Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužes 3 d. nuosprendžio, kuriuo

V.S. pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

V.B. pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Prokuroro civilinis ieškinys paliktas nenagrinetas.

Aprašomoji dalis

nustate:

V.S. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininku grupeje, padare kontrabanda tokiomis aplinkybemis:

1993-1994 metu laikotarpiu A.T. Lietuvos Respublikoje suklastojus Lietuvos Respublikos piliecio pasa, pamestame R.L. Lietuvos Respublikos piliecio pase (duomenys neskelbtini) perklijavus fotonuotrauka bei pakeitus pase gimimo data ir asmens koda, 1994-09-28 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybeje A.T., panaudojus suklastota pasa ir iregistravus R.L. personaline imone, ji, veikdama bendrininku grupeje kartu su J.P., A.T., V.B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padare kontrabanda, tai yra pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybes siena privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikdama ju muitines kontrolei. 1994 m. pabaigoje ji, V.S., J.P. pavedimu susitare su Latvijos pilieciu I.L. del benzino pirkimo, 1994 m. gruodžio men.-1995 m. sausio men. laikotarpiu gavusi iš Lietuvos ukio subjektu avansu už benzina pinigus, J.P. pavedimu dali šiu pinigu – apie 1.800.000 Lt, - perdave Latvijos Respublikos gyventojui I.L. ir nurode jam, kad i Lietuva benzinas butu atgabentas fiktyvios R.L. personalines imones vardu, tokiu budu išvengiant muitines kontroles. 1994 m. gruodžio men.-1995 m. sausio men. pradžioje perdavusi I.L. pinigus ir žinomai neteisingus benzino gavejo rekvizitus, ji, iš anksto susitarusi, veikdama bendrininku grupeje su J.P., V.B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d. –1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu pergabeno geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybes siena, Zarasu muitines Turmanto geležinkelio posta i Lietuva, Vaidotu geležinkelio stoti, esancia Eišiškiu pl. 100, Vilniaus m., ne UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriaus J.P. igaliota veike ir kurios vardu benzinas buvo perkamas, o fiktyvios R.L. personalines imones vardu, privaloma pateikti muitinei 19 cisternu, 924.784 kg neetiliuoto benzino A-76 krovini, kurio vidutine didmenine rinkos verte (be PVM ir akcizo) apie 696.362 Lt, panaudodama suklastotus kelio žiniarašcius Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 159279, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 su žinomai melagingais gavejo rekvizitais, o 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybes siena, Rokiškio muitines Obeliu geležinkelio posta ir Zarasu muitines Turmanto geležinkelio posta 20 cisternu, 972.869 kilogramu neetiliuoto benzino A-76 krovini, kurio vidutine didmenine rinkos verte (be PVM ir akcizo) apie 732.570Lt, panaudodama suklastotus kelio žiniarašcius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159437, 159438, 159439, 159441, 159442, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavejo rekvizitais ir šiu daiktu (39 cisternu benzino) nepateike muitines kontrolei. 1995-01-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus VI ,,Lietuvos geležinkeliai“, esancios Mindaugo g. 12/14, Vilniaus m., darbuotojams suklastota R.L. personalines imones 1995-01-10 prašyma Nr. 012 R.L. imones krovini peradresuoti kitiems ukio subjektams ir gavus sutikima, 1995-01-12 V.B. Vaidotu geležinkelio stotyje, esancioje Eišiškiu pl. 100, Vilniaus m., panaudojus pamesta J.I. Lietuvos Respublikos piliecio pasa (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suklastota igaliojima J.I. vardu Nr. 895786, išduota fiktyvios R.L. imones, mineta suklastota R.L. personalines imones prašyma Nr. 012, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims suklastojus kelio žiniarašciuose Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 159279, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 muitines pareiguno spaudo atspaudus ir atžymas apie muitines formalumu atlikima, V.B. už J.I. šiuose važtarašciuose patvirtintus, kad R.L. personaline imone gavo krovini, V.B. šiuos suklastotus kelio žiniarašcius pateikus Vaidotu geležinkelio stoties darbuotojams, ji kartu su J.P. ir V.B., naudodama suklastotus dokumentus, išvenge muitines kontroles, 19 cisternu benzino krovinio nepateike muitines kontrolei, nesumokejo privalomu mokesciu, tuo padarydama 480.888 Lt žala valstybei. Vaidotu geležinkelio stoties darbuotojams gavus iš V.B. suklastotus dokumentus, fiktyvios R.L. personalines imones vardu atgabenta benzina peradresavo I.Š. firmai ,,Aganita“, P.R. imonei ,,Agrotech“, V.B. gamybinei-komercinei imonei, G.A. imonei ,,Valiza“, S.B. individualiai imonei ir AB ,,Šilutes agrotiekimas“. 1995 m. sausio 13 d.-vasario 7 d. laikotarpiu i Lietuva atgabentas, panaudojant suklastotus kelio žiniarašcius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159347, 159438, 159439, 159441, 159442, 1959443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavejo rekvizitais – 20 cisternu, 972.869 kg benzino krovinys, jai, J.P. ir V.B. šio krovinio nepateikus muitines kontrolei, 1995-01-18 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ekonomines policijos pareigunu nurodymu buvo sulaikytas, nespejus V.S., J.P., A.T. ir V.B. realizuoti kontrabanda atgabento krovinio.

