Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Byla Nr. N-575-935-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
N-575-935-11
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-00195-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-935/2011Teisminio proceso Nr. 4-03-3-00195-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 40.1.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „Statinio interjeras“ direktoriumi, pagal 2010 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus kvietimą nepateikė visų jame išvardytų reikalaujamų dokumentų: A. M., R. P. darbo sutarčių, M. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentų nuo 2009 metų liepos mėnesio, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 11 straipsnio 6 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas R. Š.. Teismas konstatavo, kad dėl netinkamo ir neaiškaus reikalavimo, kuris įvardytas kvietimu, suformulavimo, pernelyg trumpo termino jo įvykdymui nustatymo, R. Š. neturėjo objektyvių galimybių jį įvykdyti, todėl byloje nėra įrodyta, kad R. Š. tyčia neįvykdė teisėto inspektoriaus reikalavimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu VDI Vilniaus skyrius prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kad neįvertino to, kad R. Š. pripažino administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41² straipsnis numato, jog neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtą ATPK normą, už kurios padarymą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas R. Š., yra nustatęs, jog atsakomybė asmeniui atsiranda už valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo nevykdymą. Teisėtumą šiuo atveju reikėtų suprasti pirmiausiai įvertinant reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą (atitikimą įstatymo nuostatoms) ir realumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9 (62) – 334/2006).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus R. Š. įteiktas dokumentas yra kvietimas (b. l. 4), iš kurio turinio aišku tik, kad kviečiamas asmuo privalo atvykti 2010 m. sausio 8 d., o iki kokio termino konkrečiai jis privalo pateikti dokumentus kvietime nurodyta nėra. Remiantis tuo teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog R. Š. piktybiškai neįvykdė reikalavimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nurodė, kad dėl netinkamo ir neaiškaus reikalavimo, kuris įvardytas kvietimu, suformulavimo, pernelyg trumpo termino jo įvykdymui nustatymo, R. Š. neturėjo objektyvių galimybių jį įvykdyti ir byloje nėra įrodyta, kad R. Š. tyčia neįvykdė teisėto inspektoriaus reikalavimo (b. l. 3-4, 13-17).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius