- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2-19225-862/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 30-jo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.2.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui P. V., ieškovo atstovui Algaudui Kiršai, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto banko“ atstovui Remigijui Ilevičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 30-jo notarų biuro notarė R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo Vilniaus m. 30-jo notarų biuro notarės R. S. išduotą 2018-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo butas su rūsiu, unikalus nr.(duomenys neskelbtini), 50, 53 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo Lietuvos valstybei atstovaujamai VĮ Turto banko, pripažinti negaliojančiu; atstovavimo išlaidas priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos VĮ Turto banko, Lietuvos valstybei.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina Z. V.. Ieškovo tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvai buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Ieškovui kaip sūnui po motinos mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, butas su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina testamento nebuvo sudariusi, palikimo priėmimo faktų nėra, todėl ieškovas paveldi pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis. Daugiau norinčių ir galinčių paveldėti turtą asmenų nėra. Ieškovas priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti aktyviais veiksmais, ir tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30. Ieškovui nežinant ir nepranešus VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilniaus m. 30-jo notarų biuro notarę R. S., kuri 2018-11-06 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo aukščiau nurodytas butas su rūsiu nuosavybės teise perėjo valstybei. Apie nuosavybės teisės pasikeitimą ieškovas sužinojo 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Pažymėjo, kad tenkinus ieškinį, ieškovas privalės apmokėti atsakovo patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu butu. Atkreipė dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje atsakovas, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, nes VĮ Turto bankas gavo UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016-08-24 raštą dėl buto paveldėjimo bei skolų apmokėjimo. Be to bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš valstybės, valstybės naudai, t. y. šių išlaidų mokėtojas ir gavėjas sutampa.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja tam, kad ieškovas yra pripažintas palikimą priėmusiu įpėdiniu; neprieštarauja, kad būtų panaikintas 2018-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, reg. Nr. 30RS-6447, pažymint kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai, kaip paties ieškovo neveikimo pasekmė. Išdėstė prašymus įvertinti, ar būtų tikslinga į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti palikėjos Z. V. sūnų G. V., gim. (duomenys neskelbtini); tenkinus ieškinį informuoti VĮ Registrų centras testamentų registrą apie palikimą priėmusius įpėdinius; įvertinti, ar, tenkinus ieškinį, būtų tikslinga informuoti žinomus palikėjos Z. V. kreditorius apie palikimą priėmusius įpėdinius. Nurodė, kad Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gautame VĮ „Turto bankas“ 2017-03-20 rašte Nr. (15.23-21)SK4-3088 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ buvo nurodyta, kad Centrinės hipotekos įstaigos 2016-11-14 duomenimis nėra įregistruotų mirusiosios palikimo priėmimo faktų, todėl teikiamas prašymas dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei. Šio rašto pagrindu buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 20/2017, nustatyta, kad mirusioji turėjo du pilnamečius vaikus, kurie buvo informuoti apie pradėtą paveldėjimo bylą, tačiau korespondencija buvo grąžinta adresatams neįteikta. Atsakovas 2018-10-26 raštu Nr. (16.6-44)SK4-13977 paprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Z. V. palikimą. Šis prašymas buvo patenkintas 2018-11-06 išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 30 RS-6447. Informacija, kad ieškovas yra priėmęs palikimą tapo žinoma 2020-06-03.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys ieškovo asmens dokumentas Nr. 22878277, gimimo liudijimas AA Nr. 650790 ir mirties liudijimas AA. Nr. 511730,kad ieškovas yra mirusios Z. V. sūnus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-24838-863/2014 patvirtina, kad ieškovas po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti. Šis teismo sprendimas patvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo joje suinteresuotu asmeniu dalyvavo G. V. bei Lietuvos valstybė, kurią atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl tiek valstybei – Lietuvos Respublikai, tiek ieškovo broliui teismo priimtas sprendimas neabejotinai buvo žinomas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad šioje byloje yra pareikštas tik reikalavimas išduotą valstybei paveldėjimo liudijimą pripažinti negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymų susijusių su paveldėjimo procedūrų įforminimu.
Ieškovo pateiktas 2018-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-11-27 išrašas, patvirtina, kad po ieškovo motinos mirties likęs turtas nuo 2018-11-14 paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Kadangi ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu, nebuvo CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybei, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotas 2018-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 30RS-6447, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnis).
Ieškovai ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleisti, todėl ieškinį patenkinus, nėra pagrindo pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotą 2018-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 30RS-6447.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui, VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.