Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-20 · Administracinė byla Nr. I-89-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
I-89-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02134-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-89-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-02134-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. R. 2013-06-20 skundu, kurį 2013-08-26 ir 2013-09-19 patikslino (b. l. 1-5, 31-33, 53) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-06-07 sprendimą Nr. 1D-5673(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už 2011 m. lapkričio mėn. neišmokėtus 128,91 Lt, už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-06-01 neišmokėtą 745,20 pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir nuo 2012-06-01 po 199,87 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad VRM sprendimu jam nuo 2011-11-09 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo perskaičiuojama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas 2013-05-22 kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau VRM 2013-06-07 sprendimu Nr. 1D-5673(11) jo prašymo netenkino. Pareiškėjas teigia, kad susidariusi teisinė situacija nėra aiški, mano, kad valstybė turi pareigą pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų, o asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas, garantuoti pensinį aprūpinimą. Susidariusios valstybinės pensijos dalies nepriteisimas, pareiškėjo manymu, diskriminuotų jį kitų pensininkų tarpe, nes kitų kategorijų pensininkams pensijos yra atstatytos.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-19, 50-51). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, todėl VRM 2013-06-07 sprendimu Nr. 1D-5673(11), atsakydama į pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką, pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo jo tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2011-2013 m. nustatęs teisinis reglamentavimas.

2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2011-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui VRM 2011-12-08 sprendimu Nr. 11SP-5035 nuo 2011-11-09 neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 14). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2013-06-06 pažymos Nr. 11PP(P)-3773 ir 2015-06-11 pažymos Nr. 11DP(P)-2767 (b. l. 7, 68) matyti, kad pareiškėjui 2011-11-09–2013-12-31 laikotarpiu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiais pagrindais buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje 2015-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015.

Kaip minėta, nuo 2013-12-31 Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas nebėra taikomas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti VRM 2013-06-07 sprendimą Nr. 1D-5673(11).

VRM 2013-06-07 sprendimu Nr. 1D-5673 (b. l. 6), vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Teismas konstatuoja, kad šis VRM sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas nuo 2011-11-09 iki 2013-12-31 Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo teisėtas, taigi, analogiška VRM išvada yra pagrįsta ir teisėta. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą 2013-06-07 sprendimą Nr. 1D-5673 nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRūta MiliuvienėHalina Zaikauskaitė