V.B. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo dokumenta ir panaudojo suklastotus dokumentus, taip pat veikdamas bendrininku grupeje, padejo padaryti kontrabanda tokiomis aplinkybemis:

1994 m. spalio 28-29 d.d. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje V.B., žinodamas, kad V.A. imone nera jam suteikusi jokiu igaliojimu, i oficialu dokumenta – igaliojima Nr. 895792 – iraše žinomai melagingas žinias, kad V.A. prekybos imone igaliojo ji, V.B., paimti Vaidotu geležinkelio stotyje materialines vertybes, atgabentas sastato ar didžiosios siuntos lydrašciu Nr. 06410415, iraše i igaliojima žinomai neteisingus savo paso duomenis, o ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasirašius už ji ir V.A., ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui patvirtinus šias melagingas žinias V.A. imones antspaudu, tokiu budu jis, veikdamas bendrininku grupeje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, suklastojo dokumenta. 1994-10-29 jis panaudojo ši suklastota igaliojima Nr. 895792: pateike ši suklastota dokumenta Vaidotu geležinkelio stoties, esancios Eišiškiu pl. 100, Vilniaus m., darbuotojams. Taip pat ta pacia diena, 1994-10-29, jis Vaidotu geležinkelio stotyje sastato ir didžiosios siuntos lydraštyje Nr. 06410415 iraše žinomai melagingas žinias, kad jis, kaip V.A. prekybos imones igaliotas asmuo, gavo 697.100 kg benzino A-76 krovini, irašydamas i lydrašti žinomai neteisingus savo paso ir gyvenamosios vietos duomenis ir taip ši didžiosios siuntos lydrašti suklastojo.

Be to, 1993-1994 metu laikotarpiu, A.T. Lietuvos Respublikoje suklastojus Lietuvos Respublikos piliecio pasa, pamestame R.L. Lietuvos Respublikos piliecio pase (duomenys neskelbtini) perklijavus fotonuotrauka bei pakeitus pase gimimo data ir asmens koda, 1994-09-28 Skuodo rajono savivaldybeje A.T., panaudojus suklastota pasa ir iregistravus R.L. personaline imone, jis, veikdamas bendrininku grupeje su V.S., J.P., A.T. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padejo padaryti kontrabanda, tai yra padejo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybes siena privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikiant ju muitines kontrolei. 1994 m. pabaigoje V.S. J.P. pavedimu susitarus su Latvijos Respublikos gyventoju I.L. del benzino pirkimo, 1994 m. gruodžio men. – 1995 m. sausio men. laikotarpiu V.S. gavus iš Lietuvos ukio subjektu avansu už benzina pinigus ir dali šiu pinigu – apie 1.800.000 Lt – J.P. pavedimu perdavus I.L. ir nurodžius I.L., kad i Lietuva benzinas butu atgabentas fiktyvios R.L. personalines imones vardu, tai yra jai nurodžius žinomai neteisingus benzino gavejo rekvizitus, V.B., iš anksto susitares, bendrininku grupeje kartu su A.T., V.S., J.P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d. – 1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu padejo pergabenti geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybes siena, Zarasu muitines Turmanto geležinkelio posta i Lietuva, Vaidotu geležinkelio stoti, esancia Eišiškiu pl. 100, Vilniaus m., ne UAB ,,Leotina“, kurios vardu benzinas buvo perkamas, o fiktyvios R.L. personalines imones vardu, privaloma pateikti muitinei 19 cisternu, 924.784 kg neetiliuoto benzino A-76 krovini, kurio vidutine didmenine rinkos verte (be PVM ir akcizo) apie 696.362 Lt, panaudojant suklastotus kelio žiniarašcius Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 195279, 159281, 159282, 159823, 159824, 159825, 159286, 159827, 158288, 159289, 159290 su žinomai melagingais krovinio gavejo rekvizitais, o 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu padejo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybes siena, Rokiškio muitines Obeliu geležinkelio posta ir Zarasu muitines Turmanto geležinkelio posta 20 cisternu, 972.869 kilogramu neetiliuoto benzino A-76 krovini, kurio vidutine didmenine rinkos verte (be PVM ir akcizo) apie 732.570 Lt, panaudojant suklastotus kelio žiniarašcius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159308, 159309, 159310, 159345, 159437, 159438, 159439, 159441, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais krovinio gavejo rekvizitais ir šiu daiktu (39 cisternu benzino) nepateike muitines kontrolei. 1995-01-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus VI ,,Lietuvos geležinkeliai“, esancios Mindaugo g. 12/14, Vilniaus m., darbuotojams suklastota R.L. personalines imones 1995-01-10 prašyma Nr. 012 R.L. personalines imones krovini peradresuoti kitiems ukio subjektams ir gavus sutikima, 1995-01-12 jis, Vaidotu geležinkelio stotyje, esancioje Eišiškiu pl. 100, Vilniaus m., panaudojo pamesta J.I. Lietuvos Respublikos piliecio pasa (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suklastota igaliojima J.I. vardu Nr. 895786, išduota fiktyvios R.L. imones, mineta suklastota R.L. personalines imones prašyma Nr. 012, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims 1995-01-12 suklastojus kelio žiniarašciuose Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 15979, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 muitines pareiguno spaudo atspaudus ir atžymas apie muitines formalumu atlikima, jis (V.B.) už J.I. šiuose žiniarašciuose patvirtino, kad R.L. personaline imone gavo krovini, ir šiuos suklastotus kelio žiniarašcius pateike Vaidotu geležinkelio stoties darbuotojams. Tokiu budu jis, kartu su V.S. ir J.P., naudodami suklastotus dokumentus, išvenge muitines kontroles, 19 cisternu benzino krovinio nepateike muitines kontrolei, nesumokejo privalomu mokesciu, tuo padarydamas 480.888 Lt žala valstybei. 1995-01-12 Vaidotu geležinkelio stoties darbuotojams gavus iš jo suklastotus dokumentus, fiktyvios R.L. personalines imones vardu atgabenta benzina peradresavo I.Š. firmai ,,Aganita“, P.R. imonei ,,Agrotech“, V.B. gamybinei-komercinei imonei, G.A. imonei ,,Valiza“, V.B. individualiai imonei ir AB ,,Šilutes agrotiekimas“. 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu i Lietuva atgabentas, panaudojant suklastotus dokumentus – kelio žiniarašcius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159347, 159438, 159439, 159441, 159442, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavejo rekvizitais, – 20 cisternu, 972,869 kg benzino krovinys, jam J.P. ir V.S. šio krovinio nepateikus muitines kontrolei, 1995-01-18 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ekonomines policijos pareigunu nurodymu buvo sulaikytas, nespejus jam, J.P., V.S. ir A.T. realizuoti kontrabanda atgabento krovinio.

Teismas V.S. ir V.B. pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisino padares išvada, kad jie nepadare veiku, turinciu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išteisinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 išaiškinimais. Nuosprendyje nurodoma, kad gabenant benzina i Lietuva geležinkeliu per Lietuvos Respublikos valstybes siena Zarasu muitines Turmanto geležinkelio posto Rokiškio muitines Obeliu posta, šis krovinys buvo užfiksuotas personalines R.L. imones vardu, tai patvirtina muitines spaudas. Iš to teismas padare išvada, kad vieno iš kontrabandos požymiu – benzino nepateikimo muitines kontrolei – šiuo atveju nebuvo. Nuosprendyje pripažistama, kad nustatytas kitas kontrabandos požymis – kitoks muitines kontroles išvengimas. Taciau, teismo nuomone, byloje nebuvo surinkta duomenu apie tai, kad V.S. ir V.B. suvoke, jog R.L. personaline imone buvo fiktyvi. Priešingai, tos imones iregistravimas Mažeikiu raj. savivaldybeje patvirtino tos imones realuma. Teismas nenustate pagrindo suabejoti kaltinamuju parodymais ir padare išvada, kad V.S. ir V.B. veikose nebuvo tiesiogines tycios padaryti kontrabanda. J.P., kurio atžvilgiu byla išskirta, prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teismui nedave pagrindo tvirtinti, jog kaltinamieji žinojo apie R.L. imones fiktyvuma ir apie benzino gabenima per valstybes siena kontrabandos budu. J.P. parodymu teismas be to nevertino kaip irodymo, nes šis asmuo byloje pats yra kaltinamasis, nuo teismo pasislepe ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytoju P.R., V.B. ir kitu asmenu parodymus del V.S. padeties UAB ,,Leotina“ teismas ivertino tik kaip spejamojo pobudžio asmeninius vertinimus. Teismo nuomone, nepasitvirtino ir kaltinimai, kad V.S. ir V.B. padare kontrabanda veikdami bendrininku grupeje. Tai, kad V.B. anksciau V.S. buvo mates, ju tarpusavio susitarimo padaryti kontrabanda nepatvirtina. Del visu šiu aplinkybiu teismas nusprende V.S. ir V.B. pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

Sutinkamai su 2002 m. spalio 29 d. LR BK, BPK ir BVK isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo Nr. IX-1162 40 str., bylos, kuriu nagrinejimas teisme isigaliojus naujam BPK jau pradetas, baigiamos nagrineti pagal senojo BPK taisykles. Tuo tarpu ši byla buvo išnagrineta pagal naujojo BPK taisykles. Šis istatymo pažeidimas sutrukde išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi, kadangi irodymai byloje surinkti iki isigaliojant naujajam BPK ir kai kuriu irodymu tyrimas bei vertinimas pagal naujaji BPK iš esmes skiriasi. Bylos baigiamos nagrineti pagal naujojo BPK taisykles tik priemus šiuo klausimu nutarti, taciau tokia nutartis teisme nebuvo priimta. Taip pat apeliantas nurodo, kad 2004 m. balandžio 19 d. teisiamajame posedyje prokuroras buvo pareiškes prašyma nagrineti V.S. ir V.B. atžvilgiu naujus kaltinimus. Taciau teismas, pažeides BPK 256 str. reikalavima, neišklause V.B. ir jo gynejos nuomones del reikalingumo daryti pertrauka pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, padarydamas tik 15 minuciu pertrauka, kuo buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes BK, BPK ir BVK isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad perkvalifikavus nusikalstama veika pagal naujaji BK, kaltinamojo ar jo gynejo prašymu daroma ne trumpesne kaip 14 dienu bylos nagrinejimo teisme pertrauka.

Prokurorui pareiškus prašyma nutraukti V.S. atžvilgiu baudžiamaja byla BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu del epizodo 1995-02-01 pergabenant per valstybes siena 12 cisternu benzino krovini ŽUB ,,Lašupis“ vardu, nes pagal naujaji BK ši veika neturi nusikaltimo požymiu, teismas privalejo nutartimi nutraukti procesa. Taciau teismas del šios nusikalstamos veikos sprendimo neprieme ir taip buvo suvaržytos V.S. teises. Be to, baigus irodymu tyrima, teisiamojo posedžio pirmininkas, pažeisdamas BPK 292 str. reikalavimus, nepaklause nagrinejimo teisme dalyviu, ar šie nori papildyti irodymu tyrima. Taip buvo suvaržytos istatymu garantuojamos V.S. ir V.B. teises. Taip pat buvo pažeisti BPK 276 str. reikalavimai, nes liudytojo G.M. parodymai buvo perskaityti balsu, nors jokiu aplinkybiu, del kuriu šis liudytojas nebutu galejes dalyvauti teismo posedyje nebuvo, nes ne karta šiam asmeniui ar jo artimam šeimos nariui pasirašytinai buvo iteikti šaukimai.

Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje irodymai išdestyti chaotiškai ir nelogiškai, nenurodant kokias aplinkybes jie patvirtina. Nors kaltinime nurodyta, kad benzinas i Lietuva buvo atvežtas dviem etapais, taciau teismas nuosprendyje neatskyre, kurie irodymai kurias benzino ivežimo aplinkybes patvirtina. Be to, kai kurios teismo išvados nelogiškos. Nuosprendyje konstatuota, kad nutraukus byla V.B. pagal BK 207 str. 1 d. (faktiškai byla nutraukta del nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d.), t.y. del V.A. imones dokumentu suklastojimo, šia veika patvirtinantys irodymai neanalizuojami. Taciau veliau nuosprendyje teismas daro išvadas, vertindamas V.B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, kurios buvo netirtos ir del kuriu byla buvo nutraukta. Nors kaltinime V.B. buvo inkriminuota, kad jis panaudojo pamesta J.I. pasa, J.I. vardu išduota igaliojima, teismas irodymu, patvirtinanciu šia aplinkybe, nevertino ir neanalizavo. Be to, nuosprendyje nenurodyta, kas apklause teisiamajame posedyje nedalyvavusius liudytojus I.L., Z.B., I.K., A.M., G.M., J.P. ir kad šie parodymai perskaityti.

Be nurodytu esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, teismas padare išvadas, neatitinkancias bylos aplinkybiu. Teismas padare neteisinga išvada, kad byloje nera faktiniu duomenu, jog V.B. ir V.S. suvoke, kad R.L. personaline imone yra fiktyvi. Šia išvada teismas grinde vienintele prieštaringa aplinkybe, kad R.L. imones iregistravimas Mažeikiu raj. savivaldybeje patvirtina tariama imones realuma. Šioje išvadoje yra faktine klaida – R.L. imone iregistruota Skuodo raj. savivaldybeje, o ne Mažeikiu. Be to, teismas padare neteisinga išvada, kad nera kontrabanda kvalifikuojancio požymio – benzino nepateikimo muitines kontrolei, taciau yra kitas požymis – kitaip išvengiant muitines kontroles. Teismas neatsižvelge i tai, kad prekiu gabenimas geležinkelio transportu ir muitinis tikrinimas kroviniu, gabenamu geležinkelio transportu, iš esmes skiriasi nuo kroviniu gabenimo kitomis transporto priemonemis. Gabenant krovinius geležinkelio transportu, kroviniai deklaruojami ne pasienio muitines poste, o vidineje muitineje, taciau krovinio gabenima muitine pradeda nuo pasienio kontroles punkto. Taigi, nors krovini pergabenus per valstybes siena jis buvo fiksuotas pasienio muitines postu pareigunu, taciau tokio krovinio fiksavimo negalima laikyti krovinio deklaravimu, kadangi šiame etape pats muitines pareigunas, remdamasis traukinio mašinisto pateiktais suklastotais kelio žiniarašciais, užpilde tik krovinio lydrašti, o ne deklaracija. Krovini atgabenus i Vaidotu geležinkelio stoti, krovinio gavejai ji privalejo deklaruoti, atlikti muitines proceduras Vilniaus teritorineje muitineje, kas nebuvo padaryta. Teismas, išteisindamas V.S., neatsižvelge i tai, kad jai atgabenus krovini i Lietuva, ji šio krovinio nedeklaravo, nepateike muitines kontrolei. Be to, teismas padare neteisinga išvada, kad V.S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra vienodi. Teismas neivertino tos aplinkybes, kad 1995-05-04 V.S. prokurorui duoti parodymai iš esmes skiriasi nuo veliau jos duotu parodymu. Šie pirma karta duoti parodymai, neigiant 1994 m. gruodžio 30 d. – 1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu 19 cisternu benzino ivežimo i Lietuva aplinkybes, tik patvirtina V.S. nusikaltimo subjektyvine puse. V.S. šia aplinkybe slepe manydama, kad teisesaugos institucijoms šios faktines aplinkybes nera žinomos. Tokiais veiksmais V.S. bande nuslepti pati kontrabandos fakta.

