Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-321-860/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-28
Bylos Nr.
2-321-860/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03099-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
O. P.
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-321-860/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03099-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.1; 35.2; 35.3.1; 35.5; 35.3.6; 44.2.4.1; 44.5.2.4; 73.2.6.1; 99.3; 99.5; 99.7; 113.1; 116.4. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant A. Tankevič, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui T. Ž., atsakovui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. S. (V. S.), trečiajam asmeniui O. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. S.: 8 666,98 Lt nuostolių atlyginimo; 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2 - 4).

Ieškinyje nurodė, kad 2006-08-29 Prancūzijoje dėl transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakovui priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (B. C. Francais), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl direktyvos 72/166/EBB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)), jų 3 ir 5 straipsniais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 2 510,13 EU (8 666,98 Lt) sumai. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Prancūzijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), kurio metu įvykio kaltininkas vairavo atsakovui priklausančią Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą, ieškovas įvykdė savo pareigą įtvirtintą LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 4 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnyje bei sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 2 510,13 EU (8 666,98 Lt), t.y. atlygino atsakovo padarytą žalą ir su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas bei įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo LR CK 6.280 str. 1 d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 5 d. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko (b.l. 45 - 46).

Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė ne O. A., o O. V., tuo tarpu jis automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo. Nurodė turėjęs tik transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri iš registro išregistruota 2005-11-10 ir O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 1998-08-22 notariniu įgaliojimu perleido kitam asmeniui, minėta transporto priemonė buvo išregistruota pardavimui, jai išduoti tranzitiniai numeriai, vėliau ji vėl buvo įregistruota, jai suteiktas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarąjį automobilį faktiškai valdė kitas asmuo ir jį perdavė O. P., kuris privalėjo transporto priemonę apdrausti, tačiau to nepadarė, todėl turi atlyginti nuostolius. Neatmeta galimybės, kad numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis O. A., buvo tyčia prikabintas prie O. V. automobilio.

Trečiasis asmuo O. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turi teisę reikalauti išmokos iš transporto priemonės savininko, nes vairuotojo ir transporto priemonės savininko atsakomybė yra solidari. Į trečią asmenį O. P. nenukreipė reikalavimo, nes jis pateikė įrodymus apie tai, kad eismo įvykio metu nebuvo Lietuvoje. Mano, kad dėl klaidos nesutampa eisimo įvykio deklaracijoje ir VĮ „Regitra“ išrašuose nurodytas automobilio, kurį kaltininkas vairavo, pavadinimas, tą patvirtina sutampantys automobilio valstybiniai numeriai.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Papildomai nurodė, kad automobilį O. A. pagal generalinį įgaliojimą 1998 m. pardavė Ukrainiečiui, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų, nes nėra jų išsaugojęs. Neprisimena kokiame notarų biure buvo sudarytas įgaliojimas. Kur šiuo metu yra automobilis nežino. Kokiu būdu automobilis buvo vėl užregistruotas VĮ „Regitra“ nežino, mano, kad asmuo, kuriam pardavė automobilį, galėjo pats be atsakovo žinios jį perregistruoti atsakovo vardu. Teigia, kad turi atsakyti tas asmuo, kuris vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-08-29 Prancūzijoje dėl transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio vairuotojo (O. P.) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, t.y. VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo A. B. (b.l. 2, 6). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Dėl šios priežasties Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Komisijos 2003-07-28 sprendimo dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimo, taikymo priedu (1 papildymu) - Biurų tarybos Vidaus nuostatais, jų 3 ir 5 straipsniais, sureguliavo žalą ir išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui patirtų nuostolių atlyginimą bei pateikė transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos valstybės draudikų biurui, t.y. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau - Biuras) (ieškovui), reikalavimą 2 510.13 eurų (8 666,98 Lt) sumai (b.l. 6, 8 - 10, 12 - 26). Ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis minėtu Europos Sąjungos teisės aktu bei Įstatymo 17 straipsniu, šį reikalavimą įvykdė (b.l. 27). Ieškovas ir Prancūzijos centrinis biuras yra sudarę tarpusavio susitarimą (b.l. 10). Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies pagrindu, regreso tvarka reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovo V. S., kuris nesutiko juos atlyginti gera valia.

Atsakovas vieną iš prieštaravimo argumentų nurodo tai, kad jis automobilį O. A. pardavė 1998 m. Ukrainiečiui pagal generalinį įgaliojimą. Tačiau teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes minėta aplinkybė neįrodytą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300 konstatavo, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas); šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika; neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti.

Į bylą pateiktais VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu (2006 m.) automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui V. S. (b.l. 5, 73 – 74, 88). Minėta transporto priemonė išregistruota tik 2012-01-20 (b.l. 89, 92). Teismas parengiamojo teismo posėdžio, kuris įvyko 2012-01-06, metu siūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, tame tarpe faktą, susijusį su automobilio perleidimu 1998 m. Atsakovas šią galimybę dėl įrodymų pateikimo turėjo ir 2012-02-08 vykusio teismo posėdžio metu, teismas net keletą kartų siūlė nurodyti asmenį, kuriam 1998 m. perleido savo automobilį. Tačiau atsakovas tokių įrodymų (pirkimo – pardavimo sutarties, įgaliojimo ar pan.) nepateikė, konkrečiai nenurodė kam automobilį perleido 1998 m., neprašė pirkėjo įtraukti į bylą atsakovu ar kita forma įtraukti į procesą. Atsakovas tik teigė, kad tokių dokumentų ir įrodymų nėra išsaugojęs, institucijos jam nieko negalėjo pateikti, nes pasibaigęs sudarytų dokumentų saugojimo laikas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į susiklosčiusią teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė tos aplinkybės, jog jis automobilį 1998 m. perleido trečiajam asmeniui (CPK 178 str.). Tokiu būdu teismas vadovaujasi VĮ Regitra esančiais oficialiais duomenimis, kad automobilis eismo įvykio Prancūzijoje metu (2006 m.) priklausė atsakovui V. S..

Privalomojo draudimo rūšis, sąlygas, bei draudimo šakas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, nes naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.).

Pagal Įstatymo 4 straipsnį, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o už tokios sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas, o naudotojas tik tuo atveju, jeigu transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį (1 ir 2 d.). Neapdraustos transporto priemonės savininkas ir transporto priemonės valdytojai neturi teisės naudotis patys ir leisti ją naudotis kitiems asmenims (3 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. šios pareigos nevykdė, t.y. jam priklausančią nedraustą transporto priemonę, kuri registruota Lietuvoje jo vardu, leido naudotis trečiajam asmeniui. Atsakovui nevykdant šios pareigos atsirado neigiamos teisinės pasekmės, t.y. jam priklausantis automobilis 2006 m. Prancūzijoje pateko į eismo įvykį, jo automobilio vairuotojas kaltas dėl autoįvykio, trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią galutinai, kaip anksčiau minėta, sumokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. be kita ko pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti išmokos (įskaitant administravimo mokesčius), sumokėtos Prancūzijos centriniam biurui už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, iš atsakovo (neapdraustos transporto priemonės savininko), kuris neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Įstatymo 4 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (nedraustos transporto priemonės savininko) ir asmens, atsakingo už žalos padarymą (neapdraustos transporto priemonės valdytojo) atsakomybė yra solidari. Minėta išvada išplaukia iš minėtų Įstatymo nuostatų, taip pat tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, žr., pvz., 2010-10-07 nutartį Nr. 3K-7-300/2010, 2008-06-16 nutartį Nr. 3K-3-325/2008. Esant solidariai prievolei, kreditorius (šiuo atveju ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (šiuo atveju neapdraustos transporto priemonės savininkas ir valdytojas) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovas šioje byloje reikalavimus pareiškė tik atsakovui (neapdraustos transporto priemonės savininkui), t.y. vienam iš solidarių skolininkų, todėl jis ir turi atsakyti kreditoriui. Kadangi prievolė yra solidari, ieškovas reikalavimus pareiškė tik nedrausto transporto priemonės savininkui, todėl šioje byloje nėra svarbu, kad nedraustą transporto priemonę vairavęs asmuo nėra identifikuotas.

Atsakovas V. S. dar nurodo, kad jis transporto priemonės O. V., kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra turėjęs, jis turėjo tik O. A., kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Teismas šį atsakovo nurodomą neatitikimą dėl transporto priemonių pavadinimų vertina kaip klaidą, padarytą 2006 m. pildant eismo įvykio deklaraciją (b.l. 11), kuri nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad transporto priemonė, kuri 2006 m. dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje, priklauso atsakovui. Teismas pažymi, kad transporto priemonės identifikuojamos pagal valstybinius numerius. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai tvirtina, kad transporto priemonė O. A., kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. eismo įvykio metu priklausė atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad minėti valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini) būtų pavogti ar kitokiu būdu atsakovas būtų juos praradęs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas, t.y. ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 8 666,98 Lt nuostolių atlyginimo.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 666,98 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-28) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Ieškovas sumokėjo 260 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1), taip pat 144,40 Lt už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą (29 - 30), iš viso ieškovas patyrė 404,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir trukmę, yra racionalios ir pagrįstos, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistina 24,43 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovo V. S. (V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 8 666,98 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 98 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 666,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovo V. S. (V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 404,40 Lt (keturis šimtus keturis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,43 Lt (dvidešimt keturis litus 43 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis