- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 1-18-169/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
dalyvaujant prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui, Žilvinui Gžimailai, Jūratei Tamašauskienei, Rūtai Dabužinskienei, Aidai Pogojienei, Sauliui Kulikauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Dovis“ direktorium, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2008-06-05 žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia, siekdamas savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, šiems tikslams įgyvendinti panaudojant savo įkurtą ir faktiškai valdytą juridinį asmenį „Romsab Company“ filialą, į. k. 300634139, (nuo 2013-02-20 d.), registruoto Vilniaus r., Pakonių k., Paribio g. 3, būdamas „Romsab Company“ filialo (nuo 2007-01-16 iki 2009-08-31 d.), registruoto Mažeikiai, Ventos g. 19-5, steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa:
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. liepos 15 d. pranešimą apie „Romsab Company“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 2481, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, melagingai nurodydamas, kad 2008 m. II ketvirtį jis gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 3 330, 04 Lt įmokų;
tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „Romsab Company“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna, VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. spalio 15 d. pranešimą apie „Romsab Company“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 3644, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, melagingai nurodydamas, kad 2008 m. III ketvirtį jis gavo 23 727,27 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 8 062, 53 Lt įmokų;
tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad jis neturi teisės į tėvystės pašalpą, 2009-01-10 d. gimus vaikui, asmeniškai 2009 m. kovo 30 d. pateikė VSDFV Mažeikių skyriui paties užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. PŠMT-141 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdamas 2009 m. kovo 30 d. NPD prašymą be numerio, vaiko gimimo liudijimo Nr. 116 kopiją, darbo užmokesčio 2009 m. kovo 30 d. pažymą Nr. 01 bei prašymą pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas SNORAS banke, pagal kuriuos VSDFV Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja N. S. R. Z. apgaulės įtakoje, manydama, kad jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-04-07 sprendimu Nr.SMTM-448, perskaičiavimo 2010-01-26 sprendimu Nr. PR1-37 ir perskaičiavimo 2010-08-04 sprendimu Nr. PR1-138 iš viso skyrė 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10, iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į jam nepriklausantį didelės vertės – 31 444,08 € (108 570,13 Lt) svetimą turtą ir laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10 realiai įgijo didelės vertės VSDFV biudžeto turtą – 19 395,25 € (66 967,91 Lt), išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir padarė 19 395,25 € turtinę žalą.
Be to, R. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: 2008-06-05, žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia ir norėdamas nepagristai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDFV biudžeto, būdamas veiklos nevykdančios „Romsab Company“ filialo (nuo 2007-01-16 iki 2009-08-31 d.), reg. Mažeikiai, Ventos g. 19-5, steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, iš anksto žinodamas, kad filialas jokios ūkinės–ekonominės veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš VSDFV biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
iš anksto žinodamas, kad „Romsab Company“ filialas jokios veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir neturi teisės gauti išmokas, VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. liepos 15 d. pranešimą apie „Romsab Company“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 2481, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad 2008 m. II ketvirtį jis gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 3 330, 04 Lt įmokų;
tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „Romsab Company“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna ,VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo už tą laikotarpį už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. spalio15 d. pranešimą apie „Romsab Company“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 3644, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad 2008 m. III ketvirtį jis gavo 23 727, 27 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 8 062, 53 Lt įmokų;
tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai 2009 m. kovo 30 d. kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. PŠMT-141 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 30 d. pranešimą Nr. 01 apie jo paties gautą 39 394, 97 Lt atlyginimą „Romsab Company“ filiale už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28 d.; be to jis VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai 2009 m. balandžio 2 d. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 31 d. pranešimą be numerio apie jo paties gautą 1 023, 91 Lt atlyginimą „Romsab Company“ filiale už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-29 d.; be to jis VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai 2009 m. balandžio 2 d. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 31 d. pranešimą be numerio apie jo paties gautą 107, 78 Lt atlyginimą „Romsab Company“ filiale už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2009-03-31 d., kuriais remiantis VSDFV Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja N. S. 2009-04-07 sprendimu Nr.SMTM-448, perskaičiavimo 2010-01-26 sprendimu Nr. PR1-37 ir perskaičiavimo 2010-08-04 d. sprendimu Nr. PR1-138 iš viso jam skyrė 31 444,08 € (108 570,13 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10, iki vaikui sukaks dveji metai ir jis įgijo teisę į jam nepriklausančią didelės vertės 31 444,08 € (108 570,13 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 19 395,25 € (66 967,91 Lt), išskaičius gyventojų pajamų mokestį, svetimą turtą, tokiu būdu R. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo padarydamas didelę žalą Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.
R. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, jog 2007 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą nusprendęs parduoti įmones įdėjo skelbimą į spaudą ar internetą, į kurį atsiliepė E. V., prisistačiusi verslininke. Sakė, kad nori įmonės savo verslui, jis pasiūlė kaip alternatyvą įsigyti Kazachstano įmonę su kartu esančiu filialu, esančiu Ventos g. 19-5, Mažeikiuose. Tuo momentu įmonės vadovu buvo jo mama, nes registruojant filialą jis buvo išvykęs į Kazachstaną. Filialas nevykdė veiklos iki tol, kol neperėmė E. V. Kadangi įmonė nevykdė veiklos, mama nebuvo deklaruota Sodroje. E. V. pasiūlė įmonės neparduoti, o ją simboliškai atiduoti, padovanoti, jam pasiliekant dirbti toje įmonėje, nes jis jai pasirodė įdomus, galintis padėti Rytų kraštuose sudaromų sandorių klausimais. Sutarė, kad jis įmonei ras strateginius partnerius, sudarys įmonei ekonomiškai palankias sutartis, iš kurių įmonė galės gauti pelno, gauti pajamas ir generuoti pelną. Dažnai vykdavo į Kazachstaną, Uzbekistaną, Pakistaną ir kitas šalis kalbėti su būsimais verslo partneriais. Domėjosi įvairia produkcija, pradedant nuo dizaino interjero – baldai, kėdės, stalai, komplektai. Įmonė buvo išsinuomojusi patalpas Vilniuje, Laisvės pr. 77B, kur bandė daryti baldų ekspoziciją. Ofisas buvo Laisvės pr. 60, Spaudos rūmuose. Ten buvo daug erdvių, didelių kabinetų ir tai patvirtina, kad įmonė vykdė ekonominę veiklą, turėjo užsakovų. Užsakovų buvimą patvirtina išlikę kreditoriai, kurių yra daug ir kurie dar 2–3 metus asmeniškai jo klausinėjo dėl pinigų grąžinimo. Kreditorių atsiradimui jis įtakos neturėjo, jų pinigų nepasisavino. Net ir viešbučiui, iš kurio gavo dokumentus, yra apie 3 000 Lt skola, nes apie 10 darbuotojų gyveno du mėnesius Šiaulių viešbutyje su statybos ir komercijos vadovais, vykdė statybos darbus Šiauliuose ir kituose miestuose. Mano, kad yra daug kreditorių, kurie liko nuvilti E. V. buvo pagrindinės įmonės direktorė ir savininkė. Prieš jam išskrendant į Kazachstaną, ji prašė nestabdyti verslo ir paskirti vadovu P., nes filialo vadovą skiria pagrindinis įmonės vadovas. Jis taip ir padarė, kartu su P. nuvyko į Mažeikių Sodrą, į mokesčių inspekciją, buvo atidarytas PVM kodas, P. registravosi PVM mokėtoju kartu su V. atvykę į Mažeikius. Su P. jį supažindino E. V.. Jis buvo „Romsab Company“ filialo direktorius, pasirašinėjo darbo sutartis, su juo ir buvo derinama bonusų sistema, darbo užmokestis. Fiksuotos sumos dėl bonusų nebuvo, priklausė nuo pelno, nuo kontrakto sumos. Svyruodavo nuo 20 iki 30 procentų. Kadangi pirkimo–pardavimo pelnas būdavo 100–150–200 procentų, dėl to jam ir buvo naudinga mokėti apie 20–30 procentų. Dėl sutarčių parodė, jog per vieną dalykinį susitikimą Vilniuje susipažino su vyruku, kurį domino tuo metu populiarus Lietuvoje dalykas – aliejus. Užsakovas buvo Lietuvos pilietis, gyvenantis Vilniuje, kuris pasirašė su filialu sutartį dėl aliejaus. Jis pasirašė sutartį su Uzbekistano įmone 2007 m. gruodžio mėnesį būdamas Uzbekistane. Gruodžio pabaigoje grįžo į Lietuvą ir jau būdamas Lietuvoje pateikė įrodymus, kad tokią produkciją tikrai gali pristatyti. Žmogus sakė, kad pasidomės, pasianalizuos ir duos žinoti. Pasirašė sutartį, o po keleto mėnesių buvo pasirašytas užsakymas ir išduotas avansas. Buvo keleto rūšių aliejus skirtingose pakuotėse. Su gamintoju buvo pasirašyta 140 000 dolerių vertės sutartis, o su Lietuvos užsakovu – daliai sumos, 350 000 Lt. Sutartis su Uzbekistanu galiojo 1 metus. Pagal pasirašytą sutartį užsakovas jam davė 100 000–105 000 litų avansą. Šios piniginės lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tuo metu, kai buvo pasirašyta sutartis, priimtas avansas, buhalterinę apskaitą vedė, kiek jam žinoma, E. Avansas buvo panaudotas padengiant ankstesnių kelionių išlaidas, išmokant jam atlyginimą. Buvo deklaruota Sodroje, todėl teko susimokėti mokesčius. Išmokamo darbo užmokesčio dydį apsprendė aptartas su P. procentas, nes jis buvo direktorius. Atėjus krizei, užsakovui atsisakius įsigyti produkcijos, ta produkcija taip ir liko tik kontrakte, bet, vadovaudamasis žmogiškomis paskatomis, nors sutartyje tai ir nebuvo numatyta, užsakovui grąžino 50 procentų avanso. Pinigai buvo gauti grynais ir grąžinti grynais – 50 000 Lt, tai yra 50 procentų. Dėl kitų sutarčių mano, jog jos buvo perduotos E., stebėtina, kad prisikaupė tik dvi papkės. Sodrai įmokas už gautą atlyginimą įnešė kaip įmonės atstovas. Tie pinigai buvo avansas už prekes, buvo pasirašę dokumentus įstatymo numatyta tvarka – kasos pajamų orderį, sutartį. Laikinai einančiu pareigas tapo pagal įgaliojimą ar vadovo įsakymą, tiksliai neprisimena, mano, jog dėl to, kad turėjo išvykti P., buhalterijoje turėtų būti dokumentas. Žino, jog už kitus darbuotojus įmokos buvo mokamos, nes keletą įmokų prašė sumokėti P. Dėl to, jog įmonė nedeklaravo veiklos, neteikė jokių atskaitomybės dokumentų jokioms instancijoms, susidaro įspūdis, kad įmonė veiklos nevykdė, nors įmonė veiklą vykdė ne ką prasčiau, nei Maxima, o veiklą deklaruoti ne jo prievolė ir ne jo galimybė tai daryti, nes už tai atsakingas vadovas, buhalterė. Teikdamas savo pajamų deklaracijas jis susimaišęs už 4–5 metus, nes ir 2006, gal net 2005 metais jis turėjo pajamų. Kadangi bankas teikia paslaugą ir preliminariai sugeneruoja deklaracijas, tai jis nepasitikslindamas tiek vieną, tiek kitą sykį automatiškai paspaudė teikti deklaraciją, nes galvojęs, kad viskas įtraukta. Po to, darydami patikrinimą jam mokesčių inspekcijoje paaiškino, kad buvo klaida, įrašė, patikslino deklaraciją ir nuo patikslintos deklaracijos sumokėjo apie 15 000 Lt mokesčių su delspinigiais už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus.
