie algų išmokėjimą. Atlikus inventorizaciją, A. G. pasakė, kad neturi iš ko sumokėti algų ir pasiūlė visoms parašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau jos atsisakė. Pranešė, kad nuo minėtos dienos gali nebedirbti bare, nes algų nebemokės, todėl nuo 17 d. daugiau minėtame bare nebedirbo. Laukė, kada buvę darbdaviai atsiskaitys, tačiau taip ir nesulaukė, jokių prašymų atleisti nerašė ir dėl atleidimo iš darbo niekur nepasirašė. 2009 metų pradžioje, bare vyko uždarymo vakarėlis, po kurio iš surinktų pinigų vadovai žadėjo atsiskaityti, tačiau kiekvienai buvo sumokėta tik maždaug po 50 litų, gal ir mažiau, į rankas, ir pasakyta, kad daugiau pinigų nėra. 2009 m. vasario mėnesį Vilniaus Sodros skyriuje, teiraudamasi apie savo gautas pajamas už 2008 metus, kur turėtų matytis minėtos bendrovės įsiskolinimai, sužinojo, kad 2008-12-17 yra atleista iš minėtos bendrovės. Tą patį sužinojo ir buvusios kolegės. Bendraujant su A. G. ir pasiteiravus kokiu pagrindu buvo atleistos, jis pasakė, kad atleistos savo noru. Kai pasakė, kad nepasirašė jokių dokumentų dėl atleidimo, A. G. pasakė, kad viską sutvarkė buhalterė ir paminėjo, kad geriau būtų, kad niekas to nesužinotu. Mano, kad buvo suklastoti atleidimo iš darbo dokumentai padirbant parašus, kadangi jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo nei ji, nei kolegės nerašė ir nepasirašė. Pati prašymo atleisti iš darbo, kurio pagrindu buvo atleista iš bendrovės, nematė. Taip pat negavo nutrauktos darbo sutarties. Visi dokumentai liko bare. (t. I b.l. 13-15)

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus J. R. patvirtino akistatos su A. G. metu (t. 2, b.l. 6-8).

Nukentėjusioji E. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo barmene nuo 2007-09-13. 2008 metų pabaigoje sumažėjo lankytojų, gruodžio 17 d. direktorius A. G. liepė visoms darbuotojoms atlikti inventorizaciją, po to sušaukė susirinkimą ir pasakė, kad nėra pinigų, reikia pasirašyti pareiškimus, kad jos išeina iš darbo savo noru. Ji pasakė, kad už 2-3 mėnesius nėra sumokėti atlyginimai ir išeiti iš darbo savo noru nesutiko, visos pasakė, kad tegu atleidžia iš darbo pagal galiojančius įstatymus, šis pažadėjo atlyginimus sumokėti. 2009 metų sausio mėnesį ji iš J. R. sužinojo, kad jos buvo atleistos savo noru nuo 2008-12-17, kreipėsi į VSDFV ir jai tai patvirtino. Po to kreipėsi į A. G., klausė kas suklastojo dokumentus, šis pasakė, kad tai padarė buhalterė. Su ja galutinai atsiskaityta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, kad nuo 2007-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) barmene. Šios bendrovės kokteilių baras (duomenys neskelbtini) kuriame dirbo, buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Šiame bare dirbo nuo pirmos jo įsikūrimo dienos. Šio baro direktorium buvo A. G., bendrovė priklausė keturiems akcininkams, t.y. A. G., A. A., A. B. ir B. A.. Bare taip pat dirbo padavėja J. R., padavėja-barmene A. G., administratore A. Z., padavėja J. B. ir buhalterė vardu L. (pavardės neatsimena). Bare pastoviai dirbdavo A. G., kiti akcininkai tik užeidavo. Nuo 2008 m. spalio ar lapkričio mėnesio negavo atlyginimų. 2008-12-17 bare darė inventorizaciją, kurią atlikus A. G. žadėjo pakalbėti apie algų išmokėjimą. Atlikus inventorizaciją A. G. pasakė, kad neturi iš ko sumokėti algų ir pasiūlė visoms parašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau jos atsisakė pasirašyti kol nebus pilnai atsiskaityta. Pranešė, kad nuo minėtos dienos gali nebedirbti bare, nes algų nebemokės, todėl nuo 17 d. daugiau minėtame bare nebedirbo. Laukė kada buvę darbdaviai atsiskaitys, tačiau taip ir nesulaukė, jokių prašymų atleisti nerašė ir dėl atleidimo iš darbo niekur nepasirašė. 2009 metų pradžioje bare vyko uždarymo vakarėlis, po kurio iš surinktų pinigų vadovai žadėjo atsiskaityti, tačiau kiekvienai buvo sumokėta tik maždaug po 50 litų į rankas, ir pasakyta, kad daugiau pinigų nėra. 2009 m. vasario mėnesį J. R. kreipėsi į Vilniaus Sodros skyrių norėdama sužinoti apie savo gautas pajamas nuo 2008-01-01 iki 2009-02-24, ir apie bendrovės įsiskolinimus, sužinojo, kad 2008-12-17 yra nutraukta jos darbo sutartis. Tą patį sužinojo pildydama metinę deklaraciją. Mano, kad buvo suklastoti atleidimo iš darbo dokumentai padirbant parašus, kadangi jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo nei ji, nei kolegės nerašė ir nepasirašė. Pati prašymo atleisti iš darbo, kurio pagrindu buvo atleista iš bendrovės, nematė. Su buhaltere nekalbėjo nei apie atleidimą iš darbo nei apie atlyginimų išmokėjimą. Atlyginimai visiems darbuotojams buvo pervedami direktoriaus į banko sąskaitas. (t. I b.l. 32-34)

