- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-200-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00646-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- I. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo M. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. 2024 m. vasario 8 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – šalių nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. N.; priteisti iš atsakovo M. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. N. ir K. N. 310 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išmokas kiekvienam vaikui, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę I. N.; sustabdyti išieškojimą antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0069/24/00090 ir Nr. 0069/24/00091.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų D. N. ir K. N. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su I. N.; priteisė iš M. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. N. ir K. N. periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną I. N., iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti vykdymą: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-147-1051/2021 dalyje dėl nepilnamečių vaikų D. N. ir K. N. gyvenamosios vietos su M. N. nustatymo; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-873-1003/2022 dalyje dėl nepilnamečių vaikų D. N. ir K. N. išlaikymo periodinėmis išmokomis ir uzufrukto nustatymo (3.2. punktas); įpareigojo I. N. kas dvi savaites nuo šios nutarties priėmimo dienos informuoti teismą apie teisminės mediacijos eigą ir pasibaigus privalomajai mediacijai nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą; nustatė I. N. keturiolikos dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pateikti teismui ieškinį; išaiškino, kad nepareiškus ieškinio per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė I. N. 2024 m. vasario 25 d. pateikė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad ieškovė pavėluotai (vėluodama 1 darbo dieną) teikia teismui šį ieškinį ir prašo atnaujinti terminą jo pateikimui kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Argumentuoja, kad neteisingai suprato Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytą ieškinio pateikimo teismui termino pradžią ir ja laikė ne pažymos apie mediacijos pabaigą datą (2024 m. vasario 9 d.), o jos gavimo datą (2024 m. gruodžio 12 d.). Terminas ieškiniui pareikšti praleistas nežymiai ir ši ieškovės klaida neturėtų būti vertinama kaip proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas, todėl prašo atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
4. Atsakovas M. N. 2024 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė I. N. per teismo nustatytą terminą nepareiškė ieškinio. Taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonės paskirti ieškovei I. N. baudą, pusę baudos sumokant atsakovui M. N.. Prašymas argumentuojamas tuo, kad apie 2024 m. vasario 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą jam nebuvo pranešta. Taip pat nurodė, kad šiuo metu su ieškove gyvenančių nepilnamečių vaikų išlaikymui jis skiria po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atkreipė dėmesį, kad mediacija dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pasibaigė 2024 m. vasario 9 d., o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta jau po mediacijos pabaigos – 2024 m. vasario 14 d. Ieškovė teismo buvo įpareigota ieškinį pateikti per 14 dienų nuo mediacijos pabaigos, todėl ieškovė turėjo ieškinį pateikti iki 2024 m. vasario 23 d. Kadangi ieškovė nepateikė teismui ieškinio ir neinformavo teismo apie tai, kad mediacija yra pasibaigusi, tai 2024 m. vasario 14 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Atsakovo nuomone, toks ieškovės I. N. elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir už tokį elgesį ieškovei teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iš kurių iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama man kaip atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas ir laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą, nustatyti kitą, nei laikina, vaikų gyvenamąją vietą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
7. Teismas nurodė, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams. Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą išnagrinėjus iš esmės.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad teismo nutartimi ieškovei I. N. buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pateikti teismui ieškinį. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pateikė teismui 2024 m. vasario 8 d., mediacija šalių ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo pasibaigė mediatorės sprendimu 2024 m. vasario 9 d. Ieškovės I. N. ieškinys dėl teismo sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams iš tėvo priteisimo teismui pateiktas 2024 m. vasario 26 d., sekančią darbo dieną, pasibaigus keturiolikos dienų teismo nustatytam terminui. Teismo vertinimu, toks termino praleidimas nelaikytinas esminiu, todėl ieškinys buvo priimtas. Priėmus ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, naikinti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
9. Spręsdamas dėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje ieškovės veiksmai, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tokią teisę jai numato įstatymas. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas. Teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nenustatyta, todėl atsakovo prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas M. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2024 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1 Pasibaigus teismo nustatytam terminui, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės privalėjo būti panaikintos, nes ieškovė per keturiolika dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos ieškinio nepareiškė. 14 dienų terminas ieškiniui pateikti suėjo 2024 m. vasario 23 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik tai 2024 m. kovo 26 d., tai terminas yra praleistas ne vieną dieną, bet 3 dienas.
10.2 LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus teismas privalėjo panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo konkrečiu atveju, teismas privalėjo pasibaigus 14 dienų terminui, panaikinti 2024 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o ieškinio teismui pateikimas praleidus nustatytą terminą, neužkertą kelio ieškovei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ji pagrindžia, kad jų nepritaikymas yra būtinas.
10.3 Taikant laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui mokant po 250,00 Eur, nes vaikams pradėjus gyventi pas ieškovę, atsakovas mokėjo ieškovei vaikų išlaikymui po 200,00 Eur į mėnesį, nežinojo, kad tokios pinigų sumos vaikų išlaikymui nepakanka, nes ieškovė neprašė daugiau mokėti, o 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį gavo tik tada, kai ieškovė ją pateikė vykdyti antstolei.
