- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-91-116-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00619-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- V. J., B. K.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. N. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Priteista iš A. N. S. V. 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisintas, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 17 d. apie 21.00 val., autobusų stoties teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis sudavė vieną smūgį rankos kumščiu V. J. į veidą, po ko, nukentėjusiajam V. J. praradus sąmonę ir nugriuvus ant grindinio, spyrė nukentėjusiajam V. J. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 7 kartus, taip padarė nukentėjusiajam V. J. poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, dešiniame smilkinyje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kairiame skruoste ir dešinėje smakro pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, kaltinamasis A. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d. apie 21.30 val., trečios laiptinės lifte, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atimdamas galimybę mažamečiui B. K., gim. (duomenys neskelbtini), priešintis, tai yra apstodamas nukentėjusįjį B. K. lifte, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė K. K. mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON C902“ 500,00 Lt vertės, kuriame buvo „TELE 2“ SIM kortelė „Pildyk“ 30 Lt vertės, 2 GB atminties kortelė 100,00 Lt vertės, viso pagrobė turto už 630,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir paskirti jam kuo švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad 2010 m. balandžio 17 d. apie 21 val., jam su dviem draugais stovint autobusų stoties teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš 5 ar 6 pro šalį ėjusių vaikinų, kaip sužinojo vėliau, V. J., pavadino juos necenzūriniu žodžiu ir smogė jam (A. N.) pečiu, dėl ko jis (A. N.), būdamas afekto būsenoje, gindamas save bei savo garbę ir orumą, smogė V. J. vieną kartą kumščiu į veidą, o pastarajam krentant, spyrė vieną kartą į kūno sritį. Prašo atsižvelgti į tai, kad ne jis sukėlė konfliktą, o tik gynėsi nuo įžūliai besielgiančių vaikinų, ir išteisinti jį pagal BK 284 str. 1 d.
Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra našlaitis, iš giminių turi tik vieną senyvo amžiaus sergantį senelį, kuriam reikalinga priežiūra ir jis pastaruoju rūpinasi, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki įvykių mokėsi, nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Dėl A. N. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir būtinosios ginties
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. N. viešoje vietoje įžūliai elgėsi, sudavė smūgius nukentėjusiajam V. J. ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Nors apeliantas savo skundu teigia nusikalstamos veikos nepadaręs, jo kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta byloje surinktais ir laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų teismo įvertintais įrodymais.
Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. balandžio 17 d. apie 21 val. jis su draugais M. D., D. P., G. R., O. B., R. J. buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jiems einant pro netoliese stovinčius vaikinus, vienas jų paklausė „ar jūs čia mus daunais vadinat ?“. Nors jie pasakė, kad nevadina, jam (V. J.) einant pro vieną iš vaikinų, pastarasis trenkė jam kumščiu į veidą. Kas buvo po jam suduoto smūgio, jis nebepamena. Jam draugai papasakojo, kad vaikinas jam gulinčiam ant žemės dar keletą kartų spyrė, šokinėjo ant galvos. Jam buvo padaryti sumušimai ir nubrozdinimai veido srityje, veidą skaudėjo apie dvi savaites (t. 3, b. l. 3). Nukentėjusiojo V. J. parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, V. J. rūpintoja S. V. parodė, kad 2010 m. balandžio 18 d., labai vėlai, grįžusi į namus ir pamačiusi savo anūko V. J. rūbus ir batus, suprato, kad jis jau yra namuose. Ryte įėjusi į anūko kambarį pamatė, kad jo patalynė kruvina, veidas stipriai sužalotas. Ji davė V. J. vaistų, dėjo kompresus. Anūkas jai sakė, kad pamena tuk vieną smūgį į veido sritį, o apie kitus smūgius jam papasakojo kartu su juo buvę draugai. Dėl sumušimų ir skausmų V. J. kentėjo fizinį skausmą, kurį laiką nėjo į mokyklą. Nurodė palaikanti pareikštą 1000 Lt civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti (t. 3, b. l. 4).