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus E. D. patvirtino akistatos su A. G. metu (t. 2, b.l. 9-11).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad nuo 2007-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bare padavėja, barmene. 2008-12-17 atėjus į darbą direktorius A. G. liepė padaryti inventorizaciją, po to pasakė, kad nėra lėšų, liepė pasirašyti pareiškimus, kad jos iš darbo išeina savo noru. Tai daryti jos atsisakė, nes nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2 mėnesius. Su ja atsiskaityta nebuvo, vėliau sužinojo, kad iš darbo buvo atleista 2008-12-17 savo noru. Su ja A. G. neatsiskaitė galutinai, nors tai žadėjo padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad nuo 2007-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, po to barmene. Šios bendrovės kokteilių baras (duomenys neskelbtini) kuriame dirbo, buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Šiame bare dirbo nuo pirmos jo įsikūrimo dienos. Bendrovės direktoriumi buvo A. G., bendrovė priklausė keturiems akcininkams, t.y. A. G., A. A., A. B. ir B. A.. Bare taip pat dirbo padavėja J. R., padavėja-barmene A. G., administratore A. Z., barmene E. D. ir buhalterė vardu L. (pavardės nežino). Bare pastoviai dirbdavo A. G., kiti akcininkai tik užeidavo. Minėtame bare dirbant didesnių nesusipratimų ar konfliktų su baro vadovais nėra buvę, būdavo, kad kartais jie laiku nesumokėdavo atlyginimų, tačiau vėliau pilnai ar dalimis vis tiek atsiskaitydavo. Nuo spalio ar lapkričio mėnesio negavo atlyginimo. 2008-12-17 bare darė inventorizaciją, kurią atlikus A. G. žadėjo pakalbėti apie algų išmokėjimą. Atlikus inventorizaciją, A. G. pasakė, kad neturi iš ko sumokėti algų ir pasiūlė visoms parašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau jos atsisakė pasirašyti kol nebus pilnai atsiskaityta. Pranešė, kad nuo minėtos dienos gali nebedirbti bare, nes algų nebemokės, todėl nuo 17 d. daugiau minėtame bare nebedirbo. Laukė kada buvę darbdaviai atsiskaitys, tačiau taip ir nesulaukė, jokių prašymų atleisti nerašė ir dėl atleidimo iš darbo niekur nepasirašė. 2009 metų pradžioje bare vyko uždarymo vakarėlis, po kurio iš surinktų pinigų vadovai žadėjo atsiskaityti, tačiau kiekvienai buvo sumokėta tik maždaug po 50 litų į rankas, ir pasakyta, kad daugiau pinigų nėra. 2009 m. vasario mėnesį Vilniaus Sodros skyriuje, norėdama sužinoti apie savo gautas pajamas nuo 2008-01-01 iki 2009-02-24, ir apie bendrovės įsiskolinimus, sužinojo, kad 2008-12-17 yra nutraukta jos darbo sutartis. Mano, kad buvo suklastoti atleidimo iš darbo dokumentai padirbant parašus, kadangi jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo nei ji, nei kolegės nerašė ir nepasirašė. Pati prašymo atleisti iš darbo, kurio pagrindu buvo atleista iš bendrovės, nematė.Su buhaltere nekalbėjo nei apie atleidimą iš darbo, nei apie atlyginimų išmokėjimą. Atlyginimai visiems darbuotojams buvo pervedami direktoriaus į banko sąskaitas (t. I b.l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus J. B. patvirtino akistatos su A. G. metu (t. 2, b.l. 12-13).