10. 4 Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo teises daugiau negu reikia, kad būtų užtikrintas priimto teismo sprendimo įvykdymas ir užtikrinti vaikų interesai, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šiuo metu, atsakovas negali pats savanoriškai sumokėti išlaikymo sumos ieškovei, nes išlaikymo suma priverstine tvarka yra išskaitoma iš atsakovo darbo užmokesčio ir dar nuo antstolės išieškotos sumos kas mėnesį mokama už antstolės paslaugas, tokiu būdu ne savo noru patiriant nuostolius.
10.5 Nėra jokios grėsmės, kad atsakovas nemokės vaikų išlaikymui gera valia ir tokių įrodymų ieškovė nėra pateikusi ir nėra duomenų, kad atsakovas būtų vengęs įvykdyti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus, priešingai nei ieškovė.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos būsimo ieškinio reikalavimams užtikrinti.
14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė I. N. keturiolikos dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pateikti teismui ieškinį. Teismo nustatytas procesinis terminas pasibaigė 2024 m. vasario 23 d. (penktadienis). Teismų informacinės sistemos duomenimis ieškinys pateiktas per EPP sistemą 2024 m. vasario 25 d. (sekmadienis).
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas panaikinti teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė ieškinį teismui padavė praleidusi teismo nustatytu terminą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laike apibrėžtas įstatymu ir gali būti nustatytas bei apribotas teismo nutartimi, atsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus, viešąjį interesą, konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei ją pagrindžiančius įrodymus.
17. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas priemones.
18. CPK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
19. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.).
20. Byloje nustatyta, kad ieškovės prašymu laikinosios apsaugos priemonės (iki ieškinio pareiškimo) buvo pritaikytos 2024 m. vasario 14 d. nutartimi. Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jų galiojimas laike buvo apibrėžtas 14 dienų terminu. Be kita ko, teismas nustatė, kad 14 dienų terminas skaičiuojamas nuo privalomosios mediacijos pabaigos. Šios bylos ypatumas yra tai, kad teismas, priimdamas 2024 m. vasario 14 d. nutartį, neturėjo duomenų, jog šalių privaloma mediacija jau yra pasibaigusi 2024 m. vasario 9 d. Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad teismas nutartimi nustatė ieškovei įpareigojimą kas dvi savaites nuo nutarties priėmimo dienos informuoti teismą apie teisminės mediacijos eigą ir pasibaigus privalomajai mediacijai nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Taigi akivaizdu, kad 14 dienų termino pradžia faktiškai buvo nustatyta ankstesnė, negu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo diena.
21. Apeliacinės instancijos vertinimu, susidarius tokiai procesinei situacijai, kuomet privalomoji mediacija buvo pasibaigusi anksčiau, negu priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir 14 dienų terminas nustatytas nuo ankstesnės datos, negu priimta 2024 m. vasario 14 d. nutartis, ieškinys 2024 m. vasario 25 d. (per 11 dienų nuo nutarties priėmimo) buvo pateiktas nepraleidus teismo nustatyto 14 dienų termino ieškiniui pareikšti.
22. Netgi darant prielaidą, jog terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo privalomosios mediacijos pabaigos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus teismas privalėjo panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaip viena iš civilinio proceso terminų rūšių išskiriami naikinamieji terminai. Pažymėtina, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinami (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Paprastai įstatymo leidėjo valia nustatyti naikinamuosius terminus konkretiems procesiniams veiksmams atlikti išreiškiama imperatyvia teises norma, privaloma visiems (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 345 straipsnio 2 dalis, 368 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti negali būti laikomas naikinamuoju, nes ir praleidus šį terminą ieškovei išlieka teisė pateikti teismui ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu šio termino vertinimu kaip naikinamuoju.
24. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį panaikinti teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia taip pat ta aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstas, nes nėra duomenų, jog atsakovas vengia vaikų išlaikymo, geranoriškai nemoka vaikų išlaikymui, ir kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovas nemokės vaikų išlaikymui gera valia. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš ieškovės I. N., prašo šiuos rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, argumentuodamas tuo, kad įrodymai yra susiję su šios apeliacine instancija nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, ir patvirtina, kad ne atsakovas vengia vaikų išlaikymo, bet pati ieškovė, kuri prieš atsakovą nuteikė vaikus ir įtakodama juos apkalbėti atsakovą, kad atsakovas neva prieš vaikus smurtauja; ieškovė tokiu būdu siekia išvengti skolų sumokėjimo.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neanalizavo ir nevertino atsakovo išdėstytų faktinių bei teisinių aspektų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, t. y. nurodyta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti dėl to, kad nėra pagrindo jų panaikinti CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kaip žinoma, apeliacinis procesas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 301 straipsnis, 334 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą dėl 2024 m. kovo 18 d. nutarties, o, kaip jau minėta, apelianto argumentai dėl įsiteisėjusios 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo nevertinami, todėl ir apeliaciniam teismui pateiktų naujų įrodymų priimti nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis).
27. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018). Byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti pagrįstą prašymą pirmosios instancijos teismui dėl jų panaikinimo bei nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.