Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai S. P., jos gynėjai advokatui Vytautui Bučiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios S. P. apeliacinį skundą dėl 2009 m. gegužės 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta pagal BK 223 str. 1 d. ir nubausta 15 MGL dydžio, t.y. 1950 lt bauda; pripažintas kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir nubausta 12 MGL dydžio, t.y. 1560 lt bauda. Paskirtos bausmės BK 63 str. 1, 4 dalių tvarka iš dalies jas sudedant subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 25 MGL dydžio, t.y. 3250 lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. pagal BK 223 str.1 d. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 4 d., būdama UAB „O ir K“ direktore, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo bendrovės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 4 d. ir dėl to už minėtą laikotarpį nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros,

Taip pat, pagal BK 300 str. 1 d. S. P. nuteista už tai, kad 2008 m. sausio 25 iki 2008 m. kovo 21 d. patvirtindama savo parašais ir bendrovės „O ir K“ antspaudu, žinomai netikrus dokumentus - 2004 m. gegužės 4 d. UAB „O ir k“ perduodamų dokumentų sąrašus („2001 m. bylos“, „2002 m. bylos“, „2003 m. bylos“, „2004 m. bylos“, „Griežtos atskaitomybės blankai“, „Perduodamų įmonės pagrindinių dokumentų sąrašas“) suklastojo įrašiusi į juos tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „O ir k“ sąrašuose išvardytus dokumentus ji perdavė naujam direktoriui T ir, pasirašiusi juose po įrašais „Perdavė“, šiuos jai žinomai netikrus dokumentus – perduodamų dokumentų sąrašus, suklastojo, o 2008 m. kovo 21 d. šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikdama Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai, panaudojo

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas. Teismas bylą išnagrinėjo atmestinai ir paviršutiniškai. Nuosprendis įstatymo nustatyta tvarka konstatuotais bei teismo posėdyje patikrintais įrodymais nepagrįstas. Nuosprendyje padarytos išvados įstatymo nustatyta tvarka nemotyvuotos, todėl 2009 m. gegužės 28 d. teismo nuosprendis naikinamas ir nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, o, nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, byla nutraukiama.

Iš duomenų byloje matyti, kad S. P. buvo kaltinama ir atiduota teismui dėl to, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2008 m. kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, patvirtino bendrovės „O ir k“ antspaudu bei savo parašu žinomai netikrus dokumentus – UAB „O ir k“ 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašus „2001 m. bylos“, „2002 m. bylos“, „2003 m. bylos“, „2004 m. bylos“, „Griežtos atskaitomybės blankai“, „Perduodamų įmonės pagrindinių dokumentų sąrašas“, kuriuose, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „O ir k“ sąrašuose išvardintus dokumentus ji perdavė direktoriui A. T., pasirašydama šiuose sąrašuose po įrašais „Perdavė“ direktorė S. P.“ ir 2008 m. kovo 21 d. šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikdama Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai, panaudojo.

Duomenys byloje akivaizdžiai rodo, kad šioje dalyje tiek pagal BK 300 str. 1 d. apeliantei pateiktas kaltinimas, tiek ir pagal jį priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis yra deklaratyvūs.

Apeliantė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose metu, šioje kaltinimo dalyje savo kaltę neigė ir tvirtino, kad, nors dėl praėjusio ilgo laiko 2004 m. gegužės 4 d. vykusio dokumentų perdavimo aplinkybių ji neprisimena, bet, tą dieną atleidus ją iš darbo, dokumentų perdavimo aktu ji viską, kas įrašyta perduodamuose dokumentuose, naujam bendrovės direktoriui A. T. perdavė ir paliko bendrovėje. Jos įsitikinimu, perdavimo aktuose pasirašė pats A. T.. 2008 m ji perdavimo aktų nesuklastojo ir suklastoti jų negalėjo, nes nuo 2004 m. gegužės 4 d. bendrovėje nedirbdama, padaryti to negalėjo. 2004 m. surašytas perdavimo aktų kopijas savo namuose 2008 metais ji atsitiktinai surado senų laikraščių krūvoje ir pateikė prokurorui. Šie apeliantės parodymai nepaneigti.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Ši straipsnio dispozicija akivaizdžiai rodo, kad suklastotas gali būti tik tikras dokumentas, o netikras dokumentas gali būti tik pagamintas. Iš to seka, kad, tiek pateiktas kaltinimas, tiek ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis konstatuojant, kad S. P. suklastojo „žinomai netikrus dokumentus“ yra aiškiai nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi. Apeliantės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. bei josios pagal jį nubaudimas galimas būtų tik nustačius ir įrodžius, kad jai inkriminuojami suklastoti dokumentai buvo tikri, o paaiškėjus, kad dokumentai buvo netikri, josios patraukimas baudžiamojon atsakomybė galimas būtų tik už netikrų dokumentų pagaminimą.