Liudytojas J. B. parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį Kalvarijų turgavietėje, kur jis užsiminėjo atsitiktiniais darbais, priėjo A. G. ir pasiūlė užsidirbti, persirašyti už pinigus jo bendrovę vieneriems metams, nes jis išvyksta į užsienį. Jam paklausus, ar nieko nelegalaus nebus, A. G. pasakė, kad jis išvyksta 1 metams, grįžęs vėl bendrovę persirašys savo vardu, dėl to jis sutiko. Kokius dokumentus pasirašė nelabai suprato, nes nėra išprusęs, juos pasirašant buvo A. G. ir dar vienas vyras, buvo banke, ten už akcijas pervedinėjo pinigus. Jokio T. jis nepažįsta, su juo A. G. neieškojo ir pirkti akcijų neketino, nes apie barų veiklą neturi supratimo ir tokia veikla užsiimti neketino. Jokių dokumentų iš A. G. jis negavo. Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad yra benamis, todėl laikinai gyvena apleistame name adresu (duomenys neskelbtini). Uždarbiauja dirbdamas sezoninius darbus ir pardavinėdamas sendaikčius Kalvarijų turgavietėje, Vilniuje. 2009 m. vasarą, tiksliau neprisimena, Kalvarijų turgavietėje priėjo du nepažįstami vyrai ir pasiūlė už 300 Lt, valgį ir drabužius tapti bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kai jis atsakė, kad jokiuose kriminaluose nedalyvauja, vyrai paaiškino, kad jokio nusikaltimo nedaro. Kartu nuvyko į Registrų centrą, esantį prie prekybos centro „Europa“, Vilniuje, Konstitucijos pr., kur jis pasirašė du ar tris lapus, kurių neskaitė nei pavadinimo nei jų tūrinio. Jam paaiškino, kad tapo direktoriumi. Po ko trise nuvyko į Swedbank skyrių, esantį Vilniuje, šalia Minties-Olandų-Tuskulėnų gatvių sankryžos g., kur jų pačių (minėtų vyrų) duotus pinigus pervedė į jų (pasak jų pačių) sąskaitas. Patys vyrai užpildė kvitus. Jis banko darbuotojai padavė jų užpildytus kvitus ir pinigus. Pasirašė kvituose, kad pervedė į jų sąskaitas 300 Lt ir 280 Lt. Ar tebesą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nežino, daugiau niekur nepasirašinėjo. Jam jokių bendrovės dokumentų nedavė. Neturėjo nei pas Registrų centre pasirašytų dokumentų nei banke pasirašytų kvitų. Ten jie išsiskyrė. Jie padavė jam 300 Lt, maisto produktus ir drabužius iš „Humanos“. Niekada nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Minėti vyrai visuomet buvo dviese, jokių kitų vytų iš minėtos bendrovės nematė ir nieko su jais nepasirašinėjo. Negali tvirtinti, kad pasirašė tyrimo medžiagoje esančius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, parašas yra panašus į jo. Jokių dokumentų, nei jo pasirašytų, nei UAB (duomenys neskelbtini) negavo (t. 1 b.l. 119-124).

