- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-302-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00096-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – penkiolika parų arešto;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, t. y. keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, N. K., neteisėtai įgijo 0,0003 g psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido, lizergido rūgšties dietilamido) bei nusiuntė savo kontaktinius duomenis – „(duomenys neskelbtini)“, kad neteisėtai įgyta psichotropinė medžiaga būtų pristatyta jam, o siuntėjas vykdydamas susitarimą su A. G., 0,0003 g LSD supakavo į pašto siuntą Nr. MT700098423LT, ir nurodęs siuntėjo duomenis „(duomenys neskelbtini)“ bei gavėjo duomenis, perdavė šią siuntą gabenti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Siuntų gabenimo paštu įmonės darbuotojai, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką ir teikdami viešąją gabenimo paslaugą, atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 14 val. 18 min., siuntą patikrinę muitinės pareigūnai surado ir paėmė psichotropinę medžiagą.
Tokiu būdu A. G. neteisėtai įgijo bei veikdamas per asmenis, kurie nežinojo ir nesuvokė, kad iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką gabena psichotropinę medžiagą, neteisėtai gabeno 0,0003 g psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido, lizergido rūgšties dietilamido), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.
1.2. Taip pat A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo 0,0003 g psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido, lizergido rūgšties dietilamido) bei nusiuntė savo kontaktinius duomenis – „(duomenys neskelbtini)“, kad neteisėtai įgyta psichotropinė medžiaga būtų pristatyta jam, o siuntėjas vykdydamas susitarimą su A. G., 0,0003 g LSD supakavo į pašto siuntą Nr. MT700098423LT, ir nurodęs siuntėjo duomenis „(duomenys neskelbtini)“ bei gavėjo duomenis, perdavė šią siuntą gabenti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Siuntų gabenimo paštu įmonės darbuotojai, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką ir teikdami viešąją gabenimo paslaugą, atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 14 val. 18 min., siuntą patikrinę muitinės pareigūnai surado ir paėmė psichotropinę medžiagą.
Tokiu būdu A. G. veikdamas per asmenis, kurie nežinojo ir nesuvokė, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena psichotropinę medžiagą, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno 0,0003 g psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido, lizergido rūgšties dietilamido).
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gintaras Eidukevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pakeisti ir nuteistajam paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti skundžiamojo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir nuteistajam A. G. paskirti naują subendrintą bausmę:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę privalo vadovautis ir skirti bausmę specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nurodytų minimalaus ir maksimalaus bausmės dydžio ribose. BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
2.2. Todėl prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas A. G. už nusikaltimą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir paskyrė neteisingą bausmę.
3. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3.1. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).
4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.
4.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo ir jų gavimo teisėtumo, dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (išskyrus dėl bausmės dydžio), BK 259 straipsnio 2 dalį bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, todėl nuosprendis šioje dalyje neperžiūrimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
4.2. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje A. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabeno taip pat nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).
4.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras skunde teisingai pažymi, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog už šios veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Tuo tarpu, skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė, nei numato baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų, kodėl skiriama mažesnė nei sankcijos minimume nurodyta bausmė, nenurodė.
4.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.
4.5. Pažymėtina ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
4.6. Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyt, kad A. G. įgijo (parsisiuntė paštu) psichotropines medžiagas, kurių kiekiai nedideli, todėl padarytos nusikalstamos veikos nėra labai pavojingos (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 12 straipsnis). Todėl esant šioms aplinkybėmis A. G. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, skiriama minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą.
5. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, ši nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1, 2 punktų taikymą, kuria A. G. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
A. G. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir A. G. nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendžio dalies dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nekeisti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.