- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 1-192-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00039-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.28.1Neteisėtas valstybinės sienos perėjimas (BK 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. P. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra 2017-09-09 ne vėliau kaip iki 7 val. 20 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nenustatytas, Šakių r. sav., Slavikų sen., Žiūrių k. ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklų Nr. 310 ir Nr. 311, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia perplaukė Šešupės upę, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena, tokiu būdu neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo aštuntą dieną vienas atliko paros laiko tarnybą savo padalinyje, apie 250 metrų nuo Lietuvos Respublikos sienos saugojo Rusijos Federacijos sieną. Tarnybos metu jis telefonu susipyko su savo mergina, todėl išėjo pasivaikščioti. Daiktus, tarnybinį ginklą paliko tarnybos vietoje. Eidamas jis gėrė konjaką, pametė mobilųjį telefoną. Kai visiškai sutemo, jis pasiklydo ir nerado tarnybos vietos. Jis klaidžiojo visą naktį, nemiegojo, sušalo, sušlapo, jį sukandžiojo vabzdžiai. Kai ryte priėjo upę, jis neturėjo kitos išeities išsigelbėti - tik padaryti nusikaltimą, todėl perplaukė upę. Kitame upės krante jis išgirdo technikos garsą, matė šviesų blyksnius ir nusprendė, kad ten jam gali padėti. Tuo metu dar buvo prietema, upe plaukė apie 7 metrus. Perplaukęs nuėjo apie 700 metrų iki kelio, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, bėgo link jo ir mosikuodamas rankomis jį stabdė. Sustabdytame automobilyje sėdėjusios moters paprašė, kad jį nuvežtų pas pasieniečius, kadangi buvo girdėjęs, jog jeigu per klaidą pasienietis pereina į kitą valstybę, pasieniečiai jį grąžina atgal. Moteris išsigando, atsisakė ir nuvažiavo. Po to jį sulaikė Lietuvos pasieniečiai. Po sulaikymo medicininės pagalbos jam nereikėjo. Kaltinamasis nurodė, kad pasienio tarnyboje tarnauja pusantrų metų, žino, kur yra Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena bei žino, kad Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena eina Šešupės upės viduriu. Jis pažymėjo, jog nėra turėjęs psichinės sveikatos sutrikimų, nėra psichiatro įskaitoje ir jis yra praėjęs sveikatos patikrinimą, kuris jam, kaip pareigūnui, yra privalomas. Tarnybos metu jam neleidžiama vartoti alkoholį, palikti savo tarnybinį ginklą ir išeiti iš tarnybos vietos, pripažįsta, kad šiuos reikalavimus pažeidė. Dėl savo poelgio pergyvena ir gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017-09-09 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ikiteisminio skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017-09-09, apie 7 val. 20 min., Šakių r. sav., Slavikų sen., Žiūrių k. ribose, apie 1 kilometro atstumu nuo Šešupės upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos siena, Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos pareigūnai, vykdydami sargybą „Mobilus patrulis“, sulaikė Rusijos Federacijos piliečiu R. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuris galimai neteisėtai perėjo valstybės sieną (1 t., b. l. 1); 2017-09-09 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos specialisto A. V. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto valstybės sienos pažeidėjo, iš kurio matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos specialistas A. V. kartu su jaunesniuoju specialistu A. F. 2017-09-09, apie 7 val. 20 min., vykdydami pasienio teisinio režimo kontrolę Žiūrių k., Slavikų sen., Šakių r. sav., pastebėjo nuo Šešupės upės per laukus Rociškių k. kryptimi einantį asmenį. Įtartinai atrodantį asmenį jie nutarė patikrinti. Jiems prisistačius ir paprašius asmens pateikti asmens dokumentus, minėtas asmuo reikalavimo nesuprato, paklausus asmens rusiškai jis atsakė, kad neturi jokių dokumentų ir pasiklydo. Minėtas asmuo prisistatė Rusijos Federacijos piliečiu R. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir dirbančiu (duomenys neskelbtini). Asmuo vilkėjo kamufliažinę uniformą be skiriamųjų ženklų ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį, jam buvo nustatytas 1,84 promilės girtumas. Pasiteiravus minėto asmens, kaip jis pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, asmuo paaiškino, kad pasiklydo ir perplaukė Šešupės upę, kuria eina valstybės siena. Asmuo negalėjo parodyti valstybės sienos kirtimo vietos. Siekiant išsiaiškinti valstybės sienos pažeidimo vietą, buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris sekdamas pėdsakais nuvedė prie Šešupės upės, kur tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklo Nr. 310 ir Nr. 311 buvo matoma sienos kirtimo vieta (1 t., b. l. 11);2017-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriose užfiksuota, kad apie 50 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklo Nr. 310 link valstybės sienos ženklo Nr. 311 Lietuvos Respublikos pusėje, Šešupės upės pakrantėje, žolėje matoma brydė į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Tokia pat brydė matosi ir Rusijos federacijos pusėje. Upės krantas iš abiejų pusių gausiai apaugęs žolėmis ir krūmais. Nuo brydės matomas tik dešinėje pusėje Rusijos Federacijos krante esantis Rusijos Federacijos valstybės sienos ženklas, kuris yra lygiagrečiai Lietuvos Respublikos pusėje esančiam Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklui Nr. 311. Kitų ženklų (Lietuvos Respublikos krante ir Rusijos Federacijos krante) nesimato, kadangi krantas vingiuoja ir iš abiejų pusių apžėlęs aukšta žole bei krūmais. Apžiūrėta aplinkinė teritorija kelių šimtų metrų atstumu. Apžiūros metu avalynės pėdsakų nerasta. Jokių daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 12-18);2017-09-09 tarnybinio šuns panaudojimo aktas, kuriame nurodyta, jog panaudojus tarnybinį šunį buvo surasta Lietuvos Respublikos sienos pažeidimo vieta, tai yra prie Šešupės upės esanti brydė, kuri buvo patikrinta ir apžiūrėta į Lietuvos teritoriją 500 metrų spinduliu. Lietuvos Respublikos sienos pažeidimas nustatytas nuo valstybės sienos ženklo Nr. 310 apie 50 metrų kryptimi link valstybės ženklo Nr. 311 (1 t., b. l. 19);2017-09-09 asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2017-09-09 nustatytas 1,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 20);2017-09-11 liudytojo A. V. apklausos protokolas, kuriame A. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2017-09-08 nuo 19 val. vakaro iki 2017-09-09 9 val. ryto jis vykdė sargybą „Mobilus patrulis“ kartu su jaunesniuoju specialistu A. F. Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, kelyje Rociškiai–Slavikai, nuo Rociškių k. iki Žiūriu k.. Tarnybos metu iki pat ryto jokių ypatingų įvykių nebuvo, nieko įtartino nepastebėjo. Ryte, apie 7 val., su tarnybiniu automobiliu sustojo Žiūriu k. ribose, Rociškių ir Šilgalių užkardų sandūroje, tame pačiame minėtame kelyje, kelių šimtų metrų atstumu iki Šešupės upės, kuria eina valstybės siena. Apie 7 val. 15 min. pastebėjo iš Sudargo pusės keliu atvažiuojantį automobilį, kurio markės ir modelio neprisimena. Jis ruošėsi tą automobilį sustabdyti, bet pamatė, kad jis pats prie jų pasuko. Kai jis priartėjo, pamatė, kad jį vairuoja jo iš matymo pažįstama moteris R. B.. Ji jam pasakė, kad ką tik matė ant kelio stovintį įtartiną asmenį. Kuo jis jai sukėlė įtarimą, jis nežino, gal dėl to, kad toje vietoje retai kada galima sutikti žmonių. Daugiau ji nieko nesakė. Ar ji su tuo žmogumi kalbėjo, jis nežino. Jie padėkojo tai moteriškei ir tuoj pat nuvažiavo ta kryptimi, iš kur ji atvažiavo, tai yra link Rociškių. Pavažiavus apie kilometrą, iš karto už Gedupio upelio, pastebėjo ant kelio kamufliažine apranga be skiriamųjų ženklų vilkintį jauną vaikiną. Jis tiesiog stovėjo, matėsi, kad jo rūbai buvo šlapi. Jiems artėjant jis lyg tai rankų mostais bandė juos stabdyti. Jie privažiavo prie jo, jis išlipo iš tarnybinio automobilio, lietuvių kalba prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Minėtas vaikinas jo nesuprato. Matėsi, kad asmuo buvo neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Minėtas asmuo pradėjo kalbėti rusiškai. Sakė, kad pasiklydo, perplaukė upę (upės pavadinimo neįvardino), taip pat sakė, kad yra Rusijos pasienietis ir prašė nuvežti į pasienio kontrolės punktą. Jis dar paklausė: „Ar aš esu Lietuvoje?“. Jie patvirtino, tada jis nusikeikė ir pasakė, kad jam bus labai blogai. Minėtą asmenį jie patikrino, atliko pirminę apžiūrą. Su savimi jis jokių daiktų ar dokumentų neturėjo, išskyrus mobilaus ryšio telefono pakrovėją, kurį jis iš jo paėmė. Kur konkrečiai, kurioje vietoje kirto valstybės sieną, jis nepaaiškino. Su juo jie bendravo rusų kalba. Jie jį pristatė į Rociškių užkardą. Ten jis prisistatė Rusijos Federacijos piliečiu R. P.. Buvo patikrintas jo girtumo laipsnis ir pasitvirtino, kad jis yra neblaivus. Jokių kitų automobilių nei prieš tai, kai prie jų privažiavo R. B., nei po to daugiau jie nematė. Minėtą asmenį sulaikė stovintį vieną ant kelio. Jokiame automobilyje iki tol jis nebuvo. Minėtas asmuo pasiliko užkardoje, o jis su tarnybiniu šunimi grįžo į tą vietą, kur jis buvo sulaikytas, prie Gedupio upelio pralaidos per kelią Rociškiai–Slavikai. Šuniui buvo duota komanda ieškoti pėdų ir jis tuoj pat juos užuodęs juos per laukymę pagal krūmus nuvedė apie 1 kilometrą iki Šešupės upės, kuria eina valstybės siena. Šuo nuvedė iki pat vandens. Matėsi, kad prie kranto žolės palinkusios, lyg kažkas būtų praėjęs. Jis 500 metrų spinduliu apie tą vietą apžiūrėjo vietovę su tarnybiniu šunimi, bet jokių daiktų, pėdsakų ar kitų asmenų nerado. Po to jis grįžo į užkardą ir apie atliktus veiksmus informavo pamainos vyresnįjį (1 t., b. l. 34-35);2017-09-13 A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota, jog liudytojo A. V. parodyta vieta sutampa su 2017-09-12 parodymų patikrinimo vietoje R. P. nurodyta išlipimo į krantą vieta (1 t., b. l. 38-47);2017-09-11 liudytojo A. F. apklausos protokolas, kuriame A. F. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). 2017-09-09 tarnybą „Mobilus patrulis“ jis vykdė, kartu su (duomenys neskelbtini) A. V.. Apie 7 val. 20 min. jie su tarnybiniu automobiliu stovėjo kelyje Slavikai–Sudargas, Šakių r. sav., Slavikų sen., Žiūriu k. ribose, apie 1 kilometro atstumu nuo Šešupės upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena. Nurodytu laiku nuo Sudargo pusės jis pamatė atvažiuojant tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Kai automobilis priartėjo A. V. lipo iš automobilio jį stabdyti, dokumentų patikrinimui, tačiau jam nespėjus stabdyti, automobilis privažiavo ir pats sustojo prie jų. Už vairo sėdėjo moteris. A. V. priėjo prie vairuotojos, jie tarpusavyje kažką pasikalbėjo ir A. V. grįžo atgal į tarnybinį automobilį. Ką