Liudytojas A. A. parodė, kad A. G. buvo jo sūnaus draugas, jo rekomenduotas jis nusipirko 20 % UAB (duomenys neskelbtini) akcijų už 12500 Lt. 2008 metų pabaigoje paskambino A. G. ir pranešė, kad prasidėjus krizei nėra pinigų ir pasiūlė akcijas ir bendrovę parduoti, jis sutiko. Jis atvažiavo į bendrovei priklausantį barą, ten buvo vyriškis, kuris prisistatė pirkėju, jis pasirašė sutartį ir išėjo. Kur dingo bendrovės dokumentai, kaip buvo atleisti darbuotojai, jis nesidomėjo.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo buhaltere, į bendrovę užeidavo retai, dirbo namuose, su direktoriumi A. G. bendravo elektroniniu paštu. Ji žinojo, kad buvo darbuotojų susirinkimas, jame ji nedalyvavo. Ji gavo A. G. pranešimą, kad atleidžiami visi darbuotojai, nurodymą paskaičiuoti atlyginimus, išeitines kompensacijas ir apie atleidimus pranešti VSDFV. Ji išrašė išlaidų orderius visoms nukentėjusiosioms, tačiau pinigų neišmokėjo, nes tai visada darydavo direktorius A. G.. Ji elektroniniu būdu pranešė VSDFV apie darbuotojų atleidimą, dokumentų apie jų atleidimą ji nepateikinėjo. Darbuotojų pareiškimų dėl atleidimo iš darbo savo noru ji nematė.

Liudytojas A. A. parodė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, direktorius buvo A. G., bendrovės veikloje nedalyvavo. 2008 metų pabaigoje A. G. akcininkų susirinkime pranešė, kad yra sunki finansinė padėtis, pasiūlė atleisti visus darbuotojus ir dirbti patiems. Jam A. G. sakė, kad bendrovės darbuotojos buvo atleistos savo noru, su jomis buvo atsiskaityta. Finansinė padėtis negerėjo, todėl buvo nuspręsta bendrovę parduoti. Jam paskambino A. G. ir pasakė, kad turi pirkėją, kur rado pirkėją A. G. jam nesakė. Jis atvažiavo į barą ir pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pirkėjas J. B. jam įtarimų nesukėlė.

Specialistė A. S. parodė, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus gautus iš VMI nustatyta, kad minėta įmonė 2007 m. 9 mėn.- 2009 m. 3 mėn. teikė mėnesines ir metines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija, kuriose deklaravo, kad įmonės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis ir išskaičiuojami privalomi mokesčiai ir įmokos, teikė 2007 m. 9 mėn. – 2009 m. 3 mėn. mėnesines Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose buvo deklaruojami pirkimai ir pardavimai, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. 9 mėn. – 2009 m. 3 mėn. vykdė ūkinę finansinę veiklą. Pateiktoje medžiagoje yra dokumentų priėmimo perdavimo aktas, kuriame yra išvardinti perduodami buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, šiame dokumente yra įrašyta, kad A. G. perduoda dokumentus (yra parašas), o J. B. priima dokumentus (yra parašas). Tačiau tyrimui atlikti nebuvo pateikti jokie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai bei registrai, todėl negalima visiškai nustatyti 2007-08-21 – 2009-04-30 laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios A. G. parodymų matyti, kad nuo 2007-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) padavėja. Šios bendrovės kokteilių baras (duomenys neskelbtini) kuriame dirbo, buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Šiame bare dirbo nuo pirmos jo įsikūrimo dienos. Šio baro direktorium buvo A. G., bendrovė priklausė keturiems akcininkams, t.y. A. G., A. A., A. B. ir B. A.. Bare taip pat dirbo padavėja J. R., padavėja-barmene J. B., administratore A. Z., barmene E. D. ir buhaltere (duomenų nežino). Bare pastoviai dirbdavo A. G., kiti akcininkai tik užeidavo. Minėtame bare dirbant didesnių nesusipratimų ar konfliktų su baro vadovais nėra buvę, būdavo, kad kartais jie laiku nesumokėdavo atlyginimų, tačiau vėliau pilnai ar dalimis vis tiek atsiskaitydavo. Minėtame bare jos visos dirbo iki 2008-12-17. Nuo spalio ar lapkričio mėnesio negavo atlyginimų, todėl bendraujant su baro vadovais, būtent su A. A., jis vis žadėjo pervesti ir prašė šiek tiek palaukti. 2008-12-17 bare darė inventorizaciją, kurią atlikus, A. G. žadėjo pakalbėti apie algų išmokėjimą. Atlikus inventorizaciją, A. G. pasakė, kad neturi iš ko sumokėti algų ir pasiūlė visoms parašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau jos atsisakė. Buvo pranešta, kad nuo minėtos dienos gali nebedirbti bare, nes algų nebemokės, todėl nuo 17 d. daugiau minėtame bare nebedirbo. Laukė, kada buvę darbdaviai atsiskaitys, tačiau taip ir nesulaukė, jokių prašymų atleisti nerašė ir dėl atleidimo iš darbo niekur nepasirašinėjo. 2009 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, visos nuėjo į minėtą barą, nes sužinojo apie bare vykusį uždarymo vakarėlį, po kurio iš surinktų pinigų vadovai žadėjo atsiskaityti. Tačiau po vakarėlio kiekvienai buvo sumokėta tik maždaug po 50 litų, gal ir mažiau, į rankas, ir pasakyta, kad daugiau pinigų nėra. 2009 m. vasario mėnesį Vilniaus Sodros skyriuje domėjosi apie savo gautas pajamas nuo 2008-01-01 iki 2009-02-24, kur turėtu matytis minėtos bendrovės įsiskolinimai, sužinojo, kad 2008-12-17 yra atleista iš minėtos bendrovės. Tą patį sužinojo ir jos buvusios kolegės. Tai sužinojusios kreipėsi į Darbo inspekciją, kur buvo pasiūlyta kreiptis į teisėsaugą ar teismą. Bendraujant J. R. su A. G. ir pasiteiravus kokiu pagrindu buvo atleistos, jis pasakė, kad visos išėjo savo noru. Kai J. pasakė, kad nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl atleidimo, A. G. pasakė, kad viską sutvarkė buhalterė ir paminėjo, kad geriau būtų, kad niekas to nesužinotu. Taigi mano, kad buvo suklastoti atleidimo iš darbo dokumentai padirbant parašus, kadangi jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo nei ji nei kolegės nerašė ir nepasirašė. Pati prašymo atleisti iš darbo, kurio pagrindu buvo atleista iš bendrovės, nematė (t. I b.l. 17-19).