BK 300 str. prasmę, suklastotu laikomas gali būti tik toks tikras dokumentas, kurio turinys, veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis, buvo neteisėtai pakeistas, o netikro dokumento pagaminimu laikomi tokie veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Vadinasi, tikro dokumento suklastojimu yra pakeičiamas dokumente užfiksuotos informacijos teisingumas, o netikro dokumento pagaminimu yra sukuriama išoriškai panaši į tikrą dokumentą imitacija, galinti suklaidinti tą asmenį, kuriam ji gali būti pateikiama. Žinomai netikras dokumentas jau ir taip yra suklastotas dokumentas, todėl apeliantei pateiktas kaltinamas ir konstatavimas teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, kad ji žinomai netikrus dokumentus (UAB „O ir k“ 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašus „2001 m. bylos“, „2002 m. bylos“, „2003 m. bylos“, „2004 m. bylos“, „Griežtos atskaitomybės blankai“, „Perduodamų įmonės pagrindinių dokumentų sąrašas“), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog ji juos perdavė direktoriui A. T., patvirtinusi bendrovės „O ir k“ antspaudu bei pasirašiusi po įrašais „Perdavė: Direktorė S. P.“, suklastojo, yra akivaizdžiai neteisingas.

Pateiktame kaltinime ir teismo priimtame nuosprendyje konstatuotas šio inkriminuoto nusikaltimo padarymo būdas, t.y., įrašymas tikrovės neatitinkančių duomenų UAB „O ir k“ 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašuose („2001 m. bylos“, „2002 m. bylos“, „2003 m. bylos“, „2004 m. bylos“, „Griežtos atskaitomybės blankai“, „Perduodamų įmonės pagrindinių dokumentų sąrašas“,) apie tai, kad minėtus perduodamus dokumentus apeliantė perdavė naujam direktoriui A. T. nenustatyto asmens pasirašymas A. T. parašo vietoje, rodo tai, kad firminiai bendrovės „O ir k“ blankai, juose esantys įrašai t.y. informacija apie konkrečius perduodamus daiktus, nuteistosios S. P. parašai tuose dokumentuose ir bendrovės „O ir k“ antspaudai juose buvo tikri, todėl visi kaltinimo bei teismo suklastotais įvardyti netikri dokumentai faktiškai buvo tikri dokumentai. Tokią išvadą pagrindžia ir šie faktai:

1. 2004 m. gegužės 4 d. nurodytuose perduodamų A. T. dokumentų sąrašuose pagal 2001, 2002, 2003 metų bylas išvardyti dokumentai bei daiktai, nuteistąją St. P atleidus iš darbo, liko bendrovėje. Iš 2004 m. gegužės 4 d. nurodytuose perduodamų dokumentų sąrašuose išvardytų dokumentų bei daiktų, griežtos atskaitomybės blankuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, krovinio važtaraščiai, įgaliojimai, išduotų įgaliojimų apskaitos žurnalas, perduodamų įmonės pagrindinių dokumentų sąraše nurodyti bendrovės spaudas, akcininkų knyga, akcininkų registras, operacijų akcijomis registravimo tvarka, bendrovės steigimo sutartis ir įstatai, akcininkų susirinkimo protokolai, įmonės registravimo pažymėjimas, dveji duomenys, įtraukimui į rejestrą, PVM registravimo, VSDFV draudėjo registravimo pažymėjimai, banko sąskaitų atidarymo sutartis, banko čekių knygelė, dvejos darbų saugos instrukcijos, dveji priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, dveji įvadinio saugos darbe instruktavimo darbo vietoje registravimo, dveji saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo, žurnalai jų poėmių iš A. T. valdomos bendrovės metu buvo bendrovėje. 2001, 2002, 2003 metų bylos ir kiti 2001, 2002, 2003 metų dokumentai, tiriant naujojo bendrovės direktoriaus veiksmus, poėmių 2004 m. birželio – 2007 metu lapkričio laikotarpiu iš bendrovės buvo paimti, atliekami jų patikrinimai, padaryti specialistų tyrimai bei to pagrindu duotos specialistų išvados. Vadinasi, nuteistoji S. P. jos atleidimo iš darbo metu, perdavimo aktuose nurodytus daiktus tikrai perdavė ir paliko bendrovėje.

