Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. (E. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Jis taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 23 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 17 d.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos sprendimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis nebaigė jokių programų, susijusių su siekiu spręsti psichotropinių medžiagų vartojimo problemą, turi nesumokėtų baudų, pasižymi nepakankamais problemų identifikavimo ir sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiais, kartoja tas pačias klaidas, pasižymi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, kaltę minimalizuoja, praeityje ne kartą buvo teistas, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja, jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. spalio 20 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindai įtvirtinti BVK 82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Skunde nuteistasis E. S. tvirtina, kad visus BVK nustatytus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus (sąlygas) jis atitinka, tačiau sutikti su tokiu nuteistojo vertinimu nėra pagrindo. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir pateiktą skundo dėl Komisijos nutarimo medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau šiuo metu taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dar nėra pagrindo, yra argumentuota ir pagrįsta, su ja sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

9. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. S. 2023 m. liepos 27 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta. Nors E. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2023 m. balandžio 13 d. nustatytos didelės sumažėjo iki vidutinės, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šis pokytis yra formalus, sąlygotas nuteistojo pateiktos pažymos apie galimybę būti įdarbintam atlikus bausmę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis mažėjimo linkme nustatytas ir srityje „Mąstymas ir elgesys“, kadangi E. S. lankėsi individualioje konsultacijoje-terapijoje „Elgesio keitimo terapija“, nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2023 m. liepos 21 d. baigė 4 užsiėmimų kursą. Ši aplinkybė nuteistajam yra palanki, kadangi dalyvaudamas į elgesio keitimą orientuotoje priemonėje E. S. rodo tam tikrą motyvaciją siekti pozityvių elgesio pokyčių. Vis tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad daroma pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir dėl to lygtinis paleidimas E. S. jau gali būti taikomas.

10. Pirmiau padarytą išvadą visų pirma patvirtina informacija apie individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. S. 2023 m. balandžio 13 d. buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, jame numatant nusikalstamo elgesio rizikos valdymo (mažinimo) priemones. E. S. stengėsi vykdyti priemones dėl įsidarbinimo, bausmės atlikimo metu 2 kartus kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo galimybių, tačiau nebuvo įdarbintas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taip pat, kaip nurodyta pirmiau, nuteistasis pateikė pažymą dėl galimo įdarbinimo po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistajam buvo numatyta priemonė dengti įsiskolinimus (nesumokėtų administracinių baudų skola sudaro apie 6 544 Eur) būtent iš įkalinimo įstaigoje gaunamo atlyginimo, tačiau nuteistajam laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesuteikus darbo, vykdyti šią priemonę jis neturėjo galimybės. E. S. individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, susijusias su dalyvavimu pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi vykdyti, nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2023 m. liepos 17 d. dalyvavo 9-iose pozityvaus užimtumo veiklose, kaip minėta – lankėsi individualiose konsultacijose „Elgesio keitimo terapija“. Tačiau didelio skaičiaus dinaminių kriminogeninių veiksnių išskyrimas leidžia daryti išvadą, kad pirmiau aptartų priemonių vykdymas efektyvaus kriminogeninių veiksnių valdymo šiuo metu dar neužtikrino.

11. Nemaža dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susijusi su nuteistojo maža (nestabilia) darbo patirtimi, profesinės kvalifikacijos neturėjimu, lėšų valdymo sunkumais. Nors kaip minėta, nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo įdarbintas, pajamų iš darbinės veiklos negauna ir dėl to turimų skolų nemažina, vis tik svarbia aplinkybe vertinant nuteistojo pozityvius elgesio, mąstymo pokyčius laikytina tai, kad dirbti, mokytis, savanoriškai mažinti turimas skolas, nuteistasis savanoriškai nesistengia. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų parodęs iniciatyvą dirbti nemokamus gerbūvio darbus laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis bent minimaliai mažintų turimas skolas, nors, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, finansiškai jam padeda mama, brolis.

12. Nuteistojo pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinimui aptariamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistasis vykdo ne visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie įvykusį motyvacinį pokalbį su Resocializacijos skyriaus specialistu apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimą. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis E. S. aktyviai siektų spręsti su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusias problemas, būtų iniciatyvus tikslinių programų (priemonių), orientuotų į šios kriminogeninės srities valdymą, dalyvis. Būtina pažymėti, kad E. S. praeityje jau buvo ne kartą teistas, vyrauja nusikaltimai siekiant finansinės naudos (vagystės, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis turint tikslą platinti), buvo teistas ir laisvės atėmimo bausme, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl pažeidimų bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taigi nuteistasis, tik iš dalies vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tuo pačiu nesistengia valdyti kriminogeninių veiksnių, kurie tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir tai neabejotinai patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad akivaizdžios pažangos mažindamas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis E. S. nedaro, jo motyvacija ir pastangos valdyti riziką nusikalstami pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius nėra pakankamos. Be to, iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis, nors kaltės ir neneigia, vis tik ją minimalizuoja, o kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityse reikalauja papildomų intervencinių priemonių.

13. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo E. S. tvirtinimą, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Nors skundo dėl Komisijos nutarimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje E. S. stengiasi elgtis tinkamai, dėl vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo drausmine tvarka nebaustas, pakankamai aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje (2023 m. kovo-liepos mėnesiais dalyvavo 9-iuose užsiėmimuose/renginiuose), palaiko ryšius su artimaisiais, akivaizdžios pažangos mažindamas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis vis tik nedaro. Taigi E. S., priešingai, nei tvirtinama skunde, BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų (sąlygų) šiuo metu dar neatitinka – esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, akivaizdi pažanga ją mažinant nenustatyta.

14. Iš nuteistojo skunde nurodytų motyvų matyti, kad E. S. nesutinka su nutartyje nurodytomis aplinkybėmis dėl jo kriminalinės istorijos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, pastovios gyvenamosios vietos bei stabilios darbinės patirties neturėjimo, galimos asocialios grupės įtakos. Kaip nurodyta BVK 85 straipsnio 2 dalyje, Lygtinio paleidimo komisija <...>, apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, įvertina, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos.

15. Taigi socialinio tyrimo išvada yra vienas pagrindinių dokumentų, kurį Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija ir teismas vertina spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Aptariamu atveju pirmiau nurodytos nuteistojo skunde minimos aplinkybės yra nustatytos 2023 m. rugpjūčio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje, kuri buvo parengta vadovaujantis aprobuota vertinimo metodika, atsižvelgus į nuteistojo elgsenos stebėsenos bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbio rezultatus, informaciją apie nuteistojo kriminalinį elgesį. Abejoti šioje išvadoje pateiktos informacijos objektyvumu, vertinimą atlikusio specialisto kvalifikacija, teismas neturi pagrindo, o nuteistojo su skundu pateikti dokumentai iš esmės atitinka informaciją, kuri yra pateikta socialinio tyrimo išvadoje (dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, dalyvavimo individualiose konsultacijose „Elgesio keitimo terapija“, kreipimosi dėl įdarbinimo, dalyvavimo pozityvaus užimtumo veiklose). Nors nuteistojo pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės 2023 m. rugpjūčio mėnesio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog E. S. 2023 m. birželio 12 baigė AA/AN užsiėmimų programą, paremtą 12 žingsnių programa, pirmiau aptartų duomenų visumos kontekste, šios aplinkybės buvimas nepaneigia nutartyje padarytų išvadų dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad E. S. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. (E. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.