- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2YT-15560-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08819-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Motina turėjo nekilnojamojo turto, testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja ir suinteresuoti asmenys kreipėsi notarų biurą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, jog motina po savo sutuoktinio (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvo) (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą nesikreipė. Tačiau ji santuokinį turtą pradėjo faktiškai valdyti – liko gyventi name (duomenys neskelbtini), turtą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visomis namo patalpomis o taip pat baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais (el. dok. Nr. CBP-11559).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra (DOK-83644). Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-91033, DOK-96725).
3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas, Kauno m. 14-ojo notarų biuro pažymos patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties palikimo priėmimo/ palikimo atsisakymo faktų nėra; po (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla užvesta. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis (duomenys neskelbtini) vardu registruota 3/247 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-11559).
6. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jos gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtu rūpinosi, t. y. mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, remontavo ir pan. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
8. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Iš pareiškėjos valstybei priteisiama 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.