- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- N-575-394-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05541-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino S. M. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skirdamas už tai įspėjimą. Teismas nurodė, jog S. M. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta už tai, jog ši, būdama UAB „Interio“ direktore, įstatymo nustatytu laiku (iki 2010 m. balandžio 30 d.) nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris privalėjo patvirtinti 2009 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pažeisdama UAB „Interio“ akcininkų teises, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, jog asmens kaltė įrodyta 2010 m. rugsėjo 22 d. informaciniu pranešimu apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, pačios S. M. paaiškinimu, kad įstatymines nuostatas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo žinojusi, o pažeidimą padariusi dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo paskyrimo direktore buvo per mažai laiko pasiruošti susirinkimui, reikėjo spręsti einamąsias problemas dėl apyvartinių lėšų, keitėsi UAB „Deligt Baltic“ (UAB „Interio“ akcininko) akcininkai. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog minėtas pažeidimas padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, negauta, o S. M. nurodomos priežastys, dėl kurių susirinkimas nebuvo sušauktas laiku, atsakomybės už įstatymo pažeidimą nešalina, į jas atsižvelgtina skiriant nuobaudą kaip į nurodomus pažeidimo padarymo motyvus.
Teismas nurodė, jog ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už akcininkų teisių pažeidimus, padarytus alternatyviais, straipsnyje išvardintais veiksmais, tarp jų – susirinkimo nesušaukimu nustatytu laiku, todėl vertina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, be susirinkimo nesušaukimo nustatytu laiku, reikalinga nustatyti, ar buvo pažeistos akcininkų teisės, koks pažeidimo pobūdis. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, UAB „Interio“ akcininkai yra N. S. - 40 % akcijų ir UAB „Delight Baltic“ – 60 % akcijų; UAB „Delight Baltic“ akcininkai yra N. S. - 40 % akcijų, S. M. – 60 % akcijų. S. M. paaiškinimu, N. S. dėl susirinkimo sušaukimo į ją kreipėsi jau 2010 m. balandžio mėnesį ir 2010 m. rugsėjo 17 d., raštiškai tokį prašymą ji gavo 2010 m. rugsėjo 20 d. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nustatytu, kad akcininkas, turintis 40 % akcijų, siekė, jog susirinkimas įvyktų įstatymo nustatytu laiku, S. M., susirinkimo nesušaukdama, jo teises pažeidė, taigi S. M. kaltė įrodyta.
Parinkdamas nuobaudą - įspėjimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 15 d., darbotvarkę turėjo būti tvirtinamas net tik 2009 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys, bet ir 2008 m., S. M. UAB „Interio“ vadove paskirta tik 2010 m. kovo 10 d., N. S. dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo kreipėsi 2010 m. rugsėjo 22 d., t. y. dieną, kuria išsiųstas informacinis pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kas rodo, kad padėtis, kai bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas laiku, bendrovės akcininkų – N. S. ir UAB „Delight Baltic“, buvo toleruojama žymiai ilgiau, nei šios bendrovės direktorės pareigas užėmė S. M.. Įvertinęs proporcingumo principo aspektus, S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuširdus gailestis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. M. asmenybę, turtinę padėtį (dirba, sūnus studijuoja ir yra išlaikomas), pažeidimo motyvus (trumpą laiką dirba direktore, vyko akcininkų kaita, akcininkas pareikalavo sušaukti susirinkimą per trumpą laiką - penkias kalendorines dienas), pažeidimo pobūdį (įmonėje yra tik du akcininkai, kurių vieno, UAB „Delight Baltic“, 60 procentų akcijų savininkė yra pati S. M.), ABĮ reikalavimų įvykdymą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, teismas priėjo išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę, nei numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudą.