Kaltinamojo R. Z. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
liudytoja R. Z. parodė, jog 2008 metais ištekėjo už Z., kiek žinojo, jis buvo verslininkas, dirbo Kazachstane. Nežino, kuo jis vertėsi, kokios buvo jo pajamos, žino tik, kad turėjo įmonę. Kol ji nedirbo, šeimą išlaikė vyras, kai susituokė, pradėjo dirbti, abu prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Neprisimena, kiek pinigų vyras skyrė šeimai. Kol buvo nesusituokę ir ji studijavo, išlaikė tėvai. Kai laukėsi vaiko, vyro pajamos per mėnesį buvo gal šimtais, o gimus vaikui buvo daugiau. Šeimos biudžetu disponavo vyras, todėl ji nežino, kiek gavo iš Sodros. Vyras vaiką augino realiai, t. y. diena iš dienos nebuvo namie, bet auginti padėjo, kiek žino, į darbą nėjo. Kai dukra gimė, ji buvo studentė, buvo pasiėmusi akademinių atostogų. 2009 m. rugsėjį grįžo tęsti mokslo, 2010 m. baigė šešis kursus, po to buvo rezidentūroje – ir mokėsi, ir dirbo. Tėvystės atostogų vyras išėjo savo iniciatyva, nes ji buvo studentė, iki vaiko gimimo niekur nedirbo, neturėjo pajamų, mano, kad ji nebūtų gavusi motinystės pašalpos. Vyras nesakė, kiek gaus pinigų;
civilinio ieškovo atstovė Dalina Šulcienė paaiškino, jog Sodra nėra institucija, kuri įrodinėja nusikalstamas veikas, bet, įvertinus tai, kad vyriausybė priėmė nutarimą, kuris buvo palankus mamytėms ir tėveliams, pasipylė eilė faktų, kad gaunamas uždarbis per nežymų laikotarpį padidėdavo nuo vieno iki aštuonių kartų. Įžvelgė, kad Z. pamatė, kad sutuoktinė būdama studente gaus labai neženklią pašalpą ir tai buvo motyvas, kad jis, kaip dirbantis asmuo, būdamas laikinu direktoriumi ir turėdamas galimybę disponuoti ir tvarkyti įmonės dokumentaciją sau palankia linkme, tuo pasinaudojo. Nemano, kad prasidėjus 2009 m. krizei, buvo labai daug sudarytų sandorių. Sodra, apskaičiuodama išmokas, pamačiusi, kad darbo užmokestis ženkliai pakilo, pagrįstai medžiagą perdavė policijai, kad nustatytų, ar yra nusikaltimo požymių. Buvo surašyta specialisto išvada. Mano, kad padarytas nusikaltimas, prašo civilinį ieškinį tenkinti ir išmokėtą sumą grąžinti Sodrai;
liudytoja E. V. parodė, jog su Z. susipažino 2007 metų pradžioje, kai norėjo pirkti įmonę. Rado internete ar laikraštyje skelbimą apie tai, kad parduodama įmonė – „Romsab Company“ filialas, pagrindinė įmonė registruota Kazachstane, o Lietuvoje buvo filialas. Nepamena, kokią buvo pasakęs sumą – ar 2 000, ar 3 000 Lt. Buvo sutarta taip, kad ji bus įdarbinta buhaltere, o kai atsiskaitys už įmonę, tai Z. iš tos įmonės turėjo būti atleistas, bet įmonės ji taip ir nenupirko. Tuo metu, kai ji dirbo, įmonės direktorius buvo O. P.. 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje baigėsi jo viza ir jis išvažiavo į savo gimtinę ir daugiau į Lietuvą nebuvo atvykęs. Ji su O. P. atėjo dirbti vienu metu, jis buvo jos pažįstamas. Kaltinamasis, kiek pamena, tuo metu perėjo į vadybininkus, o iki tol jis buvo direktorius. 