Iš pagarsintų nukentėjusiosios A. Z. parodymų matyti, kad nuo 2007-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administratore-padavėja. Šios bendrovės kokteilių baras (duomenys neskelbtini) buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Šiame bare dirbo nuo pirmos jo įsikūrimo dienos. Šio baro direktorium buvo A. G., bendrovė priklausė keturiems akcininkams, t.y. A. G., A. A., A. B. ir B. A.. Bare taip pat dirbo padavėja J. R., padavėja-barmene J. B., padavėja A. G., barmene E. D. ir buhalterė vardu L. (daugiau jokių jos duomenų nežino). Bare pastoviai dirbdavo A. G., kiti akcininkai tik užeidavo. Minėtame bare dirbant didesnių nesusipratimų ar konfliktų su baro vadovais nėra buvę, būdavo, kad kartais jie laiku nesumokėdavo atlyginimų, tačiau vėliau pilnai ar dalimis vis tiek atsiskaitydavo. Minėtame bare visos dirbo iki 2008-12-17. Nuo spalio ar lapkričio mėnesio negavo atlyginimų, todėl bendraujant su baro vadovais, būtent su A. A., jis vis žadėjo pervesti ir prašė šiek tiek palaukti. 2008-12-17 bare darė inventorizaciją, kurią atlikus A. G. žadėjo pakalbėti apie algų išmokėjimą. Atlikus inventorizaciją, A. G. pasakė, kad neturi iš ko sumokėti algų ir pasiūlė visoms parašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau jos atsisakė. Pasakė, kad nuo šios dienos gali nebedirbti bare, nes algų nebemokės, todėl nuo 17 d. daugiau minėtame bare nebedirbo. Laukė, kada buvę darbdaviai atsiskaitys, tačiau taip ir nesulaukė, jokių prašymų atleisti nerašė ir dėl atleidimo iš darbo niekur nepasirašė. 2009 metų pradžioje bare vyko uždarymo vakarėlis, po kurio iš surinktų pinigų vadovai žadėjo atsiskaityti, tačiau kiekvienai buvo sumokėta tik maždaug po 50 litų, gal ir mažiau, į rankas, ir pasakyta, kad daugiau pinigų nėra. 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje iš buvusių bendradarbių sužinojo, kad Vilniaus Sodros skyriuje paaiškėjo, kad nuo 2008-12-17 iš minėtos bendrovės visos yra atleistos. Pati Sodros skyriuje nebuvo. Mano, kad buvo suklastoti atleidimo iš darbo dokumentai padirbant parašus, kadangi jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo nei ji nei kolegės nerašė ir nepasirašė. Pati prašymo atleisti iš darbo, kurio pagrindu buvo atleista iš bendrovės, nematė (t. I b.l. 22-24).