II.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ką patvirtina tai, kad: UAB „Interio“ direktore ji įregistruota tik 2010 m. balandžio 8 d., o susirinkimas turėjo būti sušauktas 2010 m. balandžio 30 d., be to, tvirtinimui turėjo pateikti ne tik 2009 m., bet ir 2008 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį, įmonėje turėjo spręsti apyvartinių lėšų problemas, keitėsi akcininkai. Pabrėžia, jog pažeidimas buvo padarytas tik todėl, kad minėtu laikotarpiu siekė išvengti didelės žalos atsiradimo, t. y. įmonės veiklos suspendavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. S. prašo jį atmesti teigdamas, kad jokių būtinojo reikalingumo sąlygų nėra, pareiga sušaukti susirinkimą niekaip nesusijusi su apeliantės sprendimu imtis veiksmų dėl įmonės apyvartinių lėšų ir pan. Pažymi, jog pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, taigi S. M. turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir sušaukti akcininkų susirinkimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog S. M. prieš tapdama UAB „Interio“ direktore dirbo šioje bendrovėje vyriausiąja finansininke, todėl jai buvo žinoma būtinybė patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, ir jai neturėjo kilti jokių sunkumą šiuo klausimu šaukiant visuotinį susirinkimą.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, N. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimu skirtą nuobaudą pakeisti į 6000 Lt baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog paskirta nuobauda aiškiai per švelni, nes S. M. prieš tapdama UAB „Interio“ direktore dirbo šioje bendrovėje vyriausiąja finansininke, todėl ji ne tik buvo atsakinga už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą, bet ir privalėjo žinoti bendrovėje susiklosčiusią padėtį, vieno akcininko ketinimas parduoti akcijas netrukdo sušaukti akcininkų susirinkimo, o pastarosios teiginiai apie jo nebuvimą šalyje – prielaidos, pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, taigi S. M. turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir sušaukti akcininkų susirinkimą, ypač kai bendrovėje tik du akcininkai. Nesutinka su teismo argumentu, jog bendrovės akcininkai susidariusią padėtį toleravo žymiai ilgiau nei šios bendrovės direktorės pareigas užėmė S. M., nes jis jau 2010 m. balandžio mėnesį kreipėsi dėl susirinkimo sušaukimo, be to, ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta akcininko teisė, o ne pareiga sušaukti akcininkų susirinkimą pačių sprendimu. Dėl paskirtos nuobaudos nurodo, jog S. M. dėl pažeidimo nuoširdžiai nesigailėjo, piktybiškai vengė vykdyti savo pareigą sušaukti susirinkimą. Pažymi, jog siekiant taikyti ATPK 30¹ straipsnį, būtina nustatyti ne vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, S. M. sunki turtinė padėtis neįrodyta, atvirkščiai, bylos aplinkybės liudija, kad ji 2010 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo UAB „Delight Baltic“ akcijų už 80000 Lt. Daro išvadą, jog paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. M. prašo jį atmesti nurodydama savo apeliaciniame skunde išdėstytas įvykio aplinkybes, pabrėžia, kad jai tapus įmone direktore reikėjo susipažinti su savo naujomis funkcijomis, kurias ji dirbdama įmonės finansininke nebuvo įgaliota spręsti. Pažymi, jog jos turtinė padėtis buvo tik vienas iš pagrindų nuobaudai švelninti, o apelianto teiginiai apie sumokėtus 80000 Lt jokiais įrodymais nepagrįsti. Mano, jog apelianto prašoma jai skirti bauda yra neprotinga ir neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
S. M. apeliacinis skundas atmestinas, N. S. tenkintinas iš dalies.
Pirmiausia dėl apelianto N. S. prašymo skirti bylą nagrinėti žodine tvarka, nes administracinės nuobaudos skyrimo procedūros yra užtrukusios, pasakytina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme tiek S. M., tiek N. S. atstovas dalyvavo, teikė išsamius paaiškinimus (b. l. 56 – 63), apeliaciniuose skunduose išsamiai dėstomos įvykio aplinkybės bei juose keliamų reikalavimų pagrindimas, o paminėtame prašyme nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būti tiriamos nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymas nagrinėti bylą žodine tvarka netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. M. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Dėl apeliantės S. M. skundo argumentų, jog ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, pasakytina, kad šiuo atveju nenustatyta, kad pažeidimas, t. y eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas laiku, įvykdytas būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), t. y. siekiant pašalinti grėsusį realų ir akivaizdų pavojų nuosavybei. Pabrėžtina, jog į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad S. M. laiku sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sutrukdė būtent paminėtos aplinkybės, antra vertus, nėra ir įrodymų, kad toks pavojus būti įmanomas pašalinti tik laiku nesušaukiant eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Kaip teisingai nurodo N. S., pareiga sušaukti susirinkimą niekaip nesusijusi su apeliantės sprendimu imtis veiksmų dėl įmonės apyvartinių lėšų ir pan., taigi būtinojo reikalingumo sąlygos šiuo atveju nenustatytos.
Iš teismo nutarimo matyti, kad sprendimas skirti S. M. tik įspėjimą grįstas ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ko šiuo atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tik įspėjimą, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatė. Vien S. M. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) nesudaro pagrindo taikyti jai išskirtinai švelnią nuobaudą, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentacijos, toks gailestis labiau deklaratyvus. Pažeidimo padarymo aplinkybės (susirinkimas sušauktas žymiai pavėluotai, įmonės akcininkų yra tik keli, joks trukdymas iš akcininkų pusės sušaukti susirinkimą nenustatytas ir t.t.) neleidžia jo vertinti kaip mažareikšmį, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunki turtinė padėtis bylos įrodymais nepagrįsta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skirta labiau simbolinė nuobauda akivaizdžiai nepasieks administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (ATPK 20 str.). Pabrėžtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Remiantis tuo, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais,
nutaria:
S. M. apeliacinis skundą atmesti, N. S. tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.