2007 m. spalio mėnesį ji turėjusi asmeninių problemų, prasidėjo krizė, ir ji nieko nebedarė, tik tiek, kad Z. laikė juos ten dirbančius. Mano, jog laikė todėl, kad metų pabaigoje buvo apie 1 000 Lt mokesčių permoka Sodrai. P. vadovu buvo paskirtas, nes reikėjo, kad įmonė būtų PVM mokėtoja. Kadangi įmonė yra užsienyje registruotos įmonės filialas, PVM formuoja ne nuo Lietuvos piliečio, todėl P. ir buvo paskirtas direktoriumi ir buvo suformuotas PVM mokėtojo kodas. Taip paaiškino Z., ji į mokesčių inspekciją nevaikščiojo. Direktorius O. P. jokių veiksmų neatliko, nes jo Lietuvoje nebuvo. Kai nebebuvo O. P., įmonė nieko ir nebedarė, nes prasidėjo krizė. Kai ji įsidarbino, buvo vienas objektas – nei labai didelis, nei labai mažas. Buvo problemos su subrangovais, su mokėjimais, jos žiniomis, kažkur nuo spalio mėnesio įmonė nieko nebedarė. Kai išėjo iš ofiso, visi dokumentai ten ir liko, ji jų nepasiėmė, o kurie dokumentai buvo pas ją namuose, visus juos ir du antspaudus (vienas Kazachstano įmonės, kitas Lietuvos) atidavė tyrėjui. Z. iš dokumentų atveždavo tik iš Kazachstano tuščias deklaracijas. Įmonė užsiėmė statybomis, bet kadangi prasidėjo krizė, tai nelabai kas ir vyko. Kai prieš Naujus metus jai skambino Z., jo paklausė, kokius stebuklus jis darė, kad jo algos buvo tūkstančiai, nes ji ir direktorius nieko neveikė, Sodroje buhalterės ir direktoriaus algos rodomos kaip elgetų – tik šimtas su kažkiek litų. Į tai Z. atsakė, kad Kazachstane buvo sudarytos dvi sutartys, bet jos buvo nevykdomos. Nežino, kokios ten buvo sutartys ir ką Z. ten darė, nes tuo periodu, kada jis pridavinėjo deklaracijas, jokių algų neskaičiavo. Atlyginimų atsiskaitymai vyko ir per banką, ir grynais pinigų buvo, bet ten buvo nedidelės sumos. Sutarties su S. V. ir jo paties nežino, nebuvo ir minties užsiimti tokia prekyba. Sumokėta suma – 105 000 Lt – jai irgi nieko nesako, juo labiau, nematė tokios pinigų sumos. Mokesčių inspekcijai deklaracijų nuo 2007 metų 10 mėnesio neteikė ir nuo to laiko nieko nedarė, o apie 2008, 2009, 2010 metu iš viso nėra kalbos. Mokesčių inspekcijai deklaracijas tikriausiai teikė Z. Ji ir tyrimo metu sakiusi, kad nežino, už ką jai skaičiavo algą. Ji algos nuo tada, kai nieko nebedarė, nedirbo, nieko negaudavo. Sodros deklaracijose, kur rodė tyrėjas, buvo rašoma, kad išmokama po 130 ar 140 Lt per mėnesį, bet realiai jai niekas pinigų nemokėjo, nes nebuvo ir už ką. Apie tai sužinojo tik tada, kai nuvažiavo į Šiaulius pas tyrėją. Nebuvo rašomos nei pravaikštos, o buvo rašomos pinigų sumos ir jai, ir direktoriui. Įmonės ji neišpirkinėjo, nes prasidėjus krizei nebuvo prasmės, o ir taip jai buvo pakankamai gyvenime problemų. Jai nežinoma nei ką jis veikė Kazachstane, nei kur kitur, iš Kazachstano parveždavo „ružavas“ tuščias deklaracijas, be skaičiukų. Mano, jog jei Z. nusistatė sau atlyginimą, tai kažkas turėjo parašyti. Jei P. tuo metu buvo direktorius, tai jis turėjo parašyti įsakymą, už kokius darbus Z. mokėti tokį atlyginimą, bet nieko panašaus nebuvo. Mano, jog vargu ar direktorius ir buhalterė sutiktų dirbti už kapeikas, jei įmonė kitam darbuotojui galėtų sumokėti 8 000–9 000 Lt per mėnesį, kaip kad rodė Z., dar plius mokesčiai. Tam reikalinga padaryti apyvartą, įmonė turi užsiimti ir vykdyti kažkokią veiklą. Tuo tarpu buhalterė gauna 100 su trupučiu litų, direktorius irgi tiek pat, o vadybininkas verčia kalnus. Kai ją įdarbino, pasirašė darbo sutartį. Finansinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pateiktas, nes įmonėje iki tol nebuvo buhalterio, nepasirašė ir dokumentų – perdavimo akto, iš kurio būtų matyti, kokius dokumentus perėmė iš vadovo. Įmonė jokios veiklos ir nevykdė, nebuvo registrų knygų, mano, kad nuliai buvo rodomi ir mokesčių inspekcijoje. Darbo sutartyje jos alga numatyta 1 000 Lt, tikrai ne 100 Lt. Kas