V.S. atliko visus organizacinius veiksmus, susijusius su krovinio atgabenimu – gabeno per valstybes siena privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateike šiu daiktu muitines kontrolei, panaudojo klastotus dokumentus, t.y. ji atliko visus kontrabandos objektyviosios puses veiksmus. Teismas, nurodydamas, kad jos veiksmuose nera subjektyviosios puses požymiu, neatsižvelge i kitas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su muitines kontroles išvengimu, t.y. i tai, kad krovinys nebuvo pateiktas Vilniaus muitines kontrolei ir, suklastojus muitines atžymas apie atlikta prekiu importa, tokiu budu išvengus ir nepateikus krovinio Vaidotu geležinkelio stotyje esantiems muitines pareigunams, šis krovinys buvo realizuotas nesumokejus privalomu mokesciu valstybei.

Taip pat jokiais irodymais neparemta teismo išvada, kad ir V.B. veiksmuose nera nusikalstamos veikos subjektyviosios puses, ir kad jis nesuvoke, jog R.L. imone yra fiktyvi. Teismas neatsižvelge i liudytoju T.S., T.D. ir V.K. parodymus, kurie patvirtina, kad V.B., veikdamas tiesiogine tycia, padejo išvengti muitines kontroles, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis nepateike krovinio muitines kontrolei, tokiu budu padedamas padaryti kontrabanda. Net jei V.S. ir V.B. veiksmuose nebutu kontrabandos nusikaltimo sudeties, teismas turejo spresti klausima del ju veiku perkvalifikavimo i kita nusikalstama veika – suklastoto dokumento panaudojima ir turtines žalos padaryma apgaule.

Teismo posedyje prokuroras prašo paduota prokuroro apeliacini skunda patenkinti iš dalies. V.S. ir V.B. atžvilgiu priimta išteisinamaji nuosprendi panaikinti, o baudžiamaji procesa ju atžvilgiu nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Išteisintasis V.B. ir jo gyneja prašo prokuroro apeliacini skunda atmesti. Išteisintoji V.S. i teismo posedi po pertraukos neatvyko ir baigiamosiose kalbose nepasisake. Jos gynejas prašo prokuroro apeliacini skunda atmesti ir baudžiamaji procesa nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde destomi argumentai del teismo išvadu atitikimo bylos aplinkybems, irodymu vertinimo bei išteisintu šioje byloje asmenu kaltes jau negali buti išnagrineti, o baudžiamasis procesas išteisintuju V.S. ir V.B. atžvilgiu turi buti nutrauktas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus galima suskirstyti i dvi dalis. Pirmojoje iš ju destomi BPK normu pažeidimai, kurie, apelianto nuomone, yra esminiai, nes suvarže kaltinamuju teises ir tuo paciu sutrukde teismui priimti teisinga nuosprendi. Šiuos skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus.

Ši baudžiamoji byla, vadovaujantis 1961 m. BPK 241 str., teismui buvo perduota 1999 m. liepos 1 d. Apygardos teismo teiseja V.Rasimaviciene, vadovaujantis 1961 m. BPK 245 str., 1999 m. rugsejo 20 d. prieme nutarti kaltinamuosius atiduoti teismui, šia nutartimi taip pat išsprende kitus su baudžiamosios bylos paruošimu nagrineti teisiamajame posedyje susijusius klausimus. Byla pradejus nagrineti teisiamajame posedyje, pasikeite ja nagrinejantis teisejas. Iš bylos matosi, kad kitas teisejas A.Kisielius 2004 m. vasario 9 d. prasidejusiame teisiamajame posedyje byla pradejo nagrineti iš naujo, posedžio metu buvo atlikti visi BK XX skyriuje numatyti butini parengiamosios teisiamojo posedžio dalies veiksmai. Po to buvo paskelbtas kaltinamasis aktas ir iš naujo atliktas irodymu tyrimas. Tai reiškia, kad byla kitas teisejas pradejo nagrineti ir išnagrinejo iš pradžiu ir BPK 223 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Prokuroro argumentai, kad pasikeitus teisejui iš naujo turejo buti sprendžiamas ir bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje klausimas, nepagristi. BPK 233 str. numatytas bylos perdavimas nagrineti teisiamajame posedyje yra tik bylos parengimo nagrineti teisme procesine stadija, kurios metu teisejas, susipažines su byla, patikrina, ar nera kliuciu nagrineti ta byla teisme. Tuo tarpu BPK 223 str. kalbama apie teismo sudeties nekeiciamuma jau nagrinejant byla. Šio straipsnio nuostata apie bylos pradejima nagrineti iš pradžiu reiškia, kad pasikeitus teismo sudeciai byla iš naujo turi buti pradeta nagrineti nuo parengiamosios teisiamojo posedžio dalies (BPK XX skyrius). Net ir pasikeitus teisejui, bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje klausimas pakartotinai nesprendžiamas. 2002 m. spalio 29 d. LR naujuju BK, BPK ir BVK isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo Nr. IX-1162 36 str. taip pat nurodoma, kad isigaliojus naujajam BPK, jau atiduotu teismui bylu perdavimo teismui klausimas iš naujo nesprendžiamas.