2. 2004 m. balandžio 16 d. perdavimų aktais dokumentų ir daiktų perėmėjas buvo naujasis bendrovės savininkas – A. M., o 2004 m. gegužės 4 d. perdavimo aktais tų pačių daiktų perėmėju nurodytas naujasis tos bendrovės direktorius A. T.. Faktiniai ne tik 2001, 2002, 2003 metų bylų bei 2001, 2002, 2003 metų dokumentų iš A. T. vadovaujamos bendrovės poėmiai, bet ir 2004 metų dokumentų iš A. T. vadovaujamos bendrovės poėmiai, patvirtina apeliantės parodymus apie tai, kad 2004 m. gegužės 4 d. ji perdavė ir 2004 metų sausio 1 – 2004 m. gegužės 4 d. laikotarpio dokumentus. Liudytojų V. B., V. V., D. L., A. M., A. T. parodymai apie tai, kad, S. P. kraustymosi iš kabineto dieną dokumentai buvo kraunami į dėžes, kad dėžės su dokumentais stovėjo iškraustytame kabinete, nuteistosios parodymus taip pat patvirtina. 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašuose įrašytu bendrovės „O ir k“ antspaudu, naujasis direktorius ir jo vadovaujama bendrovė taip pat naudojo, antspauduodama raštus bei dokumentus. Nuteistosios parašas perduodamų dokumentų bei daiktų aktuose, liudytojų V. B., V. V., D. L. parodymai pagrindo abejoti nuteistosios parodymais apie tai, kad, išeidama iš darbo, 2004 m. gegužės 4 d. tą dieną surašytais perdavimo aktais ji daiktus ir dokumentus bendrovei perdavė, nėra. Akivaizdu, kad teismas, neįvertindamas minėtų faktinių duomenų ir kritiško liudytojų V. B., V. V., D. L. parodymų vertinimo įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįsdamas, padarė aiškiai nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą.

3. Neįvertino teismas ir to, kad 2008 m. gegužės 14 d. specialisto išvados aktu konstatuota, jog tik 2004 m. gegužės 4 d. dokumentų perdavimo sąrašuose „2001 m. bylos“ ir 2004 m. bylos“ po spausdintu įrašu „Direktorius A. T.“ pasirašė ne A. T. bet kitas nenustatytas asmuo, o, ar 2004 m. gegužės 4 d. dokumentų perdavimo sąrašuose „2002 m. bylos“ ir 2003 m. bylos“ po spausdintu įrašu „Direktorius A. T.“ už A. T. pasirašė jis pats ar kitas asmuo, nustatyti negalima.

a) liudytojų V. B., V. V., D. L., A. M. ir A. T. bei nuteistosios S. P. ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai rodo, kad 2004 m. gegužės 4 d. dokumentų ir daiktų perdavimo A. T. metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, pasirašinėjami „kažkokie popieriai‘, vaikštinėjama po miestą ir t.t..

