Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, pareikštą atsakovui D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka 2017-04-03 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad M. B. kreipėsi dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikui D. B. kreipėsi 2011-05-30. Pareiškėja Fondų administracijai pateikė antstolės Virginijos Meškauskienės 2011-05-30 pažymą Nr. 0015/11/01197 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-25245-127/2010 iš D. B., vaikui D. B. išlaikyti nustatyta mokėti 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išieškotojai M. B.. Antstolės pažymoje taip pat nurodyta, kad 2011 m. kovo mėn. – 2011 m. gegužės mėn. išieškotojai išmokėta 0 Lt.

Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Fondo administracijos direktorius 2011-07-11 priėmė sprendimą Nr. V2-6979 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2011-05-30 mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo tol, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

D. B. informuotas apie tai, kad valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymu nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Darytina išvada, kad skolininkas apie priimtą sprendimą mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo buvo informuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnis nustato žalos sąvoką: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, fondo išmokų mokėjimas nutraukiamas, kai išnyksta fondo išmokų mokėjimo pagrindai. Kadangi atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui įvykdė ieškovas veikdamas pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnis, atsakovui atsirado pareiga šias išmokas ieškovui grąžinti. Todėl iš atsakovo iš ieškovo naudai priteistina 4413,57 Eur skolos su palūkanomis.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 99 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 79, 80, 88, 96 straipsniai).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188725330, naudai – 4413,57 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trylika eurų 57 euro ct) skolos su palūkanomis.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme.