Kauno apygardos teismo nutartis

2010-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1137-510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
2A-1137-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
V. L.
Civilinė byla Nr. 2A-1137-510/2010
2-05-3-11316-2009-3Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė(S)63; 63.1; 99.5; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei L. V., atsakovui V. L., jo atstovui advokatui E. Urbonui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-752/2010 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. V. ieškinyje nurodė, kad 2006 m. birželio 20 d. pagal paskolos sutartį atsakovui V. L. paskolino 8000 Lt, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Iki nurodytos sutartyje datos atsakovas skolos negražino. Sutartyje yra numatytos 10% palūkanos, kurios sudaro nuo 8000 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. 1060 Lt. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8000 Lt skolos ir 1060 Lt palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti. Teismas priteisė ieškovei L. V. iš atsakovo V. L. 8000 Lt skolos, 1060 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d., 272 Lt žyminio mokesčio ir 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo V. L. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 44,90 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad 2006 m. birželio 20 d. ieškovė paskolino atsakovui 8000 Lt, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. birželio 1 d. Sutartyje nustatytos 10 proc. palūkanos. Toks raštu sudarytas dokumentas patvirtina, kad šalys sudarė paskolos sutartį. Atsakovo parašo autentiškumą patvirtina ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-811-06 duota specialisto išvada. Suderinta šalių valia dėl paskolos sutarties sudarymo ir jos sudarymo aplinkybės įrodytos ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais ištirtais įrodymais. Nors atsakovas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad paskolos raštelis buvo sudarytas grasinimų įtakoje, kad pinigų jis negavo, tačiau, atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Atsakovas priešieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nereiškė. Atsakovas dirbo pas ieškovę prie statomo namo. Tai, kad jie buvo susitarę dėl stogo dengimo darbų ir jų kainos – 8000 Lt, pripažįsta ir atsakovas. Todėl pilnai tikėtina, kad atsakovas prašė paskolinti ieškovės 8000 Lt, kas atitinka už stogo dengimą sulygtą sumą, žadėdamas tuos pinigus atidirbti arba grąžinti iki rugpjūčio mėnesio. Tikėtina, kad ieškovė su tokiu atsakovu prašymu sutiko. Teismas laikė nustatytomis faktines aplinkybes, kad ieškovė atsakovui pinigus davė, taip pat tai, kad sandoris buvo sudarytas gera valia.

Šalies argumentai

Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo santykių, susiklosčiusių atliekant statybos darbus ieškovei priklausančiame gyvenamajame name. Teismas neatsižvelgė į prieštaravimus ieškovės liudytojų parodymuose. Atsakovo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų ir ta aplinkybė, kad jis ligoninėje gydėsi nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. birželio 9 d., po to dėl sužalotų kojų buvo nedarbingas patvirtina tai, kad atsakovas negalėjo dirbti pas ieškovę birželio mėnesį tuo metu, kada tariamai buvo duoti pinigai. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę užsakovo ir rangovo teisniai santykiai, tai yra buvo mokamas avansas, atliekami darbai ir tik vėliau kilus nesutarimams ieškovė bandė juos „įvilkti" į kreditoriaus ir skolininko santykių formą. Atsakovas pats nerašė skolos raštelio, raštiškai nenurodė, kokią sumą jis yra gavęs iš ieškovės ir tik grasinimų pasekmėje pasirašė skolos raštą. Prieštaravimai atsakovo liudytojų parodymuose nėra esminiai. Eksperto išvada nepaneigia atsakovo parodymų, kad jis raštelį pasirašė grasinimų įtakoje.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad atsakovas V. L. pasirašė paskolos dokumentą (pavadintą skolos protokolu) (1t., b.l. 6), kuriame yra nurodyta, jog jis pasiskolino iš ieškovės L. V. 8000 Lt iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. su 10 proc. palūkanomis.

Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.22-18-11-06 matyti, kad 2006 m. birželio 27 d. atsakovas kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto VPK Centro policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad ieškovės sūnūs R. V. ir E. V., grasindami atsakovui, privertė jį pasirašyti minėtą paskolos dokumentą. Tokios pačios pozicijos atsakovas laikėsi ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-1872(06), kurioje konstatuota, kad 2006 m. birželio 20 d. skolos protokolo tekstą parašė E. V., o įrašą „sutinku su skola“ įrašė ir protokolą pasirašė pats atsakovas V. L.. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.22-1-811-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 27 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus R. V. ir E. V. atžvilgiu pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu, tenkindamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad atsakovas dirbo pas ieškovę prie statomo namo. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šalys buvo susitarę dėl stogo dengimo darbų ir jų kainos – 8000 Lt, todėl laikė, kad atsakovas prašė paskolinti ieškovės 8000 Lt, kas atitinka už stogo dengimą sulygtą sumą, žadėdamas tuos pinigus atidirbti arba grąžinti iki rugpjūčio mėnesio.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl šios priežasties be pagrindo patenkino ieškinį. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į prieštaravimus ieškovės liudytojų parodymuose. Apeliaciniame skundė taip pat nurodoma, kad apeliantas nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. birželio 9 d. gydėsi ligoninėje, o po to dėl sužalotų kojų buvo nedarbingas, todėl negalėjo dirbti pas ieškovę birželio mėnesį tuo metu, kada tariamai buvo duoti pinigai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai išanalizavo ir įvertino visų liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš byloje esančios Kauno 2-os klinikinės ligoninės pažymos (2t., b.l.38) matyti, kad atsakovas buvo hospitalizuotas 2006 m. gegužės 31 d, o išrašytas iš ligoninės 2006 m. birželio 9 d. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (l. 5-6) 2006 m. rugpjūčio 8 d. liudytoju apklausiamas apeliantas parodė, kad po to, kai išėjo iš ligoninės, sutiko nuvažiuoti ir išmūryti kaminą, kad jam nustotų grasinti. Taigi, pats atsakovas pripažino, kad išėjęs iš ligoninės, dirbo pas ieškovę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. balandžio 4 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001 nurodė, kad šaliai pripažinus faktą, kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytu. Kolegija taip pat pažymėjo, kad laisva valia pareikštas faktų pripažinimas nebegali būti atšaukiamas, nebent faktą pripažinusi šalis įrodytų, jog tai buvo padaryta apgaulės, grasinimo įtakoje ar iš esmės suklydus. Apeliantas V. L. tokių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas 2006 m. birželio 27 d. pareiškime Kauno miesto VPK Centro policijos komisariatui nurodė, kad atsisakė pas ieškovę dirbti, nes ieškovė jam nesumokėjo. Kolegija atsakovo teiginius, kad jis 2006 m. birželio mėnesį dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti pas ieškovę, atmeta, kadangi šie teiginiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotiems jo pirminiams parodymams.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų - atsakovo sutuoktinės L. L. ir jo dukters S. L. parodymus, juos palygino su atsakovo paaiškinimais. Apylinkės teismas, remdamasis šių asmenų apklausų duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad kiekvieno iš jų pasakojimas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apie paskolos raštelio surašymo aplinkybes skiriasi, bei nurodė konkrečius prieštaravimus. Apeliantas apeliaciniame skunde dėl teismo nurodytų prieštaravimų jokių motyvų nepateikė.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog liudytojų E. V., R. Č. ir R. S. parodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, yra prieštaringi. Šie apeliacinio skundo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes šių liudytojų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Liudytojas E. V. paliudijo, kad 2006 m. birželio mėnesį jo mama paskolino atsakovui 8000 Lt (teismo posėdžio protokolas 2 t., b.l. 25-26). Liudytojas R. Č. parodė, kad 2006 m. birželio mėnesį matė, kai buvo skolinami pinigai (teismo posėdžio protokolas, 2t., b.l.32). Liudytojas R. S. paliudijo, kad apie paskolos raštelį jam žinoma tik iš atsakovo pasakojimo (teismo posėdžio protokolas, 2t., b.l. 27-28). Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojų E. V., R. Č. ir R. S. parodymuose nėra duomenų, paneigiančių apylinkės teismo nustatytą faktą, jog ieškovė paskolino apeliantui 8000 Lt.

CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad pinigų negavo, o taip pat neįrodė, jog paskolos dokumentą pasirašė grasinimo įtakoje. Apeliacinio skundo argumentai šių apylinkės teismo išvadų nepaneigia. CPK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Raimondas BuzelisArvydas Žibas