Liudytojas M. D. teisme parodė iš matymo pažįstantis A. N., taip pat pažįstantis nukentėjusįjį V. J.. Paaiškino, kad 2010 m. balandžio 17 d. apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini), jam kartu su V. J., D. P., G. R., O. B. ir R. J. einant per autobusų stotį, vienas iš nepažįstamų vaikinų V. J. paklausė „ar tu duchais mus vadini ?“. V. J. atsisukus ir pasakius, kad ne jis taip sakė, A. N. trenkė kumščiu jam į galvą, o V. J. po smūgio nugriuvus, spardė jam kojomis į galvos sritį. Sudavęs smūgius A. N. nuėjo, tuomet jie V. J. pasodino ant suoliuko ir pamatė, kad jo veidas kruvinas, nuo sumušimų iškilę gumbai. Jie visi buvo labai pasimetę, sukrėsti. Vaikinų, iš kurių vienas sumušė V. J., jie neįžeidinėjo, paprasčiausiai ėjo pro šalį (t. 3, b. l. 4).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas liudija, kad M. D. pagal bendrus veido bruožus, t. y. veido, antakių, nosies ir lūpų formą, taip pat plaukų spalvą bei kirpimo formą, atpažino A. N. kaip asmenį, kuris 2010 m. balandžio 17 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) sumušė V. J. – sudavė pastarajam smūgį ranka į veidą, spardė kojomis (t. 1, b. l. 33-36).
Iš kitų byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų akivaizdu, kad A. N. kaip asmenį, 2010 m. balandžio 17 d. sumušusį V. J., atpažino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys – D. P. (t. 1, b. l. 43-46), O. B. (t. 1, b. l. 49-52), G. R. (t. 1, b. l. 57-60), R. J. (t. 1, b. l. 65-68).
Bylos duomenys rodo, kad aplinkybės, jog viešoje vietoje sumušė nukentėjusįjį nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė ir pats A. N. (t. 1, b. l. 82-83, 168; t. 3, b. l. 2). Savo parodymus A. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydamas vietą autobusų stoties teritorijoje, kur sudavė nepažįstamam vaikinui smūgį į galvos sritį, po ko šis nugriuvo, tuomet spyrė jam keletą kartų į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 85-87).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, dešiniajame smilkinyje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, kairiajame skruoste ir dešinėje smakro pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą ir veidą, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2010 m. balandžio 17 d. apie 21 val. V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, 26).
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas afekto būsenoje, gindamas save, nes V. J., pavadino jį (A. N.) bei jo draugus necenzūriniu žodžiu ir smogė jam (A. N.) pečiu.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394).
Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis A. N. 2010 m. balandžio 17 d. veikė būtinosios ginties situacijoje, t. y., kad V. J. kėsinosi į jo asmens neliečiamumą ir tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Kolegijos nuomone, byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis įžūliai elgdamasis viešoje vietoje be jokios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam V. J., savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, baudžiamojo kodekso prasme pavojingo kėsinimosi, kuris nuteistajam būtų suteikęs teisę į būtinąją gintį, nebuvo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis ir yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. J. įžeidė nuteistąjį A. N. žodžiu ar agresyviai elgdamasis provokavo pastarąjį įvykdyti nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. J. elgesys.
Kadangi A. N. savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymo neginčija, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam A. N. paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.
Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. N. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalto anksčiau būdamas teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu (t. 2, b. l. 30-33, 175-178), taip pat atsižvelgė į tai, kad A. N. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 52-57), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 67, 68), iki suėmimo mokėsi Šiaulių suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, mokyklos administracijos ir apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 63, 66). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taipogi matyti, kad nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. N. padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. N. realią laisvės atėmimo bausmę.
Atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus A. N. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 284 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už abu nusikaltimus A. N. paskirtos bausmės subendrintos teisingai.
Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. N. padarė 2010 m. balandžio 17 d. ir 2010 m. gegužės 5 d., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, priėmimo (t. 2, b. l. 175-178, 189-191), abiem minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Tačiau apylinkės teismas, subendrinęs nuteistajam bausmes vadovaujantis BK 63 str. 9 d., nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas ir į A. N. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo V. J. patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusysis po įvykio juto fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus, dėl veido sužalojimų negalėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje, keletą dienų nėjo į mokyklą, gydėsi. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą S. V. (t. 1, b. l. 19-23) pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 1000 Lt sumažino iki 400 Lt. Dar labiau mažinti ieškinį arba jo apskritai netenkinti, kaip skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs priteistinos neturtinės žalos dydį, nuosprendžiu nepagrįstai neturtinę žalą priteisė nukentėjusiojo V. J. atstovei pagal įstatymą S. V., o ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam nepilnamečiam V. J., S. V. paliekant tik teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Pažymima, kad visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat pakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d., 2 p., 331 str.,
n usprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į A. N. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams – laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, atliktą bausmę.
Priteisti iš A. N. nukentėjusiajam V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jo atstovę pagal įstatymą S. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.