Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo AB DNB bankas atstovui advokato padėjėjui V.Jurgelioniui, atsakovei Z. R. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, atsakovui V. B. nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui I.Tumui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams Z. R. ir V. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2001-10-25 tarp ieškovo ir Z. R. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie ankstesnės sutarties, kurio pagrindu šalys susitarė, jog Z. R. skolinga bankui 8 222,48 Lt paskolos ir 4 631,03 Lt delspinigių, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti šio susitarimo priede nustatyta tvarka ir terminais, nustatant galutinį paskolos grąžinimo terminą – 2013-02-28. Nuo negrąžintos paskolos sumos buvo susitarta mokėti 5 procentų metines palūkanas, taip pat skolininkė įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos.

Ieškovas taip pat nesutiko ir su atsakovo reikalavimu taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo ir nurodė, jog iš kartu su ieškiniu pateikto skolos grafiko matyti, kad prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė nuo 2005-06-30, todėl bankas nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino. Taip pat ieškovas nurodė, jog 2004-10-15 datai buvo padengtos visos pradelstos įmokos ar jų dalys, kartu ir didžioji paskolos dalis ir iš 46390 Lt paskolos liko negrąžinta 8222,48 Lt, todėl sumokėjus visas pradelstas įmokas ar jų dalis, kurios atsirado iki 2004-10-15, ieškinio senatis dėl seniausių skolų nutraukiama.

Dėl ieškovo prašomų priteisti delspinigių atsakovas nurodė, jog pagal teismų praktiką negalima nukentėjusiajai šaliai leisti piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovės Z. R. 2004-10-25 pasirašytu papildomu susitarimu numatytos papildomos palūkanos ir 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra neprotingai didelės netesybos, kurias teismas gali sumažinti. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų V. B. ir Z. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu (20 b.l.). Tarp atsakovės Z. R. (buvusi pavardė – B.) ir GNSB (duomenys neskelbtini) 1998-08-05 buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis Nr. 97, pagal kurią GNSB (duomenys neskelbtini) perkėlė Z. R. 46 390,00 Lt skolą, ir perdavė nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutarties sąlygas liko galioti minėto buto įkeitimas, sutartis buvo sudaryta, esant rašytiniam banko sutikimui (7-9 b.l., I t.). Ieškovas ir atsakovė Z. R. 2004-10-25 sudarė papildomą susitarimą prie skolos perkėlimo sutarties, kuriuo šalys patvirtino, jog pagal ankstesnę sutartį skolininkė Z. R. yra skolinga 8222,48 Lt paskolos ir 4631,03 Lt delspinigių, šios sutarties priede Nr. 1 nustatė likusios skolos grąžinimo tvarką ir terminus, skola turėjo būti grąžinta 2013-02-28. Šio susitarimo 2.2. p. numatytas 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies mokėjimas, 2.3. p. numatyta, jog praleidus sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo terminus, skolininkas mokės papildomas 2,5 procentų dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, taip pat 2.4. p. numatė už laiku nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, 2.5. p. numatyta teisė kreditoriui, esant nurodytoms sąlygoms, raštu įspėjus skolininką prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti sutartį.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2004-10-01 atsakovė Z. R. pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (100-103 b.l., I t.), 2004-10-28 ieškovo prašymo pagrindu 2004-11-15 nutartimi buvo baigtas šio buto įkeitimas ir išbraukti įkeitimo sutarties duomenys iš Hipotekos registro laikinosios duomenų bazės (149-150 b.l., I t.). Iš mokėjimų suvestinės duomenų matyti, kad 2004-10-15 atlikta 35000 Lt dydžio įmoka ieškovui (19-20 b.l., II t.), o nuo 2005-06-30 skolos grąžinimas nebevykdomas (17-19 b.l.). Ieškovas 2011-11-29 raštais įspėjo atsakovus dėl sutarties nevykdymo, o 2012-02-08 raštais įspėjo atsakovus dėl vienašališko sutarties nutraukimo po 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, neįvykdžius sutarties (14-15, b.l., I t.). Kadangi skola nebuvo grąžinta, ieškovas vienašališkai nutraukė skolos perkėlimo sutartį.