Iš pagarsintų liudytojo A. B. parodymų matyti, kad 2006 m. A. G. pasiūlė investuoti pinigus į klubą. Jis įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkais buvo jis, A. G. ir A. A.. Vėliau prieš atsidarant, 2007 m. vasarą, pritrūko pinigų, todėl atsirado UAB (duomenys neskelbtini) ketvirtas akcininkas- A. A.. A. G. buvo paskirtas direktoriumi, todėl visus su bendrovės veikla susijusius klausimus (pvz. darbuotojų priėmimą- atleidimą, jų darbo užmokesčio dydį ir kitus) spręsdavo jis vienas. Klubas dirbo apie 1,5 metų nuostolingai, todėl (datos neprisimena) vyko akcininkų (negali pasakyti ar dalyvavo visi 4) susirinkimas, kuriame dėl gresiančio bankroto buvo nuspręsta atleisti visus darbuotojus, tvarkyti buhalterija, t.y. atsiskaityti su darbuotojais ir skolininkais. Vėliau iš A. G. sužinojo, kad darbuotojai atleisti (nežino savo noru ar ne). Klubo darbuotojas pažinojo, bendravo kaip klubo klientas. Su darbuotojais niekada nekalbėjo apie darbo santykius, apie atleidimą taip pat. 2009 m. balandžio 14 d. pas jį į darbą, adresu Vilniuje, Lvovo g. 25 atvažiavo A. G. su nepažįstamais dviems vyrais, vienas iš jų prisistatė J. B.- akcijų pirkėju. Su J. B. pasirašė A. G. paduotas dvi akcijų pirkimo- pardavimo sutartis. Viena liko pas jį, kita pas J. B.. Po to į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai- 132 Lt. Turėjo 132 akcijas, buvo sutarta mokėti po 1 Lt už 1 akciją. Kiek jam yra žinoma visi akcininkai savo akcijas pardavė J. B.. Pastarąjį matė vieną kartą, daugiau jo nematė ir nieko apie jį nežino. Nežino kur yra UAB (duomenys neskelbtini) visa dokumentacija ir buhalteriniai dokumentai. Visus klausimus sprendė direktorius A. G., kuriuo jis pasitiki (t. I b.l. 72-74).

Iš pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, kad juose nurodyta, kad jie pateikti UAB (duomenys neskelbtini) nurodant, kad dėl atleidimo darbo santykiai pasibaigė 2008-12-17 su E. D., J. B., A. G., A. Z., J. R., VSDFV jie pateikti 2008-12-19, pasirašyti bendrovės direktoriaus (t. 1, b.l. 40-44).

Iš akcijų pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad ji sudaryta 2009-04-14 tarp A. B. ir J. B. (t. 1, b.l. 77-78).

Iš dokumentų priėmimo - perdavimo akto matyti, kad jis surašytas 2009-04-14, kuriuo A. G. perduoda UAB (duomenys neskelbtini) visus dokumentus naujam akcininkui ir direktoriui Lietuvos Respublikos piliečiui J. B. gyv. (duomenys neskelbtini), visi dokumentai pervežami ir saugomi J. B. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 170).

Įrodymų vertinimas:

