Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-26 · Byla Nr. TS-13-859/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
TS-13-859/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-13-859/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-328 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. J.“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis R. J. 2022 m. gruodžio 28 d. skundu teismo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad Komisija nuteistajam nepalankias išvadas padarė neištyrusi jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių tikslingumo, efektyvumo ir poveikio nuteistojo elgesiui, t. y. kritiškai vertino jo pastangas resocializuotis, siekį įgyti specialybę, ketinimą po mokslų įsidarbinti, nepasisakė dėl nuteistajam paskirtų nuobaudų (dėl ko ir kada jos buvo paskirtos), formaliai išskyrė neigiamas nuteistojo savybes (ankstesnį teistumą, padarytų nusikaltimų pobūdį) kaip itin svarius argumentus, priimant sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neatliko nuteistojo elgesio analizės, nevertino pažangos bei taikyto auklėjamojo poveikio jo charakteriui. Komisijos išvadoje nenurodytas nuteistojo elgesio poveikio vertinimas, iš kurio turėjo būti kildinamos jam nustatytos rekomendacijos, nurodančios, kokių individualių veiksmų turėtų imtis nuteistasis bei kokias socialinės reabilitacijos priemones turėtų taikyti specialistai, susiję su nuteistojo auklėjimu, kad bausmės tikslai būtų pasiekti. Nuteistojo vertinimu, nurodytų duomenų analizės nebuvimas rodo, jog Komisija galimai galėjo turėti išankstinę nuomonę apie nuteistąjį ir jau iki posėdžio buvo nutarta, kad jam nebus taikomas lygtinis paleidimas. Taigi Nutarime padarytos išvados prieštarauja įstatymo reikalavimui nustatyti ir išanalizuoti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, įvertinus teiktų rekomendacijų poveikį nuteistajam.

Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog paskirtos bausmės neprašo panaikinti ar sutrumpinti, todėl bausmės tikslai nebus pažeisti. Lygtinis paleidimas nuteistajam suteiktų galimybę savo veiksmais įrodyti pasikeitusi požiūrį, visuomenei parodyti taikytos socialinės reabilitacijos priemonių auklėjimo efektyvumą. Visais atvejais nuteistasis po lygtinio paleidimo yra prižiūrimas, todėl fiksavus jo netinkamus veiksmu, jis iš karto būtų gražinamas atgal į pataisos namus atlikti likusios bausmės. Remdamasis kriminologine literatūra dėl neigiamos pernelyg ilgos įkalinimo trukmės įtakos vėlesnei nuteistojo resocializacijai bei platesnio lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumų, nuteistasis mano, jog pritaikius jam šį institutą, nebus pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, priešingai – tai turės paskatinimo poveikį, nuteistajam ir toliau elgtis, laikantis įstatymo reikalavimų, vengti nusikalstamos veiklos, suteikta galimybė leis labiau pasitikėti priimtu sprendimu keisti savo elgesį.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad R. J. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-195/2017 pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu R. J. paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 EUR) dydžio bauda pakeista areštu 11 (vienuolikai) parų. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 11 (vienuolikai) dienų (a. b. t. 2, dalis 1, b. l. 4, 7). Nuteistojo gynėjo apeliacinis ir kasacinis skundai, atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, buvo atmesti.

Bausmės atlikimo pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – 3 metai 11 mėnesių 23 dienos.

Nuteistasis Komisijai teikiamas pirmą kartą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu (past. aktuali redakcija – BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nutarimu Komisija vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad R. J. 6 kartus teistas (kartą užsienyje). Nors jau tris kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, išvadų nepadarė, pakartotinai nusikalto, nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Dauguma nusikaltimų įvykdyti kartu su bendrininkais, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Pastaruoju metu R. J. stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo, tačiau yra mažai aktyvus socializacijos procese, bausmės atlikimo laikotarpiu nedirba, tikslinėse reabilitacijos priemonėse bei psichokorekcijos programose nedalyvauja. Per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 9 kartus, tik kartą skatintas. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, formaliai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo išsakomus lūkesčius keisti gyvenimo būdą bei socialiai priimtinais būdais realizuoti save, Komisija vertina kritiškai, kadangi nuteistasis vis dar stokoja vidinių resursų ir motyvacijos išlaikyti nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką struktūruotoje aplinkoje, stokoja gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenei mastą bei stokoja resursų ir įgūdžių įsivertinti savo veiksmų pavojingumą visuomeniniu aspektu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Siekiant šios rizikos valdymo pokyčių, svarbus aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą: dalyvavimas intervencinėse priemonėse, nuoseklus bei tęstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas, kryptingas ir į pokytį orientuotas motyvacijos stiprinimas bei išlaikymas.

Minėta, nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, teigdamas, kad Komisija išvadas darė neištyrusi nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių tikslingumo, efektyvumo ir poveikio nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo laiko laikotarpiu, iš esmės akcentavo tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, galimai turėjo išankstinę nuomonę jo atžvilgiu. Tokie argumentai nepagrįsti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kai nuteistiesiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad R. J. yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ši bausmės dalis buvo atlikta 2022 m. gruodžio 2 d.). Tačiau 2022 m. lapkričio 23 d., atliekant rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vien tai neatitinka aptarto reglamentavimo, reikalaujančio, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Vadinasi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šiuo konkrečiu atveju Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą - akivaizdžią pažangą mažinant R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokių aplinkybių Komisija nenustatė.