Pažeidus sutartį, tai gali būti pagrindu ją nutraukti vienašališkai. LR CK 6.217 str. nustato pagrindus, kuriems esant, šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. LR CK 6.218 str. nustato šios teisės realizavimo tvarką, pranešant kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą. Šios bendros sutarčių teisės nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, atsižvelgiant į šių sutarčių specifiką. Įstatyme nustatant šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį, užtikrinamas sutarčių laisvės principo realizavimas (LR CK 1.2 str. l d., 6.156 str.), nes šalys gali pačios numatyti atvejus, kai sutartis gali būti nutraukta vienašališkai (LR CK 6.217 str. 5 d.).

Ieškovas prašė priteisti skolą iš atsakovų solidariai.

Atsakovė Z. R., nagrinėjant bylą, posėdžiuose nedalyvavo, neteikė atsiliepimo ar rašytinių paaiškinimų.

Atsakovas V. B. nesutiko dėl skolos pagal sutartį priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų, kadangi jis niekada nepasirašė nei vienos iš sutarčių, 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko Z. R., jis nieko nežino ir apie tai, kada butas buvo parduotas iš varžytynių, papildomas susitarimas buvo sudarytas jau po santuokos nutraukimo, todėl pagal atsakovą skolos yra atsakovės Z. R., todėl ji privalo jas grąžinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, išaiškino, kad pagal LR CK 3.92 str. 3 d., kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Tačiau ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Todėl kreditoriui siekiant su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, tenka pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį.

Ieškovas, prašydamas priteisti skolą solidariai iš atsakovų, nurodė, jog tiek skolos perkėlimo sutartis, tiek papildomas susitarimas buvo sudaryti po santuokos sudarymo, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno sutuoktinių vardu šeimos interesais sudarytų sandorių, bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o pagal LR CK 3.109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė kyla, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ir tai būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, jog skolos perkėlimo sutarties pagrindu buvo perduotas nuosavybėn 3-jų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad šis butas nebuvo būtinas ir nebuvo naudojamas šeimos interesais ir atsakovas V. B. negyveno šiame bute, todėl jis turi atsakyti pagal minėtą sutartį kaip solidarus skolininkas.

Nors atsakovas V. B. nesutiko, kad jis turi solidariai su V. R. atsakyti kreditoriui, nes apie 2004-10-25 atsakovės Z. R. pasirašytą papildomą susitarimą jis nieko nežinojo, kadangi šis susitarimas buvo pasirašytas, jiems jau išsituokus, tačiau byloje esančių duomenų pagrindu teismas vertina, kad paskola buvo panaudota bendriems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė, kylanti iš skolos perkėlimo sutarties yra atsakovų bendra solidari prievolė (LR CK 3.109 str. 1, 2 d.). Tokias išvadas teismui leidžia daryti tai, kad paskolos dalies perkėlimas Z. R. pagal 1998-08-05 skolos perkėlimo sutartį įvyko atsakovams gyvenant santuokoje, perkėlus paskolos dalį, skolininko nuosavybėn buvo perduotas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tai yra paskola panaudota šeimos gyvenamojo būsto įsigijimui, kur gyveno ir laikotarpiu nuo 2001-08-22 iki 2004-11-02 deklaravo savo gyvenamąją vietą ir atsakovas V. B., ir Z. R., kartu gyveno ir dvi jų nepilnametės dukros, ką patvirtina duomenys apie atsakovo V. B. deklaruotą gyvenamąją vietą ir pačių atsakovų nurodyti duomenys apie gyvenamąją vietą pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, taip pat ir tai, kad pareiškime ir sutartyje abu sutuoktiniai pripažįsta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra įsigytas, gyvenant santuokoje, ir buvo dalinamas kaip santuokoje įgytas turtas (108-110 b.l., I t.). Be to pažymėtina, kad priimant sprendimą atsakovų santuokos nutraukimo byloje, teismas nepatvirtino sutarties nutraukimo pasekmių 6 p., kuriuo pareiškėja prisiėmė visus kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su butų pirkimu ir paskolų grąžinimu, teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ši sąlyga prieštarauja LR CK 3.109 str.