Kaltinamojo, liudytojų parodymais neginčijamai įrodyta, kad nuo 2008 metų rudens UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunki materialinė padėtis.Kaltinamojo A. G. parodymus, kad visos nukentėjusiosios šioje byloje buvo atleistos iš darbo savo noru, jos parašė pareiškimus išreikšdamos savo norą būti atleistos iš darbo savo noru, teismas vertina kritiškai, kadangi tai paneigiama vienodais ir nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais tyrimo metu ir teisme, ir netikėti jais teismas pagrindo neturi. Tyrimo metu A. G. nurodė, kad pareiškimus būti atleistoms savo noru iš darbo prašė surinkti A. Z. ir E. D. ir kitą dieną rado juos ant stalo, teisme A. G. parodė, kad tokius pareiškimus nurodė surinkti A. Z. ir vėliau juos rado stalčiuje, tačiau jo parodymų niekas nepatvirtino ir jie vertintini kaip prieštaringi ir noras išvengti atsakomybės.Teismas kritiškai vertina A. G. parodymus, kad jis su atleistomis darbuotojomis visiškai atsiskaitė, jo parodymai paneigiami nukentėjusiųjų parodymais ir buhalterės L. Ž. parodymais, kad ji tik ruošdavo buhalterinius dokumentus, o visus atsiskaitymus vykdė pats A. G..Liudytoja L. Ž. parodė, kad elektroniniu paštu ji pranešė VSDFV apie nukentėjusiųjų atleidimą iš darbo nuo 2008-12-17 A. G. nurodymu, tačiau dokumentų apie jų atleidimą ji VSDFV nepateikė, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai, kad juos pateikė 2008-12-19 pats A. G..Vertindamas aukščiau aptartų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad visos nukentėjusiosios buvo atleistos iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. iniciatyva nuo 2008-12-17, su jomis nebuvo pilnai atsiskaityta, jos nerašė pareiškimų atleisti iš darbo savo noru, dokumentų dėl to nėra, jos pačios pripažino, kad po 2008-12-17 joms buvo A. G. nurodyta į darbą neiti, t.y. darbo santykiai nuo tos dienos tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini) nutrūko, todėl surašydamas ir pateikdamas VSDFV pranešimus apie nukentėjusiųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, A. G. dokumentų nesuklastojo, juose nurodė teisingus duomenis ir nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d..

Darbo sutarties nutraukimas ne tuo pagrindu arba be pagrindo, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, todėl iš kaltinimo LR BK 300 str. 1 d. šiame epizode A. G. išteisintinas (LR BK 3 str. 1 d. 1 p.).

Ištirtų įrodymų visetas duoda teismui pagrindą daryti išvadą, kad 2009 metų pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunki materialinė padėtis, dėl to akcininkai buvo nutarę bendrovę parduoti. Teismas kritiškai vertina A. G. parodymus, kad apie akcijų pardavimą sužinojęs nenustatytas T. atėjo kartu su J. B., kuris akcijas nusipirko ir jis jam perdavė visus bendrovės dokumentus, pasirašydami priėmimo – perdavimo aktą, kaip visiškai nelogiškus šioje situacijoje, tai paneigiama vienodais ir nuosekliais liudytojo J. B. parodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi. Iš jų matyti, kad jokio T. nebuvo, jį kaltinamasis surado uždarbiaujantį Kalvarijų turgavietėje, už pinigus, maistą ir drabužius įkalbėjo 1 metams „persirašyti“ bendrovę, ką jis ir padarė, jokių bendrovės dokumentų negavo ir neketino užsiimti verslu, atsižvelgdamas į J. B. išvaizdą ir gyvenimo būdą, teismas daro išvadą, kad jis nėra visiškai asocialus asmuo, tačiau artimas tokiam gyvenimo būdui.

Vertindamas šią situaciją, teismas daro išvadą, kad A. G. imitavo bendrovės akcijų pirkimą – pardavimą ir dokumentų perdavimą J. B., tačiau nei akcijų, nei bendrovės dokumentų realiai J. B. neperdavė ir taip paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti šios bendrovės komercinės veiklos, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, tuo pačiu A. G. imituodamas bendrovės akcijų pardavimą ir dokumentų perdavimą, savo parašu patvirtino žinomai suklastotus dokumentus 2009-04-14 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nors pirkėju įvardintam J. B. akcijų nepardavė, ir 2009-04-14 bendrovės dokumentų priėmimo –perdavimo aktą, nors realiai jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų J. B. neperdavė, po ko šiuos suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, ir tuo savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d..

Kaltinamasis A. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes A. G., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas baudomis.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir nubausti 50 MGL 6500 Lt bauda.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir dokumentų priėmimo – perdavimo akto suklastojimas ir panaudojimas) ir nubausti 20 MGL 2600 Lt bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. G. galutinę bausmę 60 MGL 7800 Lt baudą.

A. G. iš kaltinimo LR BK 300 str. 1 d. (2008-12-17 pranešimų suklastojimas) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.

E. D., J. B., J. R. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras