- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-1098-478/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Ž. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Edgaro Burzdžiaus skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria panaikintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisija) 2013 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistasis Ž. Š. paleistas lygtinai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos). LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta 4 (keturių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2009-03-25, bausmės pabaiga 2014-02-25.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2013 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė netenkinti Ž. Š. prašymo ir jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, siūlant nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi patenkino nuteistojo Ž. Š. skundą ir panaikino Komisijos 2013-05-15 nutarimą. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau nebuvo tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui įtakos turinčios aplinkybės.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras E. Burzdžius skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-07-08 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti nuteistojo Ž. Š. skundą dėl Komisijos 2013-05-15 nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, tenkindamas nuteistojo skundą, iš esmės rėmėsi tik psichologinės tarnybos išvados dalimi ir išsamiai neišsiaiškino bei netinkamai vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas nepagrįstai neįvertino psichologinės tarnybos išvadoje nurodytų nuteistąjį charakterizuojančių savybių, nevertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, tinkamai neįvertino nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Apeliantas pažymi, kad Ž. Š. anksčiau teistas 7 kartus, nusikalstamos veikos tyčinės, turtinio pobūdžio, padarytos grupės asmenų. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus. Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi tris vaikus, dirbo, nesutrukdė jam daryti nusikaltimus. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis palaiko kriminalinę nuteistųjų subkultūrą, nedirbo, nesimokė, priteisto civilinio ieškinio neatlygino.
Atsiliepimas
Nuteistasis Ž. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prokuroro skundo netenkinti. Nurodo, kad prokuroras savo skundą pagrindė tik dalimi aplinkybių, kurių visumą nagrinėjo apylinkės teismas, taip bandydamas suklaidinti teismą. Prokuroras nepagrįstai iš esmės rėmėsi tik psichologinės tarnybos išvados dalimi, neįsigilindamas į nutartį, kurioje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės. Nuteistojo įsitikinimu, prokuroro motyvai, kad jis teistas 7 kartus, nusikaltimai tyčiniai, turtinio pobūdžio, anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo, nes šios aplinkybės buvo įvertintos teismo skiriant griežtesnę bausmę. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeidė paskirtų apribojimų. Pažymima ir tai, kad prokuroras, teigdamas, jog nuteistajam buvo atidėtas bausmės vykdymas ir nenurodydamas nei datos, nei teismo, priėmusio tokį sprendimą, klaidina teismą, kadangi bausmės vykdymas nuteistajam niekada nebuvo atidėtas. Ž. Š. pažymi, kad atsisakė dirbti dėl to, kad pataisos namų administracija negalėjo pasiūlyti jo specialybę ir sveikatos būklę atitinkantį darbą, o prokuroro teiginys, kad nuteistasis palaiko kriminalinę subkultūrą, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nepagrįstu laikomas ir prokuroro skundo argumentas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o neatlikta bausmės dalis yra didelė. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai, o įstatymas numato galimybę paleisti lygtinai atlikus puse paskirtos bausmės laiko.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Edgaro Burzdžiaus skundas tenkinamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybė yra numatyta LR BVK 157 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lygtinai gali būti paleisti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, t. y. duomenų apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, epizodiškumą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija, vertindama prokuroro skundą bei pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, panaikindamas Komisijos nutarimą ir paleisdamas nuteistąjį Ž. Š. lygtinai, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių: nuteistojo asmenybės ir jo elgesio viso bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo, ankstesnių teistumų ir visuomenės intereso.
Kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis Ž. Š. formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant galima taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau pažymėtina tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kaip teisingai nurodė ir prokuroras savo skunde, būtina įvertinti ir kitų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės charakterizavimu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, visumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. Š. anksčiau teistas septynis kartus, nusikaltimai tyčiniai, turtinio pobūdžio, padaryti grupėje asmenų. Šiuo metu bausmę atlieka už aštuonių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir trijų sunkių, padarymą. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas - Ž. Š. skatintas du kartus, tačiau baustas taip pat du kartus (nuobaudos negaliojančios). 2012-11-21 buvo užfiksuotas smulkus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ir, nors nuobauda nebuvo paskirta, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatyto režimo reikalavimų. Abejonių dėl to, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, sukelia ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, savo elgesio tinkama linkme nekoregavo ir vėl nusikalto. Nors nuteistasis atsiliepime pažymi, kad lygtinio paleidimo metu lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, aukštesnės instancijos teismas akcentuoja tai, kad taikant lygtinio paleidimo institutą tikimasi ilgalaikio jo poveikio, t. y. kad lygtinai paleistas asmuo nedarys naujų nusikaltimų ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau. Šiuo atveju manytina, kad lygtinis paleidimas nuteistojo Ž. Š. atžvilgiu nebuvo pakankamai efektyvi ir veiksminga priemonė koreguojant nuteistojo elgesį. Be to, nuteistajam anksčiau buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Nors Ž. Š. teigia, kad bausmės vykdymas jam niekada nebuvo atidėtas, iš 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad 2001-12-03 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2002-04-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, Ž. Š. buvo nuteistas pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su 300 Lt. vertės turto konfiskavimu; LR BK 47¹ straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo ir nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Nuo nusikaltimų darymo nesulaikė ir ta aplinkybė, kad nuteistasis turi vaikų.
Apylinkės teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (55 balai), nuteistasis iš dalies palaiko kriminalinę subkultūrą, yra manipuliatyvus, pats pripažįsta, kad bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, pinigų valdymas/susidorojimas su skolomis yra probleminės sritys. Šios aplinkybės, kartu įvertinant ir tai, kad Ž. Š. teistas už turtinius nusikaltimus, padarytus grupėje asmenų, gali būti viena iš priežasčių, skatinančių nusikalsti ateityje. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas didelis civilinis ieškinys, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis nesiėmė jokių priemonių ieškiniui padengti ir tik atmetus jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir rekomendavus pradėti mokėti civilinį ieškinį, pradėjo simboliškai jį atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo Ž. Š. netaikymas jokiu būdu nereiškia pakartotinio nubaudimo už nuteistojo įvykdytus nusikaltimus ar drausminius nusižengimus. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kaip jau minėta, yra ne teismo pareiga, bet teismo teisė, kuri gali būti realizuojama tik įsitikinus, jog lygtinio paleidimo taikymas pilnai atitinka visas LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.
Kolegijos vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos jau dabar, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirtis. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus Ž. Š., jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą naikinama.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Edgaro Burzdžiaus skundą tenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. gegužės 15 d. nutarimą netaikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis neskundžiama.