b) nors 2008 m. kovo 26 d. akistatos su St. P metu, A. T. teigė, kad, St. P perduodant dokumentus, jis pasirašė tik įsakyme priimti jį į darbą, jog perduodamų dokumentų neperžiūrėjo ir nepasirašė jokių jų perdavimo jam aktų, jog su A. M. bei V. B., palikę prie dokumentų St. P bei dar 2 moteris, išėjo (t. 3, b.l. 24-25), tačiau, duodamos parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojos V. B., V. B. ir D. L. tokius jo parodymus paneigė ir parodė, kad 2004 m. gegužės 4 d. A. T. pasirašinėjo ir ant perdavimo aktų. Duodamas parodymus 2008 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje, A. T. ir pats pripažino, kad, S. P. atleidimo iš darbo dieną jis, nesuprasdamas kas vyksta ir pasirašinėdamas ten, kur jam pasakydavę, pripažino, jog tokiu būdu jis galėjo pasirašyti ir ant dokumentų perdavimo aktų (t.3, b.l. 105).

c) liudytojo A. M. 2008 m. sausio 15 d. duoti parodymai taip pat rodo, kad, 2004 m. gegužės 4 d. jam su A. T. būnant kabinete, ne tik į dėžes buvo kraunami dokumentai, bet ir buvo pasirašinėjami kažkokie dokumentai (t. 2, b.l. 80).

Įvertinus visa tai, akivaizdu, jog tikimybė, kad kitus perdavimo aktus, t.y., perdavimo aktus „2002 m. bylos“ ir „2003 m. bylos“, tą pačią , t.y., 2004 m. gegužės 4 d. pasirašė pats A. T., nepaneigta. Nepaneigus, jog 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašuose „2002 m. bylos“ ir „2003 m. bylos“ pasirašė A. T., pagrindas teigti, kad 2004 m. gegužės 4 d. bendrovėje bylų perdavimas tikrai vyko, akivaizdus.

Akivaizdu yra ir tai, kad kituose dviejuose 2004 m. gegužės 4 d. dokumentų perdavimo sąrašuose „2001 m. bylos“ ir „2004 metų bylos“ , parašai yra ne A. T. ir už A. T. pasirašęs nenustatytas asmuo, nenustatytas, tačiau ir tai, pagrindo teigti, kad 2004 m. gegužės 4 d. bendrovėje dokumentų perdavimas nevyko ir dokumentai perduoti nebuvo, neduoda. Tai, kad A. T. ir A. M. dokumentų perdavimu nesidomėjo, į dėžes dedamų perduodamų dokumentų netikrino, girtavo, pasirašinėjo nežinodami ant ko bei, vykstant perdavimui, išeidavo į kavines ar barus, paties dokumentų perdavimo fakto buvimo nepanaikina. A. T. perduodamų dokumentų perėmimui buvo abejingas Jis, pasak jo duotų parodymų, „neturėdamas supratimo, nieko neišmanydamas, tikėdamas A. M. ir V. B. žodžiais, jog, būnant bendrovės direktoriumi, jam daryti nieko nereikės, jog viską už jį tvarkys kiti tai išmanantys žmonės“ pasirašinėjo bet kur. (t. 1, b.l. 94-95, t.3, b.l. 104-105). Tą patį, t.y. pasirašinėdamas bet kur ir dėl girtumo netgi neprisimindamas pasirašymo aplinkybių darė ir liudytojas A. M.. Jau minėta, kad 2004 m. gegužės 4 d. perdavimo metu perdavimo aktuose išvardyti dokumentai ir daiktai - 2001, 2002, 2003 metų bylos, įmonės pagrindiniai dokumentai, bendrovės antspaudas, banko čekių knygelės, PVM sąskaitos faktūros bei kiti griežtos atskaitomybės blankai ir t.t. buvo bendrovėje ir po S. P. atleidimo. Tai, kad 2005 metų sausio 5 d. kratos protokolu iš liudytojos L buvo paimti bendrovės „O ir k ‘ 2004 m. vasario mėnesio dokumentai, t.y., 2004 m. vasario 9 d. įsakymo kopija, kuri prijungta prie baudžiamosios bylos (t.2, b.l. 61), perduodamų įmonės dokumentų sąrašai, t.y. „2001 m. bylos“, „2002 m. bylos“, „2003 m. bylos“, kurie kratos protokole neaprašyti, prie kratos protokolo bei bylos medžiagos neprijungti ir konkreti surašymo data kratos protokole neužfiksuota, bei tai, kad dokumentų sąrašo „2003 m. bylos“ dokumentus tyrimui pateikusi liudytoja V. B. atnešė iš savo namų, akivaizdžiai rodo, kad ne tik S. P. atleidimo iš darbo dieną, bet ir po jos atleidimo iš darbo dienos, bendrovėje buvusiais dokumentais naujasis direktorius nesirūpino, tinkamai jų nesaugojo.

S. P. kaltinama buvo ir nuteista yra už tai, kad „netikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 25 iki 2008 m. kovo 21 d. suklastojo ir 2008 m. kovo 21 d., pateikė prokurorui. Kad suklastotais laikyti dokumentai buvo tikri, aptarta prieš tai.

BK 300 str. numatyta nusikalstama reiškiasi ne viena, bet keliomis veikomis - pagaminimu netikro dokumento, suklastojimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumentų. Kiekviena iš minėtų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankiško nusikaltimo sudėtį. Vadinai, BK 300 str. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir, esant visiems nusikaltimo sudėties požymiams, bet kurios iš jų padarymas duoda pagrindą ją padariusio asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Būtent todėl nuteisimas už šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą galimas tik nustačius kiekvienos iš tų veikų padarymo faktą ir pagrindus tai baudžiamojo proceso tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuos reikalavimus ne tik ikiteisminis tyrimas, bet ir teismas, grubiai pažeidė.

Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą galima tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t.y., tik nustačius, kad kaltininkas, klastodamas dokumentus, suprato, jog gamina netikrą dokumentą ar klastoja tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. S. P. iš darbo atleista buvo 2004 m. gegužės 4 d. ir šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ji bendrovėje nedirbo. Visi 2004 m. gegužės 4 d. data surašyti perdavimo aktai yra surašyti ant firminių bendrovės „O ir k“ blankų ir visi jie patvirtinti tikru bendrovės antspaudu. Kokiomis aplinkybėmis ir kaip, 2008 metais nedirbdama bendrovėje, nuteistoji gavo firminius bendrovės „O ir k“ blankus, kokiomis aplinkybėmis, kas, kur ir kokiu būdu 2008 metais bendrovės firminiuose blankuose įrašė perdavimo aktų tekstus, kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis bendrovėje buvęs firminis antspaudas atsirado ant 2008 metais pateiktų 2004 m. gegužės 4 d. perdavimo aktų, yra esminės šios padarytos nusikalstamos veikos nustatymo aplinkybės, tad jas nustatyti buvo privalu. Pateikto kaltinimo bei priimto apkaltinamojo nuosprendžio tyrinys taip pat rodo, kad privalu buvo nustatyti bei pagrįsti ir tai, kad visus prieš tai minėtus veiksmus padarė pati nuteistoji S. P.. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl to atliekamas nebuvo. Teismas, priimdamas šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, tų klausimų taip pat nesprendė. Nuteistoji tiek perdavimo aktų suklastojimą, tiek tokių jai žinomai suklastotų dokumentų pateikimą, neigia. Josios parodymai apie tai, kad minėtus dokumentus ji atsitiktinai rado senų laikraščių krūvoje, įstatymo nustatyta tvarka, nepaneigti. Pilnai tikėtina ir pagrįsta, kad po vieną kiekvieno 2004 m. gegužės 4 d. perdavimo dokumento egzempliorių nuteistoji, atleidimo iš darbo dieną perdavusi daiktus bei dokumentus, privalėjo gauti. Vadinasi, galėjo juos ir turėti. Tai, kad 2008 m. pateikti dokumentai nebuvo rasti 2005 m. sausio 5 d. kratos pas nuteistąją metu, pagrindo teigti, kad jų iš viso nebuvo, neduoda. Kratos protokolas neinformatyvus. Iš jo matyti (t.2, b.l. 54-56) tik tai, kad 2005 m. sausio 5 d. krata pas nuteistąją pradėta buvo 07:00, o baigta – 08:10 val. Kiek ir kokio dydžio patalpos, kokios konkrečios vietos buvo kratomos bei kur buvo rasti kratos metu paimti 2001 m. balandžio 25 d. darbo sutartis (prijungta prie bylos), 2003 m. vasario 13 d. darbo užmokesčio pažyma, lapelis su užrašu xxxxx Arūnas, pašto čekis 2004-12-29 su užrašu xxxxx 2004 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fragmentas bei popieriaus lapas su PIN kodu xxxx(šie paimti dokumentai prie bylos neprijungti), nenurodyta. Neginčytinai akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, bet ir teismas, remdamiesi vien tik tuo, kad 2005 m. sausio 5 d. kratos (t. 2, b. l. 54-55) S. P. namuose metu minėti perdavimo aktai surasti nebuvo ir, nepatikrinę bei įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę nuteistosios parodymų apie tai, kad šiuos dokumentus ji namuose atsitiktinai rado jiems iškritus iš kilnotos senų laikraščių krūvos, nuteistosios S. P. kaltę suklastojus dokumentus bei žinomai suklastotus dokumentus panaudojus, tiesiog preziumavo. Jau minėta, kad visos BK 300 str. nurodytos veikos yra savarankiškos. Vadinasi, nuteistajai inkriminuoti ir dokumentų suklastojimas, ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimas, privalėjo turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos. Prielaidomis grįsti asmens kaltę draudžia įstatymai. Ignoruodamas šiuos reikalavimus ir preziumuotos kaltės pagrindu priėmęs šioje dalyje apeliantę apkaltinusį nuosprendį, teismas, neišdėstęs nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų (suklastojimo ir panaudojimo) padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių bei kitų svarbių aplinkybių, o taip pat įrodymų bei motyvų, kuriais jis pagrindė savo išvadas šioje dalyje, priėmė aiškiai neteisėtą, nepagrįstą ir deklaratyvų nuosprendį, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir, nenustačius, kad 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašuose „2001 metų bylos“ bei „2004 metų bylos“, už A. T. pasirašė ir taip šiuos dokumentus suklastojo S. P., bei, kad perduodamų dokumentų sąrašuose „2002 metų bylos“ ir 2004 metų bylos“ A. T. parašai yra suklastoti, t.y., nenustačius, kad S. P. padarė BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, pagal BK 300 str. 1 d. ji, BK 303 str. 5 d. 1 ir 2 punktų pagrindais, išteisinama.

