- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1-642-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42638-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- J. P.
- Civilinis ieškovas
- J. T., Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Alvydas Packevičius
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T. ir jos įgaliotajam atstovui advokatui Alvydui Packevičiui,
nedalyvaujant civilinių ieškovų – Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „M.“ pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. P. 2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ištempė už rankos nukentėjusiąją J. T. iš buto, o pastarajai koja įspyrus į buto duris, tyčia rankomis pastūmė J. T. nuo durų, nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir nusirito laiptais žemyn iki laiptų aikštelės, kur J. P. tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė J. T. į galvą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. T. kraujosruvą momens srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose, kairiame dilbyje ir nugaroje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad pažinojo nukentėjusiąją. Po draugės laidotuvių ji, nukentėjusioji, jų abiejų pažįstama D. L. bei dar viena draugė nuvyko pas kaltinamąją į namus, vartojo alkoholį. Kaltinamajai paskambino marti, o nukentėjusioji, būdama neblaivi, trukdė kalbėtis. Po to kaltinamoji kalbėjo su direktore, su savo dukra, tačiau J. T. vėl jai trukdė kalbėtis, bandydama įsiterpti į pokalbį. J. P. ją ištempė už buto durų ir užsirakino. J. T. ėmė spardyti į duris. Kaltinamoji atidavė jai rankinę ir nukentėjusioji išėjo. Vėliau pastarąją rado gulinčią laiptų aikštelės apačioje, pamanė, kad ji nukrito, nes buvo neblaivi. Nukentėjusiajai nespyrė, jos nestūmė. Gali būti, kad nukentėjusiajai užkliuvo koja ir ji nukrito pati. Nors nukentėjusioji ir gulėjo laiptinėje, bet buvo sąmoninga, kalbėjosi su kaltinamosios kaimyne I. V. Markauskiene. Kaimynė klausė, ar jai bėga kraujas. Kadangi nukentėjusioji kalbėjo, kaltinamoji kitas viešnias palydėjo namo. Kai grįžo, nukentėjusioji jau buvo kaltinamosios bute ir gulėjo lovoje. Nesutinka su civiliniais ieškiniais.
Nukentėjusioji J. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, su ja kartu dirbo. Po draugės laidotuvių nuėjo pas J. P. į namus, kur vartojo alkoholį. Po to tarp neblaivių kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Kaltinamajai paskambino dukra ir ji tada ėmė varyti nukentėjusiąją iš namų. Kadangi nukentėjusioji nėjo, kaltinamoji stvėrė ją už pakarpos, nuvilko už buto lauko durų ir jas užtrenkė. Kadangi J. T. daiktai liko kaltinamosios bute, ši pradėjo belstis į duris. Kaltinamajai jų neatidarius – keletą kartų spyrė į duris. Tada J. P. atidarė duris, metė į nukentėjusiąją jos bliuzoną ir ją stūmė. Nukentėjusioji atsitrenkė į priešais esančio buto duris ir žemyn galva nusirito nuo laiptų iki aikštelės. Buvo praradusi sąmonę, atsigavo jau gulėdama laiptų aikštelėje. Iš pradžių skausmo nejautė. Pamena dar du smūgius į galvą. Kaltinamoji ją gulinčią spardė. Po spardymo, gulėdama laiptinėje, girdėjo kaltinamosios kaimynę sakant „baik, Jolanta, nes tu ją užmuši“. Negali pasakyti, kiek laiko gulėjo be sąmonės, ar kas buvo prie jos priėjęs. Atsikėlus svaigo galva. Sunkiai galėdama eiti nuėjo į kaltinamosios butą, kurio durys buvo neužrakintos. Namuose nieko nebuvo. Ji atsigulė. Atėjusi kaltinamoji ėmė ją kelti, norėdama, kad ši išeitų. Grįžusi namo nukentėjusioji pradėjo tinti. Po įvykio su kaltinamąja nesikalbėjo. Nukentėjusioji papasakojo dukrai, kas nutiko. Kaltinamoji telefonu nukentėjusiosios dukrai sakė, kad tik stūmė nukentėjusiąją, tačiau jos nespardė, nors nukentėjusioji tikrai jautė du smūgius į galvą. Po įvykio nukentėjusiąją operavo, ji penkias savaites buvo nedarbinga. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Po įvykio negalėjo prižiūrėti komoje buvusios motinos bei dalyvauti jos laidotuvėse.
Liudytoja I. V. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Nukentėjusiąją matė įvykio dieną, tačiau jos nepažįsta. Buvo namuose, kai išgirdo laiptinėje beldimą į duris, lyg kas spardytų. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė prie kaltinamosios buto durų stovinčią nukentėjusiąją. Liudytoja, atsirakinusi savo buto duris, pamatė, kaip atsidarė kaltinamosios buto durys, kaltinamoji išėjo ir liepė nukentėjusiajai dingti nuo durų ir jų nespardyti. Ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji buvo neblaivios. J. P. J. T. liepė eiti lauk, bandė užsidaryti duris, tačiau nukentėjusioji to neleido ir stovėjo prie durų. Nesuprato, kaip viskas atsitiko – ar nukentėjusioji neišlaikė lygsvaros, ar kur užkliuvo. Nukentėjusioji griuvo, slydo šonu žemyn ir liko gulėti. Liudytoja priėjusi paklausė, ar jai bėga kraujas, siūlė kviesti greitąją pagalbą ar policiją. Nukentėjusioji sakė, kad nereikia. Palikusi nukentėjusiąją gulėti liudytoja nuėjo namo. Po 10 minučių nukentėjusiosios laiptinėje jau nebuvo. Kaltinamoji sakė, kad nukentėjusioji ją įžeidė. Liudytoja teigia nemačiusi, kaip kaltinamoji spardė nukentėjusiąją. Matė, kaip kaltinamajai uždarant savo duris J. T. krito, slydo ir nučiuožė žemyn šonu.
Liudytoja D. L. parodė, kad po draugės laidotuvių buvo parvažiavusi namo. Maždaug po 1,5 valandos nuėjo pas J. P., kur buvo nukentėjusioji ir dar viena draugė. Jos vartojo alkoholį. Po kiek laiko kaltinamoji bandė išprašyti nukentėjusiąją, varydama ją namo. Kaltinamajai besikalbant su dukra, nukentėjusioji vis kišosi, pyko, atsisėdo ant grindų. Tada kaltinamoji ją už rankos nuvilko per koridorių pro lauko duris į laiptinę ir uždarė duris. J. T. ėmė daužyti į duris. Kai kaltinamoji atidarė duris, jos ėmė plūstis ir bartis. Liudytoja su drauge buvo virtuvėje, todėl nieko nematė. Tada kaltinamoji atėjo į virtuvę ir pasakė, kad, išgirdusi ginčą, į laiptinę išėjo net ir kaimynė. Teigia nemačiusi, kaip nukentėjusioji nusirito nuo laiptų ir kas ją nustūmė. Jos dar kiek pasėdėjo virtuvėje, po to susiruošė eiti namo. Išėjusi matė, kaip laiptinėje ant šono gulėjo nukentėjusioji. Kraujo nesimatė. Kadangi kaltinamoji nerado buto durų rakto, paliko duris nerakintas. Liudytoja pakėlė nukentėjusiąją, kuri ramiai kvėpavo, atrodė, lyg nieko jai nebuvo nutikę. Ji buvo tik apsvaigusi, gali būti, jog dėl neblaivumo. Liudytojai niekas nesakė, kas nutiko nukentėjusiajai. Nežino, ką kaltinamoji ir nukentėjusioji veikė prie buto durų. Kitą dieną, kai kalbėjo su kaltinamąja, ši minėjo, kad nukentėjusioji prašė atnešti jai mineralinio, išvesti šunį. Su nukentėjusiąja nekalbėjo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau.
Specialistas Leonas Gogelis patvirtino pateiktą specialisto išvadą, paaiškino, kad apžiūrai kreipėsi nukentėjusioji, kuri sakė, kad buvo nustumta nuo laiptų ir ją spardė. Jai buvo konstatuoti sužalojimai, būdingi kritimo traumai, buvo ir kitų sužalojimų, nebūdingų kritimui, o atsiradusių nuo suduotų tiesioginių smūgių. Neatmetama, kad tokie sužalojimai atsirado nuo spyrimo. Tokio pobūdžio griuvimai nebūna visada tokie sėkmingi, kaip šiuo atveju.
Iš 2018-09-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. T. pareiškė, kad 2018-08-24, apie 20.30 val., jai būnant namuose pas J. P., ši išstūmė ją į laiptinę, nustūmė nuo laiptų bei priėjusi keletą kartų įspyrė į galvą. Apklausta J. T. paaiškino, kad 2018-08-24, apie 20.30 val., buvo pas draugę J. P. J. Borutos g. 4-10, Kaune, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį jos susipyko ir J. P. išstūmė ją pro duris į laiptinę, dėl ko ji nusirito laiptais ir trumpam prarado sąmonę. Pajuto, kad J. P. priėjusi porą kartų įspyrė į galvą ir nuėjo (1 t., b. l. 8-9).
Iš 2018-11-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 61-66).
Iš 2018-11-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja I. V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 105-106).
Iš 2018-11-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. P. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 16-21).
Iš 2018-11-16 akistatos protokolo matyti, kad J. T. akistatos metu patvirtino savo parodymus. J. P. girdėjo ir suprato nukentėjusiosios J. T. parodymus, tačiau juos neigė, tvirtindama, kad J. T. ji nenustūmė nuo laiptų, jokių smūgių jai nesudavė. J. P. patvirtino, kad J. T. iš buto už rankos ištempė iš savo buto, kuomet ji kabinėjosi prie jos. J. T. spardė buto duris, todėl jas atidariusi pasakė, kad į butą neįsileis ir uždarė duris, tačiau jos nestūmė ir smūgių nesudavė (1 t., b. l. 72-74).
Iš 2018-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2716/2018(2) matyti, kad J. T. padaryti sužalojimai: kraujosruva momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose, kairiame dilbyje ir nugaroje. J. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Momens minkštųjų audinių kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejuose akių vokuose ir paakiuose yra būdingos tiesioginių smūgių sudavimui, o poodinės kraujosruvos nugaroje ir kairiame dilbyje būdingos griuviminei traumai (1 t., b. l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
J. P. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, pareikšti J. P., pasitvirtino.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (pvz. LAT 2016 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-648/2016).
Kaltinamosios J. P. parodymai, kad ji nukentėjusiosios J. T. nestūmė ir jai nespyrė, laikytini kaltinamosios gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Liudytoja D. L. buvo virtuvėje, todėl įvykio nematė, o liudytojos I. V. Markauskienės parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertintini kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją, o ši nukrito nuo laiptų. Tai, jog kaltinamoji J. P. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. T. sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojos I. V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, jog pamatė, kad J. P. nuo durų pastūmė J. T. ir ji nukrito, tada nutraukė nuo savo buto durų, matė kaip J. T. nusirito laiptais iki aikštelės (1 t., b. l. 102-104), specialisto paaiškinimai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai būdingi kritimo traumai, yra sužalojimų, atsiradusių nuo suduotų tiesioginių smūgių, bei kiti byloje pateikti įrodymai. Nukentėjusioji kategoriškai teigė, jog kaltinamoji ją stūmė ir jai gulinčiai spyrė, nors kaltinamoji šią aplinkybę neigia, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog J. T. padaryta kraujosruva momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose, kairiame dilbyje ir nugaroje, momens minkštųjų audinių kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejuose akių vokuose ir paakiuose yra būdingos tiesioginių smūgių sudavimui, o poodinės kraujosruvos nugaroje ir kairiame dilbyje būdingos griuviminei traumai (1 t., b. l. 26-27). Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji J. P. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji suvokė, jog stumdama ir tempdama nukentėjusiąją nuo buto durų bei spirdama nuo laiptų nukritusiai nukentėjusiajai į galvą elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti. Toks tyčios turinys atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, todėl J. P. veika kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę J. P., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdama tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant J. P. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, dirba. Siekiant sulaikyti J. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jai skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji J. T. pareiškė 5479,84 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 81-83), nurodė, kad pirko vaistus, dukra turėjo keisti skrydžio datą, mokėjo už advokato teisinę pagalbą, taigi turtinė žala sudaro 479,84 Eur. Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, didelį psichologinį, dvasinį ir moralinį išgyvenimą, negalėjo lankyti sunkiai sergančios motinos, iki šiol patiria išgyvenimus, stresą, dažnai skauda galvą, liko randai, vartoja vaistus nuo skausmo, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 200,65 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 142-143), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 672,26 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116).
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui, negalėjo rūpintis sergančia savo motina, dalyvauti jos laidotuvėse, buvo nedarbinga. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų J. T. kamuoja psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 3000 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai J. T. atmestina.
Šioje byloje nukentėjusioji J. T. taip pat prašo iš kaltinamosios priteisti turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios teigimu turtinę žalą sudaro už 31,08 Eur įsigyti medikamentai bei 148,76 Eur už lėktuvo bilietą, kurį ji pirko savo dukrai I. A., tačiau tai, kad nukentėjusioji pirko minėtą bilietą, neturi jokio priežastinio ryšio su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 31,08 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas pagrindžia, jog J. T. už civilinio ieškinio surašymą byloje atstovui sumokėjo 300 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusiosios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 300 Eur už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini, iš kaltinamosios priteistina 200,65 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai ir 672,26 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.
Priteisti nukentėjusiosios J. T. naudai iš kaltinamosios J. P. 31,08 Eur (trisdešimt vieną eurą 08 ct) turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Priteisti iš kaltinamosios J. P. 200,65 Eur (du šimtus eurų 65 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai ir 672,26 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 26 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.