Teismas neturi pagrindo su tokiomis Komisijos išvadomis nesutikti. Ir štai kodėl. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš Nutarimo matyti, kad Komisija aptarė tiek teigiamas, tiek neigiamas nuteistojo asmens byloje atsispindinčias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ar nuteistasis šiame bausmės atlikimo etape yra pasiruošęs laikytis nustatytų taisyklių laisvėje ir savo elgesiu parodė reikiamą pažangą, kad būtų pagrindas jį lygtinai paleisti. Visgi, akivaizdžios pažangos R. J. elgesyje Komisija nenustatė.

Iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-299 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. J. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu lygtinio paleidimo metu ir jo pasirinktu gyventi adresu, ją galima taikyti – lygtinai paleistas R. J. gyventu kartu su (duomenys neskelbtini) jiems priklausančiame (duomenys neskelbtini) (a. b. t. 3, dalis 2, b. l. 7). Taip pat matyti, jog nuteistasis palaiko artimus ryšius su (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės veiktų kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Iki nuteisimo pagrinde buvo išlaikomas tėvų, retkarčiais padėdavo (duomenys neskelbtini), pinigų jam nepakakdavo ir tai nuteistasis įvardina kaip pagrindinę jo nusikaltimų priežastį. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nedirba, pajamų negauna, tačiau finansiškai yra remiamas tėvų, jam taip pat padeda (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistasis rodo pastangas įgyti (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis), formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Taigi matyti palankios išreikštos nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

Visgi nuteistojo išsakomus lūkesčius keisti gyvenimo būdą bei socialiai priimtinais būdais realizuoti save, Komisija vertino kritiškai, kadangi nuteistasis vis dar stokoja vidinių resursų ir motyvacijos išlaikyti nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką struktūruotoje aplinkoje, stokoja gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenei mastą bei stokoja resursų ir įgūdžių įsivertinti savo veiksmų pavojingumą visuomeniniu aspektu. Socialinio tyrimo išvadoje matyti platus statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių spektras (dinaminiai: neigiama nuostata į darbą, sunkumai atpažįstant problemas, impulsyvus elgesys ir t. t.). Nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo, administracijos pasiūlytą darbą dirbti atsisakė, paaiškindamas, jog jo draugai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes būriuose, kuriuose nuteistieji nedirba, o jeigu jis įsidarbintų – būtų perkeltas į dirbančiųjų būrį. Toks R. J. argumentas, vertinant kontekstą, kad dauguma nuteistojo nusikaltimų buvo padaryti bendrininkaujant bei tai, kad bausmės atlikimo metu (2019 m. liepos mėn.) nuteistasis sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių (už ką buvo nubaustas drausmine nuobauda) (a. b. t. 2, dali 1, b. l. 29; Socialinio tyrimo išvados 9 psl.) labiau rodo tai, kad nuteistasis vis dar nesiekia keisti savo socialinio rato ir prioritetą teikia ne darbui, o ryšių su nuteistais draugais išlaikymui.

Priešingai negu teigiama skunde, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu buvo išsamiai aptartas ir įvertintas. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuteistasis selektyviai vykdė jam nustatytas individualias socialinės reabilitacijos priemones, nedalyvauja tikslinėse reabilitacijos ir prichokorekcijos priemonėse, yra mažai aktyvus socializacijos procese. Iš esmės todėl Nutarime ir nurodoma, kad nuteistasis turėtų aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą tam, kad būtų stebimas teigiamas pokytis, o būtent: dalyvauti intervencinėse priemonėse, nuosekliai vykdyti bei tęsti jam rekomenduojamų resocializacijos priemones ir kt. Vien tai, kad Nutarime daromos išvados yra nepalankios nuteistajam, nesudaro pagrindo teigti, jog Komisija turėjo išankstinį nusistatymą prieš R. J.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę – didelis ankstesnių teistumų skaičius (6 teistumai, kartą užsienyje) sulaukus pilnametystės, tik neseniai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis, siekia įgyti pirmąją specialybę, taip pat teismas atsižvelgia į paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (nuteistojo padaryti nusikaltimai tendencingai sunkėja, paskutiniu nuosprendžiu pripažintas kaltu už organizuota grupe padarytą labai sunkų nusikaltimą), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (drausmine tvarka baustas 9 kartus – daugiausiai už dienotvarkės nesilaikymą, t. y. bendrojo naudojimo patalpų pagal tvarkymosi grafiką netvarkymą) tik kartą skatintas, iki šiol nedalyvavo intervencinėse priemonėse siekiant valdyti su jo nusikalstamumu siejamų sričių (mąstymo ir elgesio nuostatų) poreikius, selektyviai įsitraukia į individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą (dalyvavo smiginio turnyre bei namo piešimo konkurse, futbolo, krepšinio, šaškių turnyruose, tačiau kriminogeniniai poreikiai apimantys „darbinę, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų“ sritis dar nėra valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba ir reikalauja nuteistojo tikslingų veiksmų), galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl aukščiau nustatyto, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis R. J. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Todėl, teismo vertinimu, Nutarimas netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.

Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl nuteistojo skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij