- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- A-1070-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00223-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens sulaikymo pratęsimo.
2. Teikime Centras nurodė, kad:
2.1. 2021 m. liepos 2 d. nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), (vėliau pasivadinusiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini)), prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) didelėje asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos sieną, atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) pusės.
2.2. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Druskininkų pasienio užkardoje. Su savimi Užsienietis neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėjo skubos tvarka.
2.3. Netrukus Užsienietis pabėgo iš apgyvendinimo vietos. 2021 m. rugsėjo 9 d. 13.20 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uostą PKP reisu (duomenys neskelbtini) iš Frankfurto pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus raštą (duomenys neskelbtini) „Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ Užsienietis buvo grąžintas ir perduotas į Centrą.
2.4. 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 11.40 val. Centro Tyrimų skyriaus pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 10 d. Užsienietis šį sprendimą apskundė, tačiau 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsieniečio skundą atmetė.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą iki 2022 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu priimti ir įvykdyti sprendimai.
4. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi pakankamai lėšų savo išlaikymui, gyvenamosios vietos, šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol jo nepateikė, pabėgo iš Lietuvos Respublikos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nesulaukęs Departamento sprendimo. Teismas sprendė, kad taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, yra rizika, kad jis pasišalins iš Centro, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos sąjungos šalis.
III.
5. Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei į kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalyje išvardintų alternatyvių sulaikymui priemonių. Apeliantas bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti iš Centro, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras nurodo, kad apeliantas, atvykęs į Lietuvos Respubliką tyčia pateikė melagingus asmens duomenis, sakė jog yra nepilnametis asmuo. Per pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė pilnamečiu asmeniu. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors apie tokią galimybę jam buvo pranešta, atvykus į Lietuvą sudarytos sąlygos (pateikus prašymą leista naudotis savo telefonu bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos telefonu) susisiekti su giminaičiais, tačiau apeliantas jomis nepasinaudoja. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, taip pat pateikti tikrovę atitinkančius savo asmens duomenis.
9. Centras pažymi, kad apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateiktas el. paštas, į kurį jie galėtų atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Suteikus apeliantui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu iškils rizika, kad jis, nesulaukęs galutinio sprendimo, išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Šengeno teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
1. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu priimti ir įvykdyti sprendimai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi pakankamai lėšų savo išlaikymui, gyvenamosios vietos, šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, pabėgo iš Lietuvos Respublikos jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu, sprendė, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.
3. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti iš Centro, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
4. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).
5. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
6. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3707-575/2018).
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).
8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė neteisinus asmens duomenis, vėliau išvyko iš Lietuvos Respublikos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu, galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.
9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo galimybes taikyti alternatyvias sulaikymui priemones ir tai motyvavo teismo sprendime.
10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.