Todėl nurodyto pagrindu laikytina, jog abiejų atsakovų prievolė pagal 1998-08-05 skolos perkėlimo sutartį ir jos pagrindu 2004-10-25 sudarytą papildomą susitarimą yra solidari.

LR CK 6.12 str. 1 d. nustatyta, kada jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, ir toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams.

Ieškovas prašo priteisti 7 721,26 Lt negąžinto kredito, 3 097,38 Lt nesumokėtų palūkanų ir 7275,18 Lt delspinigių.

Byloje nustatyta, kad atsakovai pagal 1998-08-05 skolos perkėlimo sutartį ir jos pagrindu 2004-10-25 sudarytą papildomą susitarimą nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo kredito, palūkanų ir delspinigių ir dėl to susidarė įsiskolinimas.

Atsakovai neginčijo ieškovo nurodyto negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų dydžio. Tačiau atsakovas V. B. ginčijo ieškovo paskaičiuotų delspinigių dydį, laikydamas prašomą priteisti delspinigių sumą aiškiai per didelėmis netesybomis, prašė jas mažinti.

Ieškovas su šiuo prašymu nesutiko, nurodydamas, jog nesutinka, kad yra pagrindas netesybas pripažinti nepagrįstai didelėmis, todėl atsakovo reikalavimus laiko nepagrįstais. Ieškovo nuomone, teismas spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio, turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį). Ieškovas taip pat nurodė, jog skola susidarė nuo 2005-06-30, nereagavo į banko 2011-11-29 ir 2012-02-08 raginimus.

Minėta, kad 2004-10-25 pasirašytame papildomame susitarime prie skolos perkėlimo sutarties 2.4. p. numatyta už laiku nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Tarp bylos šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kaip matyti iš bylos duomenų delspinigių suma už laiku nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas, esant jų sutartam dydžiui 0,5 procento, paskaičiuota už 180 dienų sudaro 7 275,18 Lt, tai yra beveik negrąžinto kredito dalies dydžio.

Negalima pateisinti abiejų atsakovų veiksmų dėl nerūpestingo elgesio, skolos negrąžinant nuo 2005-06-30, tačiau kreditorius, matydamas, jog skolininkas tinkamai nevykdo sutarties nuo 2005-06-30, taip pat nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, duomenų, jog ieškovas dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė tokius didelius nuostolius teismui nepateikė ir neįrodinėjo, todėl pripažintina, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, ir šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis už nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas yra aiškiai per didelės netesybos, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,05 procentų dydžio, kas sudaro 727,52 Lt (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2 str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų įsipareigojimai pagal skolos perkėlimo sutartį ir papildomą susitarimą grąžinti kreditą nebuvo įvykdyti, todėl taikytina civilinė atsakomybė ir iš atsakovų Z. R. ir V. B. ieškovo AB DNB bankas naudai solidariai priteistina 7 721,26 Lt negrąžinto kredito, 3 097,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 727,52 Lt delspinigių (LR CK 6.73 str., 6.258 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 2 d., 6.886 str. 1 d. 1 p.).

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Papildomo susitarimo 2.2. p. numatytas 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies mokėjimas, 2.3. p. numatyta, jog praleidus sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo terminus, skolininkas mokės papildomas 2,5 procentų dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 7,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11546,16 Lt dydžio sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, tai yra nuo 2012-04-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas V. B. prašė taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl skolos priteisimo.

Ieškovas su šiuo prašymu nesutiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų motyvų pagrindu.

Iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo (17-19 b.l., I t.) matyti, jog delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas pagal skolos mokėjimo grafiką paskaičiuoti už 180 dienų, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti delspinigius nėra praleistas (LR CK 1.124 str., 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str., 1.127 str.).

Pagal 1998-08-05 skolos perkėlimo sutartį atsakovei Z. R. perkelta 46 390 Lt dydžio paskola, kurią ji turėjo grąžinti: dalį iki 2022 m., dalį iki 2017 metų. Tačiau iš mokėjimų suvestinės matyti, kad 2004-10-15 datai atsakovė pagal skolos perkėlimo sutartį viso sumokėjo 43 948 Lt ( tame tarpe palūkanos ir delspinigiai) ir šiai datai ieškovė sumokėjo didžiąją visos skolos dalį (8, 9 b.l., I t, 19-20 b.l., II t.), dėl likusios skolos mokėjimo su atsakove 2004-10-25 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie skolos perkėlimo sutarties (10-11 b.l.), pagal kurį abi sutarties šalys konstatavo ir patvirtino, kad Z. R. yra skolinga 8222,48 Lt paskolos ir 4631,03 Lt delspinigių bei susitarimo priede Nr. 1 buvo nustatytas skolos mokėjimo grafikas, skola turėjo būti grąžinta iki 2013-02-28. Tačiau kaip matyti iš skolos mokėjimo grafiko (17-19 b.l., I t.) atsakovė Z. R. skolos nebemokėjo nuo 2005-06-30, tai yra ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo 2005-07-01, todėl laikytina, kad atsakovas, 2012-04-23 teikdamas teismui ieškinį, nebuvo praleidęs ieškinio senaties termino (LR CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str., 1.127 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminus ieškovo reikalavimams laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovas šioje byloje ieškinį apmokėjo 543 Lt dydžio žyminiu mokesčiu ir patyrė 605 Lt advokato pagalbos išlaidų (26,27 b.l., I t.).

Laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas 63,8 %, atmestas 36,2 %.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.16.p., 8.18. p., ieškovo išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįsto dydžio, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 173 Lt žyminio mokesčio ir po 193 Lt advokato pagalbos išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Atsakovui V. B. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-05-11 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01323 ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-10-07 sprendimu Nr. (1.2)-SP2-0102P suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų (64, 174 b.l., I t.).

Atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1459,34 Lt (85, 105, 129, 190 b.l., I t., 47 b.l., II t.), kurios atitinka LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir taisyklių (bylos nagrinėjimo eigoje galiojusių redakcijų) nustatytus dydžius bei jų apskaičiavimo tvarką.

Teismas šioje byloje patyrė 55,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškinį, iš ieškovo AB DNB bankas valstybės biudžeto naudai priteistina 528,28 Lt atsakovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 19,96 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79, 88, 96, 99 str.).

Likusi 35,19 Lt šių išlaidų dalis turėtų būti išieškota iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau atsakovas V. B. pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2001-01-20 Nr. X-78) 20 str. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl ½ dalis šių išlaidų, kas sudaro 17,60 Lt, priteistina valstybės biudžeto naudai iš atsakovės Z. R. (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų Z. R. ir V. B. ieškovo AB DNB bankas naudai 7 721,26 Lt negrąžinto kredito, 3 097,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 727,52 Lt delspinigių bei 7,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11546,16 Lt dydžio sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, tai yra nuo 2012-04-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Z. R. ir V. B. po 173 Lt žyminio mokesčio ir 193 Lt advokato pagalbos išlaidų iš kiekvieno ieškovo AB DNB bankas naudai.

Priteisti iš ieškovo AB DNB bankas valstybės biudžeto naudai 528,28 Lt atsakovui suteiktos advokato pagalbos išlaidų advokato atstovavimo išlaidų (įmokos kodas 5630), sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, ir 19,96 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660) (sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).

Priteisti iš atsakovės Z. R. valstybės biudžeto naudai 17,60 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660) (sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.