Prokuroras neteisus ir teigdamas, kad teismas pažeide to paties naujuju kodeksu isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo 40 str. Šiame straipsnyje nustatyta bylu nagrinejimo teisme užbaigimo tvarka tais atvejais, kai tos bylos jau buvo pradetos nagrineti pagal senojo BPK taisykles. Taciau šiuo atveju byla, pasikeitus teisejui, kaip jau mineta, iš pradžiu buvo pradeta nagrineti jau galiojant naujajam BPK. Todel teismas pagristai pradejo ir užbaige byla nagrineti butent pagal naujojo BPK taisykles ir jokios nutarties šiuo klausimu priimti nereikejo.

Prokuroro skunde dar nurodoma, kad teismas pažeide ir to paties nurodyto istatymo 5 str. 2 d. bei BPK 256 str. reikalavimus, nes perkvalifikuojant kaltinamuju veikas pagal naujaji BK, padare ne 14 dienu, o tik 15 min. pertrauka, taip pat neišklause kaltinamojo V.B. ir jo gynejos nuomones del reikalingumo padaryti pertrauka pasiruošti gynybai. Tokiu pažeidimu teismas taip pat nepadare. Skunde be pagrindo daroma nuoroda i BPK 256 str., nes šis straipsnis numato kaltinimo pakeitimo teisme taisykles teismui gavus prokuroro ar nukentejusiojo rašytini prašyma kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuoti pagal baudžiamaji istatyma, numatanti sunkesni nusikaltima arba kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis. Šioje byloje 2004 m. vasario 19 d. prokuroras pateike teismui rašytini prašyma V.S. ir V.B. pakeisti kaltinimus, kurie pagal faktines aplinkybes nuo anksciau pareikštu kaltinimu iš esmes nesiskyre, be to praše ju veikas kvalifikuoti kaip tik pagal švelnesni baudžiamaji istatyma, o taip pat atsisake dalies anksciau pareikštu kaltinimu. Pareikšti toki prašyma iš viso nebuvo butinumo, nes jis buvo susijes tik su naujojo 2000 m. BK normu taikymu. Prokuroro skunde be to neteisingai nurodoma, kad tokiu atveju teismas privalejo padaryti ne trumpesne kaip 14 dienu bylos nagrinejimo teisme pertrauka. Tuo metu, kai buvo pareikštas prokuroro prašymas, 2003 m. birželio 19 d. istatymu Nr. IX-1638 anksciau nurodyto 2002 m. spalio 29 d. istatymo Nr. IX-1162 5 straipsnis, nustatantis nusikalstamu veiku perkvalifikavimo tvarka, jau buvo pakeistas. Jau tuomet galiojusios redakcijos šios istatymo 5 str. apie butinuma daryti teismo posedžio pertrauka jau iš viso nieko nenurodyta. Iš teisiamojo posedžio protokolo matosi, kad prokurorui teismui pareiškus prašyma kaltinimus pakeisti, teisejas visu proceso dalyviu paklause, ar jiems reikalinga pertrauka pasirengti gynybai. Kaltinamasis V.B. ir jo gyneja tokio prašymo nepareiške, taciau teismas patenkino kaltinamosios V.S. gynejo prašyma ir padare 15 min. trukmes posedžio pertrauka, nes kaip tik tiek laiko teismo ir buvo paprašyta. Taigi ir šiuo atveju kaltinamuju teises i gynyba nebuvo pažeistos.

Prašyme pakeisti kaltinimus V.S. i naujojo 2000 m. BK 199 str. 1 d., o V.B. – i šio BK 300 str. 1 d. ir i BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. prokuroras praše dar ir nutraukti V.S. atžvilgiu baudžiamaja byla 1995 m. vasario 1 d. epizode del 12 cisternu benzino kontrabandos ŽUB ,,Lašupis“ vardu. Del šio prašymo teismas atskiro sprendimo neprieme, taciau ir šiuo atveju BPK normu nepažeide. Teismas privalejo testi bylos nagrinejima del V.S. pareikštu kitu kaltinimu. Be to, pagal BPK 3 str. 2 d. nuostatas, tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybe paaiškeja nagrinejimo teisme metu, teismas baigia nagrineti byla ir priima išteisinamaji nuosprendi. Išnagrinejes šia byla, teismas prieme nuosprendi, kuriuo del visu pareikštu kaltinimu pagal BK 199 str. 1 d. V.S. išteisino. Todel prokuroro skundo argumentai, kad V.S. teises buvo suvaržytos, neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai del kitu teisminio nagrinejimo metu padarytu procesiniu pažeidimu iš dalies pagristi.

Pagal BPK 292 str. 1, 2 d.d. nuostatas, ištyrus byloje esancius irodymus, teisiamojo posedžio pirmininkas paklausia nagrinejimo teisme dalyvius, ar šie nori papildyti irodymu tyrima ir butent kuo. Kai išnagrineti prašymai, jeigu ju buvo, ir reikiamais atvejais atlikti papildomi tyrimo veiksmai, teisiamojo posedžio pirmininkas paskelbia, kad irodymu tyrimas teisme baigtas.

Iš šios bylos teisiamojo posedžio protokolo matosi, kad teismas nurodytu nuostatu nepažeide. Po pertraukos tesiant bylos nagrinejima 2004 m. balandžio 19 d., posedžio pirmininkas kaip tik ir paklause, ar proceso dalyviai nori papildyti irodymu tyrima. Butent tada prokuroras pareiške prašyma pakeisti kaltinimus. Patenkines ši prašyma, teismas prijunge prie bylos dokumentus ir papildomai apklause abu kaltinamuosius. Po to buvo paskelbta, kad irodymu tyrimas teisme baigtas ir teismas pradejo klausyti baigiamuju kalbu. Galima sutikti, kad proceso dalyviu apie ju nora papildyti irodymu tyrima galejo buti paklausta pakartotinai, taciau ir to nepadares teismas šiuo atveju BPK 292 str. reikalavimu nepažeide. Taciau teismas tikrai neturejo teisinio pagrindo teisiamajame posedyje perskaityti liudytojo G.M. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, nes, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tam nebuvo BPK 276 str. 1 ir 2 dalyse numatytu aplinkybiu. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ išaiškinta, kad perskaicius parodymus BPK 276 str. nustatyta tvarka, nuosprendyje nurodoma, kas tuos asmenis apklause ikiteisminio tyrimo metu. Skundžiamame nuosprendyje tai nenurodyta. Iš dalies galima sutikti ir su prokuroro argumentais del kai kuriu kitu skundžiamo nuosprendžio trukumu, ypac irodymu ir teismo išvadu išdestymo nuoseklumo. Taciau šie trukumai, kolegijos nuomone, negali buti laikomi esminiais, nes iš esmes nuosprendis savo forma ir turiniu BPK 302-307 str.str. reikalavimus atitinka. Šioje dalyje kolegija taip pat pažymi, kad ir parengtinio tardymo metu priimti nutarimai V.S. ir V.B. patraukti kaltinamaisiais, kaltinamoji išvada, o taip pat ir teisminio nagrinejimo metu prokuroro pateikti nauji kaltinimai tose dalyse, kuriose destomos nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, irgi neatitinka nei 1961 m. BPK 162, 230 str.str., nei naujojo BPK 187, 219 str.str. reikalavimu. Padarytos nusikalstamos veikos kaltinimuose išdestytos painiai ir neaiškiai, iš ju turinio sunku suprasti atskiru kaltinamuju vaidmeni tu veiku padaryme. Nors V.S. ir V.B. kaltinami veikdami bendrininku grupeje padare ta pacia kontrabanda, kai kurios aplinkybes (pvz., laikas) jiems pareikštuose kaltinimuose nesutampa ir nurodytos skirtingai.

Iš to, kas išdestyta, kolegija daro išvada, kad jokiu apeliaciniame skunde nurodomu esminiu BPK pažeidimu pirmosios instancijos teismas nepadare. Tuo tarpu kiti jau aptarti pažeidimai negali buti laikomi esminiais, nes jie nesuvarže istatymu garantuotu kaltinamuju teisiu, o taip pat negalejo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Pažymetina, kad prokuroro skunde destomi procesiniai pažeidimai pirmiausia siejami su kaltinamuju teisiu suvaržymais bei ju teises i gynyba pažeidimais, tuo tarpu patys išteisintieji asmenys su tokiais argumentais nesutinka ir apeliacini skunda prašo atmesti. Todel, kolegijos nuomone, panaikinti nuosprendi del padarytu procesiniu pažeidimu, vadovaujantis BPK 329 str. 4 p., pagrindo nera.

Kita prokuroro apeliacinio skundo argumentu dalis susijusi su irodymu vertinimu, teismo išvadu atitikimu bylos aplinkybems, kaltes klausimo išsprendimu ir baudžiamuju istatymu taikymu. Taciau išnagrineti šiuos argumentus ir patikrinti nuosprendžio teisetuma bei pagristuma šioje dalyje apeliacines instancijos teismas šiuo metu jau neturi procesiniu galimybiu, nes suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai.

Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas, kaip ir anksciau galiojes 1961 m. BPK, numato, kad pradedant procesa turi buti isitikinama, ar nera aplinkybiu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. yra išvardintos aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas. Viena iš tokiu aplinkybiu yra nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai.

Nors kaltinimuose V.S. ir V.B. nusikalstamu veiku, kuriomis jie kaltinami, padarymo laikas nurodytas nevienodai, taciau net ir veliausias laikas yra 1995 m. vasario 7 d. V.Statauskiene buvo kaltinama pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d., o V.Borkovskis pagal 1961 m. BK 18 str. 6 d. ir 312 str. 2 d. Teisminio nagrinejimo metu kaltinimai jiems buvo pakeisti atitinkamai i 2000 m. BK 199 str. 1 d. ir i BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. Ir 1961 m. BK 49 str. 1 d. 4 p., ir 2000 m. BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,d“ p.p. nustato ta pati 10 metu senaties termina. Tai reiškia, kad po nurodytu nusikalstamu veiku padarymo praejus 10 metu, tas veikas padariusiu asmenu atžvilgiu jau negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šioje byloje nera ir BK 95 str. 3 bei 4 dalyse numatytu aplinkybiu, del kuriu senaties eiga sustoja arba nutruksta, nes šie asmenys nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nebuvo pasislepe ir nepadare nauju nusikalstamu veiku. Senaties terminai siejami su apkaltinamojo nuosprendžio priemimu. V.S. ir V.B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nebuvo, o skundžiamu teismo nuosprendžiu jie abu buvo išteisinti. Tai reiškia, kad ju baudžiamosios atsakomybes senaties terminai jau suejo veliausiai 2005 m. vasario 7 d.

