Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V., V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., V. V., J. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Greta esančiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. nuosavybės teise valdo butą (toliau – Butas), antro aukšto lygyje yra įsirengę žiemos sodą, o ant Pastato stogo – terasą. Terasa įrengta plote, kuriame yra Patalpų kupoliniai stoglangiai, todėl terasa juos uždengia, o pro Pastato stogo konstrukcijas į Patalpas patenka vanduo.

Kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra registruotų jokių daiktinių teisių į Pastato stogą, norėdama suremontuoti Pastato stogą, pareiškėja kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis A. V. ir V. V. su prašymu išmontuoti terasą, tačiau jie atsisakė tai padaryti. Tada pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas stogo remontui atlikti t. y. išmontuoti įrengtą terasą.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis jos teises bei teisėtus interesus, todėl privalo būti panaikintas. Atkreipia dėmesį į tai, jog ginčo terasa yra įrengta ant kito statinio, nei yra trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. nuosavybės teise valdomas butas, todėl jokios ankstesnės Buto kadastro duomenų bylos negali reglamentuoti šių asmenų teisės naudotis terasa, nesant Pastato bendraturčių sutikimo. Pažymi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. prašymas buvo išnagrinėtas, neinformavus pareiškėjos.

Sulyginus 2017 m. kovo 6 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir 2022 m. kovo 28 d. parengtos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto antro aukšto planų duomenis matyti, kad jose yra pavaizduotas patekimas iš Buto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ant Pastato atskirtos stogo dalies, o 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje yra identifikuota terasa.

Atsakovė pažymi, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. Komisijai pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 2D-16317 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad gavus skundus dėl gyventojų, gyvenančių adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butuose Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14, galimai savavališkų ir neteisėtai įsirengtų terasų, dėl kurių įrengimo galimų pažeidimų Pastato patalpose per pastato stogo konstrukciją pradėjo bėgti vanduo, bei statinio stogo naudojimo, buvo atlikti patikrinimai, tačiau pažeidimų nenustatyta. Be to, vadovaujantis skirtingų laikotarpių ortofotografinių žemėlapių duomenimis, buvo nustatyta, jog terasos ant Pastato stogo egzistavo dar iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 4 d. prašymas netenkintas nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. atstovas prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstaigą su prašymu Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre atnaujinti bei pakeisti Buto kadastro bei registro duomenis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prokadas“ matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir Deklaracijos pagrindu.

Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060 (14.4 E) bei Registro tvarkytojo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-5670 (14.5 E) prašymas buvo netenkintas.

Nesutikdami su Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060 (14.4 E), tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Komisiją, skunde nurodydami, jog Buto kadastro duomenys buvo pakeisti ne tik įtraukiant terasą, bet ir dėl Buto vidaus perplanavimo, paprastojo remonto būdu įrengus papildomą kambarį. Tuo tikslu buvo užpildyta Deklaracija. Pareiškėjai nurodė, kad terasa ant Pastato stogo yra įrengta dar 2008 metais, jos egzistavimas yra užfiksuotas 2017 metų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, tačiau nebuvo atlikti jos matavimai bei jai nebuvo suteiktas atskiras indeksas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. teigė, kad jie jokių terasos statybos ar remonto darbų neatliko, todėl teritorinio registratoriaus nurodytų Pastato kadastrinių duomenų patikslinimui pagrindo nėra. Pareiškėjai pažymėjo, kad terasos įrengimo darbai nelaikytini pastato išvaizdos keitimo darbais, todėl statybą leidžiantis dokumentas tam nereikalingas.

Išnagrinėjusi A. V. ir V. V. skundą, Komisija Sprendimu Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SPR5-7060 (14.4 E) ir Registro tvarkytojo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-5670 (14.5 E) panaikino bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkino ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir Deklaracijos pagrindu pakeitė Buto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl paprastai turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjos materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikšto reikalavimo bei ginčijamo akto galimybę būti administracinio ginčo objektu.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.<...> .

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, <...>.

Išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą tenkinti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnyje.<...>. (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ pakeitimo“ buvo patvirtinta nauja Taisyklių redakcija. Nuo 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojusių Taisyklių 101 punktas nustatė, kad jei prie pastato įrengta terasa, duomenys apie terasą, nurodant jos pažymėjimą statinių išdėstymo plane, pateikiami 1A formos (Taisyklių 9 priedas) skiltyje „Pastabos“, o 127 punkte nuo 2018 m. vasario 24 d. buvo įtvirtinta, kad prie pastato įrengta terasa žymima didžiąja raide T.

Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai).