pervedė iš mėnesinio 1 000 Lt atlyginimo į valandinį, nežino. Iš tyrėjo rodytų dokumentų supratusi, kad buvo skaičiuojamas valandinis darbo užmokestis. Algos ji gavo gal du kartus. Tuo metu, kai ji dirbo, ji ir mokėjo atlyginimą – paimdavo pinigus iš banko ir išsimokėdavo. Parašo teisę turėjo direktorius P., bet realiai tuo tarpu įmonė nieko nedarė, jokios ūkinės operacijos nevyko. Ji norėjo įmonės, kuri seniau registruota, nes sudarant sutartis niekas nenori dirbti su ką tik „iškepta“ įmone. Todėl ir yra tokia tendencija, kad perkamos senesnės įmonės, nes kitiems tai svarbu – tiekėjams, rangovams. Čia neturi esmės, kad įmonė turėtų kažkokią finansinę istoriją. Buvo planai užsiimti statybomis. Tiksliai negali pasakyti kuriais metais įmonė registruota, seniau nei 2007 metais. Kad įmonė veiklos nevykdė, matėsi iš įmonės dokumentų. Pinigų įmonėje nebuvo, sąskaitoje pinigų taip pat nebuvo. Įmonėje buvo trys žmonės: ji, direktorius ir Z. Direktoriui pagal darbo sutartį atlyginimas buvo gal 1 000 Lt, o jos – apie 800 Lt. Iš tyrėjo žodžių žino, kad Z. atlyginimas buvo apie 10 000 Lt, tiek buvo deklaruota Sodroje. Darbo sutartyje priedai, sėkmės mokesčiai tikrai nebuvo numatyti. Pagal dokumentus įmonėje ji dirbo iki 2010 metų, nes Z. nežinia, kodėl, neatleido. Gal jam taip reikėjo, kad būtų direktorius ir buhalterė, kad jis galėtų, pvz. aliejų pirkti, pinigus imti, parduoti. Bet direktorius jokių įgaliojimų negalėjo surašyti fiziškai, nes jo nebuvo Lietuvoje, ji irgi jokio įgaliojimo nedavė, nei Sodrai, nei mokesčių inspekcijai deklaracijų neteikė, realiai dirbo apie tris mėnesius. Prasidėjo krizė, strigo objektai, visi neturėjo pinigų. Ji nei 2008 m., nei 2009 m., nei 2010 m. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos – nei algas skaičiavo, nei sutartis matė, nei deklaracijas teikė, netvarkė nė vieno dokumento. Nuo spalio mėnesio apie įmonės veiklą nežino. Paslaugų atlikimo sutartyje su UAB „Salduvės viešbutis“ ji pasirašė vietoje direktoriaus, nes P. jau nebuvo. Viešbutyje gyveno žmonės, kurie dirbo objekte kaip subrangovai. Jie visi buvo ne Lietuvos piliečiai – bulgarai, mongolai, gal ukrainietis. Jie dirbo Šiauliuose, kažką statė. Įmonė už tuos darbus kažkiek tai pinigų gavo, bet ne iki galo, nes iki galo darbo nepadarė – buvo ir broko, ir darbuotojai pagerdavo, neateidavo į darbą. Tie darbininkai nebuvo „Romsab Company“ darbuotojai;
iš 2006-12-15 Ribotos atsakomybės bendrijos „ROMSAB Company“ vienintelio dalyvio ir vienasmenio valdymo organo – prezidento R. Z. sprendimo matyti, jog R. Z. nusprendė įsteigti Ribotos atsakomybės bendrijos „ROMSAB Company“ filialą Lietuvos Respublikoje (1 t., 22 b. l.);
iš 2007-01-16 Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo matyti, jog „ROMSAB Company“ filialo kodas 300634139 (1 t., 27 b. l.);
2007-07-17 Ribotos atsakomybės bendrijos „ROMSAB Company“ vienintelio akcininko R. Z. sprendimu nuo 2007-07-18 vadovauti filialui ir vykdyti jo direktoriaus pareigas paskirtas O. P. (1 t., 67 b. l.);
2007-12-10 įgaliojimu „ROMSAB Company“ direktorius O. P. įgaliojo įmonės darbuotoją R. Z. atstovauti jį filialo vardu sudarant visus reikiamus sandorius <...> iki 2008-04-10 (1 t., 70 b. l);
2009-08-20 filialo steigėjo sprendimu filialo buveinės registracijos adresas Ventos g. 19-5, Mažeikiai pakeistas į adresą Rastinėnų k., Vilniaus r. (1 t., 79 b. l.);.