Senaties terminai suejo jau byla nagrinejant apeliacine tvarka. Kolegija pažymi, kad susipažinus su baudžiamaja byla, del priimto išteisinamojo nuosprendžio pagristumo iškilo abejoniu. Del tos priežasties kolegija iš dalies patenkino prokuroro prašyma (prokuroras, beje, praše iš naujo ištirti visus irodymus) ir nutare atlikti irodymu tyrima, konkreciai, apklausti liudytoja G.M. ir abu išteisintuosius. Taciau to nepavyko padaryti del ne nuo teismo priklausanciu priežasciu, nes i visus paskirtus teismo posedžius del svarbiu ir pateisinamu priežasciu (gydymo istaigu pažymomis patvirtintu ligu) kiekviena karta neatvyko vienas arba kitas išteisintasis.

Suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, kolegija nutare irodymu netirti. Toks sprendimas priimtas del keliu priežasciu. Visu pirma, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, tolesnis bylos nagrinejimas neteko prasmes, nes asmenu, kuriu atžvilgiu paduotas apeliacinis skundas, atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis bet kuriuo atveju jau negales buti priimtas. Be to, vadovaujamasi ir BPK 3 str. 1 d. 2 p., nes suejus senaties terminui ir jau pradetas baudžiamasis procesas turi buti nutrauktas. Tai yra bendroji BPK nuostata, galiojanti ir apeliacinio proceso metu. Atsiradus aplinkybei, del kurios baudžiamasis procesas turi buti nutrauktas, jokie tolesni procesiniai veiksmai negali buti atliekami, taip pat negali buti ir tiriami irodymai byla nagrinejant apeliacine tvarka. Nesant procesines galimybes atlikti irodymu tyrima, kolegija jau negali išnagrineti paduoto apeliacinio skundo argumentu. Neišsprendus išteisintuju kaltes klausimo, nera ir pagrindo išteisinamojo nuosprendžio panaikinimui.

BPK XXIV skyrius ir, konkreciai, BPK 326 str., nereglamentuoja atvejo, kai pradejus nagrineti apeliacini skunda` del nepagristo išteisinamojo nuosprendžio, sueina baudžiamosios atsakomybes senaties terminai. 326 str. 1 d. 2 p. ir 327 str. 1 p. numato galimybe panaikinti tik apkaltinamaji nuosprendi ir nutraukti byla, jeigu yra BPK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytos aplinkybes. Tuo tarpu panaikinti, esant tokioms aplinkybems, išteisinamaji nuosprendi, istatymai galimybes nenumato. Kolegijos nuomone, šioje byloje baudžiamasis procesas išteisintuju V.S. ir V.B. atžvilgiu turi buti nutrauktas. Nors išteisinamaji nuosprendi panaikinti nera pagrindo, taciau kolegija vadovaujasi jau nurodytomis procesinemis normomis, t.y. BPK 326 str. 1 d. 2 p. ir 327 str. 1 p., toje ju dalyje, kurioje nurodoma, kad byla nutraukiama nustacius aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas. Baudžiamasis procesas išteisintuju atžvilgiu nutraukiamas taip pat vadovaujantis ir bendraja BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostata, kad baudžiamasis procesas turi buti nutrauktas, jeigu suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai.

Baudžiamojo proceso nutraukimas šioje byloje išteisintuju V.S. ir V.B. atžvilgiu, kolegijos nuomone, neprieštarauja ir BPK 1 str. nuostatoms apie baudžiamojo proceso paskirti. Šame straipsnyje nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas. Šioje konkrecioje byloje baudžiamojo proceso nutraukimas nei išteisintuju V.S. ir V.B., nei kitu asmenu teisiu nepažeidžia. Byloje yra prokuroro pareikštas civilinis ieškinys, taciau proceso nutraukimas nepažeis taip pat ir valstybes interesu. Visu pirma, suejus senaties terminui, jau nera galimybes priimti apkaltinamaji nuosprendi, todel prokuroro ieškinys byla nagrinejant apeliacine tvarka negaletu buti patenkintas bet kuriuo atveju (BPK 115 str. 1 d.). Be to, nors pirmosios instancijos teismas V.S. ir V.B. atžvilgiu prieme išteisinamaji nuosprendi, taciau šie asmenys buvo išteisinti nustacius tam BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatyta pagrinda. Tai reiškia, kad pats teismas pripažino išteisintuosius padarius kaltinimuose nurodytas veikas, o tik nenustate jose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išteisinamuoju nuosprendžiu teismas del to prokuroro pareikšta civilini ieškini ne atmete, o paliko ji nenagrineta. BPK 115 str. 3 d. 2 p. aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju civilinis ieškovas turi teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka. Sprendimas baudžiamaji procesa išteisintuju atžvilgiu nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka taip pat netrukdo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p., teiseju kolegija

nutaria:

baudžiamaji procesa V.S. ir V.B. atžvilgiu nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.