Pareiškėja neteigia, jog Sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje. Nepritarimą Sprendimui grindžia argumentu, kad ginčo terasos įrengimas ant Pastato stogo tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. ir V. V. nesuteikia teisės naudotis šia terasa, be pareiškėjos, kaip Pastato bendraturtės, sutikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Pažymėtina tai, jog kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad Buto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2017 m. liepos 14 d. matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos bei 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170705-00184 pagrindu. Matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad iš Buto antrame aukšte esančios patalpos (oranžerijos), plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), yra patekimas ant administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atskirtos stogo dalies. Matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys, kad 2022 metais Bute atlikti paprastojo remonto darbai ir identifikuota terasa. Deklaracija patvirtina, kad 2022 metais Bute buvo atliktas paprastasis remontas.

Sulyginus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto kadastro duomenis, matyti, kad šiose bylose Buto bendras plotas bei kiti kadastro duomenys yra tokie patys, išskyrus skirtingu metu apskaičiuotą Buto vidutinę rinkos vertę bei matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje (forma ir buto antro aukšto planas) identifikuotą terasą TR2-53,87 kv. m.

Valstybinės teritorijų planavimo iš statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ pažymėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. 251/73-GN/08 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pamario projektai“ 2008 m. parengtą projektą „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, kuriuo buvo numatyta teisė ant eksploatuojamų biuro patalpų sutapdinto stogo, kurio danga – frakcinis plautas žvyras, gyventojams savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija konstatavo, kad „ant sutapdinto eksploatuojamo stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnio ir terasos grindų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriais nėra keičiamos, šalinamos, nėra įrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos. Tuo atveju, jei ant administracinio pastato minėtos stogo dalies stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnis yra įrengtas, jau išdavus 2017 m. lapkričio 24 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-171124-003818, tai vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 p. ir 5 p. nuostatomis ant sutapdinto eksploatuojamo stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnio įrengimas ir terasos grindų įrengimas nėra laikomi pastato išvaizdos keitimu, todėl šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Todėl frakcinio plauto žvyro sluoksnio įrengimas ir terasos grindų įrengimas ant eksploatuojamo stogo nėra savavališka statyba, nes nepatenka į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 p. ir 5 p. išvardintus atvejus “.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sprendimas buvo priimtas, Komisijai įvertinus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtose Buto kadastro duomenų bylose nurodytus duomenis, tai, kad matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. Buto kadastro duomenų bylos rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje, statybos užbaigimo akto, kuriuo buvo priimtas naudoti daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duomenis, įrodymus, jog po statinio pridavimo terasos ant Pastato stogo statybos darbai nebuvo atliekami ir Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ rašte nurodytus duomenis.

Bylos duomenimis, Pastato statyba baigta dar 2008 metais, blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso gyventojai terasomis naudojasi daugiau kaip 14 metų. Atsakovo pateikta ortofotografinė medžiaga patvirtina, kad terasos ant Pastato stogo egzistavo dar iki 2017 m. lapkričio 24 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-171124-003818 išdavimo bei pareiškėjos UAB „EM investicijos“ įregistravimo Juridinių asmenų registre. Statybos užbaigimo procedūras įgaliota tikrinti Inspekcija, kompetentinga vertinti, ar statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar statybos darbų atlikimui buvo gauti bendraturčių sutikimai, ar statybos darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tikrinant ginčo statybos teisėtumą, pažeidimų dėl statinio projekto, statybos leidimo išdavimo bei statybos procedūrų užbaigimo nebuvo nustatyta. Pareiškėja nėra Pastato savininkė – 2020 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu nuosavybės teises įgijo tik į Patalpas, esančias Pastate.

Kadangi neįrodytos ginčijamo akto individualizuotos neigiamos pasekmės pareiškėjai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. prašo jiems iš pareiškėjos priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkintinas.

Išnagrinėjus bylą ir skundą atmetus, buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. teisės, todėl jie įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, jog šioje administracinėje byloje trečiuosius suinteresuotus asmenis A. V. ir V. V. atstovavo advokatas Ričardas Noreika.

Prašyme nurodyta, kad prašomą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro atsiliepimo į skundą rengimo išlaidos.

Luminor banko išduotas sąskaitos išrašas patvirtina, kad už teisines paslaugas A. V. advokatui Ričardui Noreikai pervedė 300 Eur sumą.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą parengimą, taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktis, kuris, be kita ko, numato, kad už atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 2,5 taikymu.

Kadangi atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 14 d. (2022 m. III ketvirtį), skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1729,9 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčiais, nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali už atsiliepimo į skundą parengimą suma yra 4324,75 Eur (1729,9 Eur x 2,5).

Kadangi prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija galimos priteisti maksimalios užmokesčio už atsiliepimo į skundą parengimą sumos, prašymas tenkintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Alinai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.