2009-03-30 pažymoje apie darbo užmokestį, pasirašytoje L. e. p. direktorius R. Z., nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28 „ROMSAB Company“ filialo L. e. p. direktoriui R. Z. priskaičiuota 39 394,97 Lt darbo užmokesčio, 2009-03-31 pažymoje – už 2009 m. kovo 1–29 d. – 1 023,91 Lt, 2009-03-31 pažymoje – už 2009 m. kovo 30–31 d. – 107,78 Lt (1 t., 91–93 b. l.);
2013-04-12 VSDFV Mažeikių skyriaus Pažyma Nr.PP2-1445 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2011-02-01 R. Z. priskaičiuota 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (1 t., 94–95 b. l.);
2013-04-12 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(24.130)APS16-185 ir 2013-04-19 raštu Nr.(20.21-06)-RMA-16320 informuojama, jog „ROMSAB Company“ filialas neteikė deklaracijų ir ataskaitų nuo įregistravimo dienos, mokesčių nemokėjo (1 t., 99, 104 b. l.);
2012-03-14 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 334/1 konstatuota, jog operatyvaus patikrinimo metu „ROMSAB Company“ filialo veiklos vykdymo požymių nenustatyta (1 t., 105–106 b. l.);
2013-09-17 VSDFV Mažeikių skyriaus rašte Nr.(4.18)I-20049 nurodyta, jog draudėjas „ROMSAB Company“ filialas teikė finansines ataskaitas ir SAM pranešimus apie apdraustuosius laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30, nuo 2009-09-02 draudėjas pakeitė buveinės adresą – Paribio g. 3, Pakonių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. (1 t., 115 b. l.);
Iš 2009-04-01 pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, jog R. Z. 2009-03-31 iš filialo atleistas (1 t., 116 b. l.);
2009-04-07, 2010-01-26 ir 2010-08-08-4 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimais nuspręsta R. Z. skirti bei mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą (1 t., 136–138 b. l.);
2012-10-26 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. AC16-21, 2013-01-29 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(24.1.1)APS16-540 konstatuota, jog R. Z. per tikrinamąjį laikotarpį nedeklaravo perlaidomis iš užsienio piliečių gautų pajamų, dėl to jam priskaičiuotos papildomos įmokos, delspinigiai ir bauda (1 t., 171–176, 165–170 b. l.);
2013-12-04 VSDFV Mažeikių skyriaus rašte Nr.(4.18)I-26532 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-08-31 „Romsab Company“ filialas mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius grynais pinigais, taip pat ir įmokas, kurių pagrindu buvo apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa, mokėta R. Z. (2 t., 29 b. l.);
2013-07-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog E. V. pateikė segtuvą „Įvairūs“, 220 lapų, antspaudą su užrašu „Romsab Company Ltd“ ir antspaudą su užrašu „Romsab Company filialas“ (2 t., 54 b. l.);
2013-09-20 Specialisto išvadoje Nr.5-4/91 konstatuota: ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateiktos užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialo darbo bei apskaitos paslaugas teikiančių įmonių sutartys, pagal kurias būtų galima nustatyti, kas minėtoje įmonėje tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 tvarkė buhalterinę apskaitą. Pagal FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ruslan Mirnyj ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą 2013-07-04 liudytojo apklausos protokolą nuo 2007-07-13 užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filiale buhalterės pareigose buvo įdarbinta E. V.; Ūkinės finansinės veiklos tyrimui už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo pateikti užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialo apskaitos dokumentai ir registrai, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar minėtos įmonės buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų norminių aktų reikalavimus bei už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 nėra galimybės nustatyti užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialo veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė informaciją, kad užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialas nuo įregistravimo dienos neteikė deklaracijų ir nemokėjo mokesčių bei operatyvaus patikrinimo metu minėto filialo veiklos vykdymo požymių nenustatė. Pagal pateiktus duomenų bazės „Sodra – asmuo ir jo draudėjai“ duomenis R. Z. užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filiale dirbo nuo 2007-02-26 iki 2009-03-31, tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimui nėra pateikti „Romsab Company“ filialo apskaitos dokumentai ir registrai, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokioms pareigoms buvo įdarbintas R. Z., koks darbo sutartyje numatytas jo darbo užmokestis ir kiek tiriamuoju laikotarpiu jam buvo priskaičiuota bei išmokėta darbo užmokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė informaciją, kad užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialas nuo įregistravimo dienos neteikė deklaracijų ir nemokėjo mokesčių bei operatyvaus patikrinimo metu minėto filialo veiklos vykdymo požymių nenustatė. Tačiau pagal VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktą informaciją užsienio juridinio asmens „Romsab Company“ filialas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 kiekvieną ketvirtį teikė finansines ataskaitas ir SAM pranešimus apie apdraustųjų pajamas ir nuo jų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas. VSDFV Mažeikių skyriui pateiktas 2008 m. ir 2009 m. I ketvirčio finansines ataskaitas ir pranešimus užpildė ir kaip įgaliotas asmuo pasirašė R. Z., o 2009 m. II ketvirčio ataskaitas – direktorius O. P.. Iš pateiktų duomenų matyti, kad VSDFV Mažeikių skyriui pateiktose 2008 m. ataskaitose „Romsab Company“ filialas nurodė 3 darbuotojus, deklaravo 40 772,92 Lt draudžiamųjų pajamų (apskaičiuoto darbo užmokesčio), 2009 m. – atitinkamai 2 darbuotojus ir 4 124,79 Lt draudžiamųjų pajamų. R. Z. apskaičiuotas darbo užmokestis 2008 m. sudarė 36 539,62 Lt arba 89,6 % visų deklaruotų draudžiamųjų pajamų ir atitinkamai 2009 metais – 2 931,69 Lt ir 71,1%. Analizuojant pateiktus duomenis matyti, kad įmonės deklaruotos draudžiamosios pajamos (tame skaičiuje ir R. Z.) ženkliai padidėjo 2008 m. II ir III ketvirčiais, t. y. padidėjo draudžiamuoju laikotarpiu, kurio pagrindu R. Z. buvo apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa. R. Z. 2008 m. I ketv. deklaruotas 1 200 Lt draudžiamąsias pajamas palyginus su 2008 m. II ir III ketv. pajamomis, jos atitinkamai padidėjo iki 9 800 Lt ir 23 727,27 Lt arba – 8 ir 19 kartų.