Atsakomybę už St. P inkriminuotos nusikalstamo veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. padarymą, josios padarymo metu numatė iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusios redakcijos 2000 m. BK 223 str . Pagal jį atsakomybė numatyta buvo už tokį buhalterinės apskaitos netvarkymą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl kurio nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto. Už šios nusikalstamos veikos padarymą griežčiausia bausmė buvo laisvės atėmimas iki 2 metų. Tokią pat griežčiausią laisvės atėmimo bausmę numato ir 2004 m. liepos 13 d. įsigaliojusi 2004 m. liepos 5 d. redakcijos BK 223 str. 1 d. Šis apeliantei inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl už jo padarymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra 5 metai. Įvertinus tai, kad pagal deklaratyviai inkriminuotą BK 300 str. 1 d. apeliantė nuteista nepagrįstai ir išteisinama, 2009 m. gegužės 4 d. yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už jai inkriminuotą BK 223 str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką yra suėjusi, todėl apeliantės skundas šioje dalyje tenkinamas ir nuosprendis taip pat naikinamas. BPK 3 str., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ne tik draudžia pradėti baudžiamąjį procesą, bet ir įpareigoja, nesprendžiant kaltės klausimo, pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti, todėl, panaikinus apeliantės atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 ir 2 p., 327 str. 1 p, 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistosios S. P. apeliacinį skundą patenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir:

- nenustačius, kad 2004 m. gegužės 4 d. perduodamų dokumentų sąrašuose „2001 metų bylos“ bei „2004 metų bylos“, už A. T. pasirašė ir taip šiuos dokumentus suklastojo S. P., t.y., neįrodžius, kad S. P. padarė šias jai inkriminuota nusikalstamas veikas, o taip pat, nenustačius, kad perduodamų dokumentų sąrašuose „2002 metų bylos“ ir 2004 metų bylos“ A. T. parašai yra suklastoti, t.y., nenustačius, kad tokios nusikalstamos veikos buvo padarytos, S. P. pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, o bylą pagal BK 223 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nutraukti.