Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme ir V. B. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš K. Š., V. B. ir I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 514,67 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų 67 ct) turtinė žala.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. B., I. J. ir K. Š. valstybei nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. J., ir K. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo bausmę sušvelninti bei taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jos vykdymą.

Dėl bausmės individualizavimo

5. Sprendžiant klausimą dėl V. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

8. Vertinant V. B. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į motyvą ir tikslą – veiką padarė siekdamas savanaudiškų tikslų (pavogtas prekes parduodavo, kad gautų pragyvenimui reikalingų pinigų). Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į V. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė netrukus po bausmės atlikimo (po 2023 m. spalio 12 d. išregistravimo iš probuojamųjų registro), kad teisiamas 12 kartą, teisme nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose jis taip pat kaltinamas padaręs vagystes, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, skirtą ankstesniu nuosprendžiu. Taip įvertino ir tai, kad praeityje jis ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, anksčiau jam buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris netrukus buvo panaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes, nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Taip pat įvertino ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis turi sugyventinę, kuri laukiasi. Teismas nustatė ir atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Kadangi aptarti V. B. charakterizuojantys duomenys rodo, kad prieš tai taikytos bausmės – laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu jam pakankamos įtakos neturėjo, teismas sprendė, kad nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės dydį atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nustatytą vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes, į jo asmenybę, tai, kad jis darbingo amžiaus ir kaip nurodė visą laiką dirbo nelegaliai, siekia dirbti legaliai, pakeisti gyvenimo būdą, kadangi sugyventinė laukiasi, todėl nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesius laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam pripažinus kaltę, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl V. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių, tame tarpe ir po šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 61-67). Kaip matyti jis 2023 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu paleistas lygtinai, tą pačią dieną įtrauktas į probuojamųjų sąrašą. 2023 m. spalio 12 d. išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo. Taigi, nepraėjus nei mėnesiui laiko padarė šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą (1 t., b. l. 68-85). Tuo tarpu deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, jog šiuo metu dirba nelegaliai, laukia kol pagamins pasą, niekuo nepatvirtinti, duomenų apie tai nėra. Įvertinus nuteistojo ilgą laiką daromus nusikaltimus ir nusižengimus, tai kad nedirbo, kaip pats nurodė, pavogtus daiktus parduodavo, kad gautų pinigų pragyvenimui, nesuteikia pagrindo patikėti juo ir spręsti, kad jis būdamas jauno amžiaus, darbingas ir kaip nurodo skunde, jo sugyventinei laukiantis, sugebės savo poreikiams užtikrinti dirbti, dengti skolas, kai iki šiol jokių realių pastangų įsidarbinti nedėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmąsias nusikalstamas veikas V. B. pradėjo daryti labai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. V. B. anksčiau buvo skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, laisvės atėmimo bausmės, ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, darė administracinius nusižengimus. Taigi, šie duomenys, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, leidžia teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 178 straipsnio 5 dalį) paskirta bausme teisingai ir pagrįstai pastarosios bausmės pridėta dalis, t. y 15 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, pridėta 15 laisvės atėmimo dienų ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 15 dienų.

11. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, V. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

12. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

13. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), 2024 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis), jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės bausmės, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau panaikintas pasiunčiant nuteistąjį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, kad nusikaltimą padarė netrukus po bausmės atlikimo, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis V. B. nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Kaip jau buvo nustatyta, veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad V. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo sugyventinė laukiasi, o jis vienintelis išlaiko šeimą, nesudaro pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Kaip jau buvo minėta, duomenų apie apelianto darbinius santykius, legalias pajamas nėra, taip pat nenustatyta jokių pastangų įsidarbinti ir legaliu būdu gauti pajamų pragyvenimui.

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.