jie tarpusavyje kalbėjo jis negirdėjo, kadangi sėdėjo už vairo. Kai tik A. V. įlipo į tarnybinį automobilį pasakė važiuoti Sudargo kryptimi. Ką konkrečiai A. V. kalbėjo su vairuotoja jam jis nesakė, tik nurodė važiuoti. Pavažiavus apie vieną kilometrą, nuo tos vietos, kur stovėjo, išvažiavus iš posūkio kairėje kelio pusėje, šalikelėje, jis pamatė stovintį žmogų, vilkintį maskuojančią, žalsvos spalvos uniformą, kurio judesiai buvo nekoordinuoti. Privažiavę prie jo, jie sustojo. Ant uniformos jokių skiriamųjų ženklų nesimatė. Jie išlipo iš automobilio ir priėjo prie minėto asmens. Pagal jo koordinaciją buvo galima suprasti, kad jis gali būti išgėręs, o kai jie priėjo arčiau jis užuodė nuo jo sklindantį alkoholio tvaiką. Jis su savimi jokių daiktų ar krepšio neturėjo. Matėsi, kad jo rūbai šlapi. A. V. prisistatė, kad yra pasienio tarnybos pareigūnas ir pareikalavo pateikti dokumentus, tačiau tas asmuo į tai nesureagavo, kažką tai sumurmėjo ir tiek. Tuomet A. V. supratęs, kad jis lietuviškai nesupranta, jo užklausė rusiškai ir pareikalavo pateikti dokumentus. Tuomet minėtas asmuo pasakė, kad jis pasiklydo, su savimi jokių dokumentų neturi, pasisakė, kad jis yra Rusijos Federacijos pasienio tarnybos pareigūnas, papašė jį nuvežti iki posto ir paaiškino, jog jeigu jis negrįš jam bus labai blogai. Kadangi nurodytas asmuo neturėjo jokių dokumentų, apie tai jie informavo pamainos vyresnįjį ir užkardos budėtoją. Per tą laiką kol prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo moteris joks kitas automobilis pro juos nepravažiavo. Kadangi minėtas asmuo pasienio ruože buvo sulaikytas be dokumentų ir pagal visus požymius buvo galima suprasti, kad jis galėjo neteisėtai pereiti valstybės sieną, kadangi jo rūbai buvo šlapi, kalbėjo rusų kalba, dėl aplinkybių nustatymo jį jie pristatė į Rociškių užkardą, kur buvo nustatytas su alkotesteriu jo blaivumas. Alkotesteris lygtai parodė 1,81 promiles. Kol jie minėtą asmenį gabeno iki užkardos, jis vis kalbėjo, kad jam bus labai blogai ir prašė jį nuvežti iki posto, kad jis galėtų sugrįžti į Rusijos Federacijos teritoriją. Kadangi tuo metu jam baigėsi tarnybos laikas, jis apie sulaikytą asmenį užkardos vadui parašė tarnybinį pranešimą ir išvyko į namus. Kas vyko toliau jis nežino (1 t., b. l. 49-51);2017-09-11 liudytojos R. B. apklausos protokolas, kuriame R. B. parodė, kad ji 2017-09-09 ryte, apie 7 val., jai priklausančiu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ji išvyko iš namų viena, vyko žvyruotu keliu Sudargas–Slavikai, Slavikų k. kryptimi. Pravažiavusi Rociškių gyvenvietę ir toliau einantį mišką, išvažiavo į laukymę, kur laukymės pabaigoje, prieš kelio vingį pastebėjau vidury kelio stovintį asmenį, kuris iš tolo mojavo rankomis. Ji iš minėto asmens rankų gestų suprato, kad jis norėjo, kad ji sustotų. Privažiavusi arčiau, pamatė, kad tai jaunuolis, kuris buvo 20-30 metų amžiaus, apie 170 centimetrų ūgio, šviesaus gymio, vidutinio kūno sudėjimo, tačiau jis jai nebuvo pažįstamas, vilkėjo kamufliažinę aprangą, kuri jai pasirodė šlapia. Jai minėto asmens apranga pasirodė panaši į pasieniečių aprangą. Minėtas asmuo buvo be galvos apdangalo, kokią mūvėjo avalynę, ji neįsidėmėjo. Kuomet jis mojavo rankomis, ji matė, kad jose jis nieko neturėjo. Ji nematė, kad jis būtų turėjęs kokią kuprinę ar kitų daiktų. Jai priartėjus prie minėto asmens ir sumažinus greitį, jis nuo kelio vidurio pasitraukė į važiuojamosios kelio dalies dešinę pusę. Kai ji pamatė, kad asmuo jai nėra pažįstamas, ji pabūgo, todėl nesustojo, pasuko šiek tiek kairiau ir pravažiavo nesustojusi. Dar jai