- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2-4373-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00351-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinio atsakovui R. M. (R. M.) dėl namo su ūkiniais pastatais pripažinimo asmenine Z. M. nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. N. (toliau –ieškovė) prašo pripažinti, kad 1965 statybos pabaigos metų 55,60 kv. m. naudingo ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 statybos pabaigos metų ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),1965 statybos pabaigos metų šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jos motinai Z. M. asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. (toliau – atsakovas) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra Z. M. ir M. M. (M. M.) dukra. Pažymėjo, kad jos tėvas M. M. mirė (duomenys neskelbtini), o motina Z. M. mirė (duomenys neskelbtini), ji priėmė po motinos Z. M. mirties likusį palikimą. Pabrėžė, kad jos tėvai Z. M. ir M. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos motinos Z. M. vardu, 2007 m. sausio 31 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įregistruotas 1965 statybos pabaigos metų 55,60 kv. m. naudingo ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 statybos pabaigos metų ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1965 statybos pabaigos metų šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Teigia, kad notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos Z. M. mirties minėtam namui, kol teisme turtas nebus pripažintas jos asmenine nuosavybe. Paaiškino, kad susituokę, jos tėvai Z. M. ir M. M. pradėjo gyventi Z. M. tėvams M. K. (M. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tai yra tame pačiame 1965 statybos pabaigos metų name, kuris šiuo metu įregistruotas jos (pareiškėjos) motinos vardu. Pabrėžė, kad iš archyvo 1964-1970 m. dokumentų matyti, kad M. K. kaip „šeimos galvai“ 1967-1969 metais priklausė 1965 statybos pabaigos metų gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), senelio M. K. šeimos nariai išvardyti ūkinėje knygoje: sutuoktinė E. K. ir dukra Z. M.. Nurodė, kad iš 1967-1969 ūkinėse knygose esančių Z. M. ūkių žinių lapų kopijų matyti, kad ji yra „šeimos galva“, t. y. pagrindinė šeimos narė, visur žymima pirmoje lentelės eilutėje, toliau ūkinėse knygose išvardyti Z. M. šeimos nariai: sutuoktinis M. M., vaikai: A. M. (N.), R. M. ir V. M. (V. M.), 1967-1969 ūkinėse knygose grafoje turimas nekilnojamas turtas yra pažymėta, kad šeimai joks turtas nepriklauso. Teigia, kad iš 1986-1989 ūkinėse knygose esančių Z. M. ūkių žinių lapų kopijų matyti, kad šeimoje atsirado ketvirtas vaikas Z. M. (Z. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir 1965 statybos pabaigos metų 55 kv. m. naudingo ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad senelių M. K. ir E. K. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas Z. M. asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini), E. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Z. M. tik 2007 metais nusprendė įregistruoti savo vardu nuosavybės teises į namą ir ūkinius pastatus, todėl tikėtina, kad turėjo galimybę įregistruoti jį tik 2007 m. sausio 31 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Teigia, kad turtas negali būti laikomas bendruoju sutuoktinių turtu, kadangi anksčiau priklausė Z. M. tėvams M. K. ir E. K., vėliau atiteko jai asmeniškai, kaip dukrai, todėl, ūkinėse knygose ji yra žymima kaip „šeimos galva“ ir buvo įrašoma pirmojoje eilutėje. Pažymėjo, kad Z. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. M. prieš daugelį metų išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten maždaug (duomenys neskelbtini) metais mirė, kontakto su juo nepalaikė, todėl mirties liudijimo neturi. Ieškovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra Z. M. dukra. Z. M. tėvai buvo M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. L. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini).
M. K. kaip „šeimos galvai“ 1967-1969 metais priklausė 1965 statybos pabaigos metų gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) Z. M. ir M. M. sudarė santuoką.
M. K. mirė (duomenys neskelbtini), E. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais.
1967-1969 ūkinėse knygose esančių Z. M. ūkių žinių lapų kopijų matyti, kad ji yra „šeimos galva“.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Z. M. vardu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtą asmeniniu, įsigaliojus CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas baigtas statyti 1965 metais, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byla dėl šio turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
SŠK 22 straipsnyje nustatyta, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo turtas įgytas po santuokos sudarymo, nors registruotas Z. M. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso Z. M. ir M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė turi teisę įrodyti, kad ginčo turtas, nors įgytas Z. M. ir M. M. santuokos metu, buvo Z. M. asmeninė, o ne bendroji su M. M. nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Kaip matyti, pastatai buvo pastatyti 1965 m., ir priklausė Z. M. tėvams M. K. ir E. K.. Z. M. ir M. M. santuoka įregistruota po pastatų statybų – (duomenys neskelbtini) metais. Kaip matyti iš 1967-1969 ūkinėse knygose esančių ūkių žinių lapų kopijų „šeimos galva“ yra Z. M.. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog Z. M. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, perleido jos tėvai M. K. ir E. K.. Todėl teismas prieina prie išvados, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti Z. M. asmeninėn nuosavybėn.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, pagrindė, kad turtas įgytas Z. M. asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškinys tenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Ieškinį tenkinus, vertinant tai, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovo kaltės, nes buvo taikyta įstatymo prezumpcija, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, kas sąlygojo nagrinėjamos situacijos susidarymą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo 5 Eur minimalios sumos, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės A. N. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.