Vadovaujantis ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir pašalpų nuostatais, nuo 2009 m. sausio 1 d. kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius (nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių), buvusius iki vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio. R. Z. vaiko priežiūros atostogų išėjo nuo 2009 m. kovo 30 d., todėl vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti buvo skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. draudžiamųjų pajamų.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismo nuomone, R. Z. veikos objektyviosios aplinkybės atspindi ir subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad jis suvokė, jog sąmoningai, tyčia apgaule esmingai klaidina VSDFV darbuotojus pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo neva gaunamas pajamas iš „Romsab Company“ filialo ir taip neteisėtai savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veikos VSDFV biudžetas patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti, ar darbo sutartis dėl įdarbinimo atitinka tikrovę, ar dirbamas sutartyje nurodytas darbas, ar priešingai – įdarbinimas yra fiktyvus, darbo sutartis sudaryta kitais tikslais, šiuo konkrečiu atveju – siekiant apgaule neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas. Taip pat svarbu nustatyti, ar bendrovė, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, apskritai realiai vykdo ūkinę, komercinę veiklą, ar bendrovė turi pakankamai lėšų atlyginimams išmokėti (yra pajėgi išmokėti sulygtą darbo užmokestį) ir ar nuo mokamo darbo užmokesčio mokamos įmokos VSDF. Kasacinio teismo praktikoje dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpų įgijimo srityje nustatyta, kad: 1) tik realiems, o ne fiktyviems darbo teisiniams santykiams taikomos nuostatos, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme; 2) apgaulės faktą gali liudyti tai, kad darbo santykiai buvo imituojami, darbo užmokestis realiai nemokamas, VSDFV pateikti melagingi duomenys apie tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, pajamas, prieštaringa darbo santykių ekonominė logika, įmonės finansinė padėtis ir veiklos rodikliai, asmens dalykinės ir net fizinės galimybės vykdyti darbo funkcijas ar darbo sutarties sudarymas ne iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti.
Liudytojos E. V. parodymais, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimu, VSDFV Mažeikių skyriaus ir VMI pateiktais duomenimis, operatyvaus patikrinimo pažyma byloje nustatyta, kad „Romsab Company“ filialas nuo įregistravimo dienos neteikė deklaracijų ir nemokėjo mokesčių, jokios veiklos nedeklaravo, taigi veiklos pajamų bei sąnaudų, į kurias įeina ir priskaitytas darbo užmokestis, nedeklaravo. Tačiau laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 kiekvieną ketvirtį „Romsab Company“ filialas VSDFV Mažeikių skyriui teikė finansines ataskaitas ir SAM pranešimus apie apdraustųjų pajamas ir nuo jų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas. VSDFV Mažeikių skyriui pateiktas 2008 m. ir 2009 m. I ketvirčio finansines ataskaitas ir pranešimus užpildė ir kaip įgaliotas asmuo pasirašė R. Z., o 2009 m. II ketvirčio ataskaitas – direktorius O. P.. Iš pateiktų duomenų matyti, kad VSDFV Mažeikių skyriui pateiktose 2008 m. ataskaitose „Romsab Company“ filialas nurodė 3 darbuotojus, deklaravo 40 772,92 Lt draudžiamųjų pajamų (apskaičiuoto darbo užmokesčio), 2009 m. – atitinkamai 2 darbuotojus ir 4 124,79 Lt draudžiamųjų pajamų. R. Z. apskaičiuotas darbo užmokestis 2008 m. sudarė 36 539,62 Lt arba 89,6 % visų deklaruotų draudžiamųjų pajamų ir atitinkamai 2009 metais – 2 931,69 Lt ir 71,1%. Iš minėtų duomenų akivaizdu, kad įmonės deklaruotos draudžiamosios pajamos (tame skaičiuje ir R. Z.) ženkliai padidėjo 2008 m. II ir III ketvirčiais, t. y. padidėjo draudžiamuoju laikotarpiu, kurio pagrindu R. Z. buvo apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa. R. Z. 2008 m. I ketvirtį deklaruotas 1 200 Lt draudžiamąsias pajamas palyginus su 2008 m. II ir III ketvirčiais pajamomis, jos atitinkamai padidėjo iki 9 800 Lt ir 23 727,27 Lt arba – 8 ir 19 kartų.
Įvertinus šiuos duomenis matyti, jog „Romsab Company“ filialas jokių įpareigojimų teikti valstybės institucijoms duomenis, deklaracijas nevykdė, buvo surašyti tik dokumentai apie darbuotojams, tarp jų ir R. Z. priskaitytą darbo užmokestį, tam, kad gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto.
Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuojama, kad R. Z. apgaulė, įgyjant svetimą turtinę teisę, pasireiškė VSDFV suklaidinimu, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie draudžiamąsias pajamas. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant R. Z. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą. Minėta apgaulė nulėmė VSDFV Mažeikių skyriaus darbuotojų suklydimą ir buvo tiesioginė turtinės teisės įgijimo priežastis. Įvertinus aptartus duomenis, vertinant įrodymus bendrame (visumos) kontekste, nustatyta, kad R. Z. realiai nedirbo, šių duomenų pakanka išvadai, jog R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, arba suklastojo didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių laikė, panaudojo ar realizavo. Minėto straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena joje nurodytų veikų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad turtas pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9 412,65 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Anksčiau aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, nes byloje nustatyta, kad R. Z., žinodamas, kad filialas jokios veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir neturi teisės gauti išmokas, VSDFV Mažeikių skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „Romsab Company“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė pranešimus apie jo paties gautą atlyginimą „Romsab Company“, tuo padarydamas didelę žalą Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.
Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. Z. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nes jis suklastojo tikrus dokumentus, neteisėtai panaudojo dokumentą ir apgaule neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė didelės vertės svetimą turtą, todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.
Kaltinamojo R. Z. parodymai teisme, kad dirbant „Romsab Company“ filiale atlyginimas jam buvo mokamas taikant bonusų sistemą, bonusų dydis priklausė nuo pelno, nuo kontrakto sumos, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jo atlyginimas padidėjo dėl su S. V. sudarytos sutarties, pagal kurią buvo gautas 100 000 Lt avansas, atmestini, nes neatitinka bylos duomenų.
Kaltinamojo gynėjo advokato Regimanto Špelverio pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – 2008-01-11 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. Z., atstovaujančio „Romsab Company“ filialą, su S. V., kopija; 2008-01-17 pinigų priėmimo kvito, serija AA Nr.0801/17, kopija; 2008-11-05 pinigų grąžinimo patvirtinimo kopija; 2007-12-17 sutarties Nr.28/01-MO kopija (5 t., 36–37, 38, 39, 40–47 b. l.) yra nepatikimi įrodymai, nes BPK 96 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardyti dokumentai reiškia jų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, pateiktų dokumentų kopijas patvirtino pats kaltinamasis, dokumentų originalai nebuvo pateikti, todėl jie nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad „Romsab Company“ filialas vykdė ūkinę komercinę veiklą. Nors liudytojas S. V. patvirtino, kad su kaltinamuoju buvo sutarę dėl aliejaus iš Uzbekistano pirkimo ir jis sumokėjęs kaltinamajam 30 000 eurų avansą, o sandoriui dėl jo kaltės neįvykus jam buvo grąžinta 50 procentų sumokėto avanso, tačiau jis taip pat parodė, jog minėtus pinigus tiek sumokėjo kaltinamajam, tiek ir iš jo gavo – grynais pinigais. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti teisme. Akivaizdu, jog pinigų mokėjimai, priėmimai ir grąžinimai turėjo būti įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau šių finansinių operacijų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Priešingai, tiek specialisto išvada, tiek ir liudytojos E. V. parodymai tai paneigia.
Kaltinamojo gynėjo advokato Regimanto Špelverio pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – 2007-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr.0001199, 2007-10-22 PVM sąskaitos faktūros Nr.0001266 kopijos; 2007-09-13 garantinio rašto Nr.02/2007 kopija; kiti dokumentai iš UAB „Salduvės viešbutis“ (5 t., 49–54 b. l.), kuriais kaltinamasis ir jo gynėjas įrodinėjo „Romsab Company“ filialą vykdžius ūkinę komercinę veiklą, yra teisiškai nereikšmingi, nes juose yra 2007 metų duomenys ir jie nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.
Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skirdamas kaltinamajam R. Z. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigti vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi (6 t., 21, 22, 24–25 b. l.).
Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo R. Z. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 54 ir 75 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos buvo padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, už jas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, – taikant bausmių apėmimą.
Išaiškintina R. Z., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. Z. kardomoji priemonė – namų areštas – pakeistina rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pa-jamos.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje susiformavusias nuostatas (2013-01-08 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2013) gyventojų pajamų mokestis nuo motinystės (tėvystės) pašalpų pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnį nėra priskiriamas šio fondo biudžeto pajamoms. Atsižvelgiant į tai, VSDFV sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, kaip privalomasis mokestis neįskaitomas ne tik į apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertę, bet ir į padarytos turtinės žalos dydį ir negali būti vertinamas kaip kaltininko apgaulės būdu įgytas turtas.
Pagal „Romsab Company“ filialo pateiktas draudžiamąsias pajamas R. Z. laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2011-03-30 priskaičiuota 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, išskaityta gyventojų pajamų mokesčių – 16 099,10 Lt, laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2010-12-15 faktiškai išmokėta 82 379,96 Lt pašalpos.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, civilinio ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo R. Z. 19 395,25 € (66 967,91 Lt), atskaičius 15 412,05 Lt gyventojų pajamų mokesčių, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog faktiškai jam buvo išmokėta 19 395,25 € dydžio pašalpa ir ši turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusi ieškinio dalis atmestina, kaip nepagrįsta.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: apskaitos dokumentai ir segtuvas „Įvairūs“, antspaudas su užrašu „Romsab Company Ltd.“ ir antspaudas su užrašu „Romsab Company filialas“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Išaiškintina R. Z., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. Z. pakeisti kardomąją priemonę namų areštą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 19 395,25 € (devyniolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: apskaitos dokumentus ir segtuvą „Įvairūs“, antspaudą su užrašu „Romsab Company Ltd.“ ir antspaudą su užrašu „Romsab Company filialas“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.