pravažiuojant pro šalį, jis jai mojavo rankomis, kad ji sustotų. Jis taip pat jai dar kažką sakė, tačiau ji nesuprato nei ką, nei kokia kalba. Jai kilo įtarimų, kad minėtas jaunuolis gali būti neblaivus, nes intensyviai mojavo rankomis, svirduliavo, tačiau kad jis galėjo būti kitos šalies asmuo, ji tuo metu apie tai nepagalvojo. Ji nematė, kad jai pravažiuojant jis būtų naudojęsis mobiliuoju telefonu ar kitu įrenginiu. Nuo šio jaunuolio stabdymo vietos pavažiavus apie du kilometrus, ji pastebėjo stovintį pasieniečių džipą, prie kurio sustojo. Vienam iš tarnybiniame automobilyje buvusių pasieniečių A. V., kurį ji pažįsta iš matymo, pasakė, kad ant kelio pastebėjo svirduliuojantį įtartiną jaunuolį, kuris jai nebuvo pažįstamas. Ji pasakė, kad galėtų nuvažiuoti pasižiūrėti, kad jo nepartrenktų koks nors pravažiuojantis automobilis (1 t., b. l. 53-54).
Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Veika padaroma kertant sieną bet kuriomis priemonėmis ir būdais, neturint atitinkamo tai daryti leidžiančio dokumento, arba, nors ir turint dokumentus, bet sieną pereinant nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos Respublikos pusės į kitą valstybę, tiek iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto sienos perėjimo momento. BK 291 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-20 nutartis Nr. 2K-520/2012). BK 291 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, tai yra neturėdamas reikalingų dokumentų ar ne nustatytoje vietoje, pereina valstybės sieną ir siekia tai daryti.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklų Nr. 310 ir Nr. 311, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia perplaukė Šešupės upę, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena, tokiu būdu neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kaltinamojo R. P. tyčią įrodo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, jog norėdamas nesušalti ir nenumirti nuo bado, jis neturėjo kito pasirinkimo tik padaryti nusikaltimą, tai yra perplaukti Šešupės upę. Šie parodymai sutampa su pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. duotais parodymais, kad jis suprato, jog perplaukdamas Šešupės upę jis pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją, jis rizikavo padaryti nusikaltimą siekdamas išsigelbėti ir tikėjosi, kad Lietuvos pasieniečiai jį grąžins į Rusiją (t. 2, b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad R. P. dirba (duomenys neskelbtini), į tai, kad jo darbo funkcijos yra saugoti Rusijos Federacijos sieną, patruliuoti, dalyvauti pasalose ir sulaikyti teisės pažeidėjus (2 t., b. l. 59), į tai, kad R. P. yra psichiškai sveikas (1 t., b. l. 121), į tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog žino, kur yra Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena bei žino, kad Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena eina Šešupės upe, į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog suprato, kad perplaukdamas Šešupės upę jis pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, jog R. P. suvokė, kad perplaukdamas Šešupės upę neteisėtai pereina Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir to siekė, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarė tiesiogine tyčia.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. P. gynėja advokatė A. K. teigė, jog R. P. nusikalstamą veiką padarė, nes buvo sušalęs, išgėręs ir išsigandęs dėl savo gyvybės, nurodė, kad jis dėl savo didelio nerūpestingumo susidariusią situaciją, tai yra pasiklydimą miške naktį, vertino kaip grėsmę savo gyvybei ir prašė taikyti BK 31 straipsnį.
BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis (BK 31 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo į R. P. atliekamas tarnybines pareigas ir jų specifiką, į tai, kad jo tarnyba turėjo tęstis visą parą nuo 2017-09-08 10 val. iki 2017-09-09 10 val., į tai, kad jis turėjo būti pasirengęs išbūti miške, į tai, kad asmuo yra fiziškai sveikas ir stiprus, parengtas atlikti jam patikėtas funkcijas, tai yra saugoti Rusijos Federacijos sieną, patruliuoti, dalyvauti pasalose ir sulaikyti teisės pažeidėjus, laikytina, kad R. P. dėl savo atliekamų pareigų privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis, todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti pašalinta remiantis būtinojo reikalingumo nuostatomis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog R. P. kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neprašė medicininės pagalbos, nebuvo sužalotas, todėl nėra duomenų apie jam grėsusį realų pavojų. Be to pažymėtina, kad pavojinga situacija, kurioje atsidūrė R. P. kilo dėl jo paties tyčinių veiksmų, tai yra dėl to, kad jis tarnybos metu vartojo alkoholį, paliko tarnybos vietą bei tarnybinį ginklą, prarado telefoną. BK 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. P. gynėja advokatė A. K. teigė, jog R. P. padarė nežymų, tik formalų pažeidimą, kadangi jis Lietuvos teritorijoje praleido tik apie 15 min., todėl jo veika turėtų būti pripažinta mažareikšme ir kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.
BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybes pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis Nr. 2K-427/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis 2K-500/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BK 37 straipsnio taikymo praktika, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-19 nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-24 nutartis Nr. 2K-86/2006).
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius nenustatė pagrindų, leidžiančių R. P. nusikalstamą veiką laikyti mažareikšme, kadangi buvo kirsta išorinė Europos Sąjungos siena, ją kirto (duomenys neskelbtini), asmuo vilkėdamas kitos šalies tarnybine uniforma, būdamas neblaivus, gestikuliuodamas rankomis stabdė Lietuvos Respublikoje važiuojančias transporto priemones, išgąsdino sustojusią moterį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamasis neigė apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė nustatyta remiantis liudytojos R. B. parodymais, jog automobilį stabdantis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, mosavo rankomis bei objektyvūs duomenis, jog kaltinamajam nustatytas 1,87 promilių girtumas.
Už nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje kaltinamasis R. P. gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl neatsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – pilnametis, jauno amžiaus (21 m.), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2 t., b. l. 73), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. 1. 74), VBSAĮ „Kaliningrado srities psichiatrinė ligoninė Nr. 1“ dispanserio skyriuje stebimas nėra (1 t., b. l. 121); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina 45 parų arešto bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai bausmės dydis kaltinamajam mažintinas vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 30 parų arešto.
Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). 2017-09-09, 7 val. 20 min., R. P. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 6). Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-09-10 nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, iki 2017-10-10 (2 t., b. l. 101-102). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi R. P. kardomajame kalinime (suėmime) ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-09, 7 val. 20 min., iki nuosprendžio paskelbimo 2017-10-09, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną ir vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Atsižvelgus į nurodytą laikytina, kad R. P. skirtiną arešto bausmę atliko, todėl kaltinamasis paleistinas po nuosprendžio paskelbimo.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, iki 2017-10-10 (2 t., b. l. 101-102), nuosprendžio paskelbimo dieną panaikintina. Kita kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis neskirtina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Rusijos Federacijos piliečio R. P. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio paskelbimo grąžintinas R. P..
Po nuosprendžio paskelbimo R. P. perduotinas VSAT Pagėgių rinktinei organizuoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-09 iki nuosprendžio paskelbimo 2017-10-09, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną ir vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad R. P. atliko jam paskirtą arešto bausmę.
Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.
Kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Rusijos Federacijos piliečio R. P. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio paskelbimo grąžinti R. P..
Po nuosprendžio paskelbimo R. P., gimusį (duomenys neskelbtini), perduoti VSAT Pagėgių rinktinei organizuoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.