Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2015 m. kovo 4 d., apie 20.40 val. Vilniuje, Pupinės g. 6, vairuodama automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 525 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, L. R., 2015 m. kovo 4 d., apie 20.40 val. Vilniuje, Pupinės g. 6, vairuodama automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepalikusi tarpo iš šono, atsitrenkusi į stovintį automobilį „BMW 525 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinusi, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

L. R., 2015 m. kovo 4 d., apie 20.40 val. Vilniuje, Pupinės g. 6, vairavo automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje L. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apie tai, jog buvo eismo įvykis ji sužinojo tik policijoje, kai ją iškvietė. Policijoje paaiškino, kad buvo apgadintas BMW, tik tada ji sužinojo, kad padarė eismo įvykį. Tą dieną buvo tamsu, atbuline eiga ji išvažinėjo iš aikštelės prie parduotuvės, manė, jog užvažiavo ant kelio bortelio, todėl nieko neįtardama išvažiavo namo. Neturėjo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jos automobilis įregistruotas, ji nesupranta, kodėl rašo, kad neįregistruotas, tačiau techninė apžiūra neatlikta, yra tik apdrausta. Automobilį ji nusipirko prieš metus ir po truputį ruošė techninei apžiūrai, nes ji būtų nepraėjusi apžiūros. Žino, kad turi būti arba draudimas iki liepos pabaigos, arba techninė apžiūra, draudimą ji pratęsė. Automobilį nusipirko savo vardu, o po 2014 m. spalio 1 d. jo daugiau neregistravo. Jos gyvenamoji vieta deklaruota Šakių rajone, ten gyvena mama, ji laiškų registruotų neima, nebuvo laiško, kad reikia priregistruoti automobilį, jai būtų paskambinusi mama, jeigu toks laiškas būtų. Eismo įvykio metu ji negirdėjo jokio automobilių kontakto garso, buvo iš tiesų tamsu, langai buvo aprasoję galėjo neišgirsti, jeigu suveikė signalizacija, nes mėgsta muziką klausyti visada mašinoje, todėl tikrai negirdėjo ir nepajuto. Gailisi, kad sukėlė nepatogumus.

Nukentėjusysis M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad su draugais atvažiavo į parduotuvę, vėliau atėjo žmogus, paklausė jo, ar BMW priklauso jam bei pasakė, kad į automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino. Buvo apgadinta priekinės dešinės BMW pusės kampas. Jis iškvietė pareigūnus. Atėjęs žmogus pasakojo, kad Subaru važiavo atbuline eiga, įvažiavo į mašiną ir nuvažiavo. BMW automobilyje yra signalizacija, jis nežino ar buvo suveikusi, buvo užrakinęs mašiną. Nežino, ar skiriasi signalas, kai būna suveikusi signalizacija, neatkreipė dėmesio į tai. Kreipėsi į savo draudimą, pagal numerius padiktavo jam Subaru draudimą, jie nufotografavo, paskaičiavo žalą, sumokėjo 264,86 eurus ir juos išmokėjo, dėl to jis neturi pretenzijų.

Liudytojas M. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad matė asmenis, esančius salėje. Įvykio vakarą, privažiavus prie parduotuvės Pupinės g., tik žmonai išlipus iš mašinos, pasigirdo stiprus plastmasės lūžimo garsas. Mašinos stovėjo taip: nukentėjusiojo mašina, kita mašina ir tada jo automobilis už apytiksliai 10 metrų. Žmona pasakė: „o, avarija“. Išvažinėjo Subaru iš salelės atbula ir atsitrenkė. Tačiau Subaru vairuotoja nesustojo, nekreipė dėmesio, tiesiog apsidairė ir nuvažiavo. Jam susidarė įspūdis, kad vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos sąmoningai. Buvo vakaras, suveikė nukentėjusiojo mašinos signalizacija, mirksėjo avarinis signalas, nušvietė visą kiemą. Kai jis išgirdo garsą, jo automobilio durys buvo atidarytos, neabejoja, kad turėjo smūgį pajausti, ten yra bordiūras, kitoje pusėje, tačiau jis senas ir nuvažinėtas, kėbulo dalimi neįmanoma į jį atsitrenkti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Tuo tarpu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę, neįregistruotą (neperregistruotą) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčią gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

L. R. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors L. R. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, o dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo kaltę neigė teigdama, kad nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, manė, kad kontaktavo su šaligatvio borteliu, todėl ir neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, tačiau tokią jos versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. L. R. 2015 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės panašias aplinkybes kaip ir teisme, t. y. teigė, jog išties galėjo apgadinti svetimą automobilį, tąkart buvo tamsu, galinis langas ir veidrodėliai buvo aprasoję ir nieko nesimatė. Išsukdama iš stovėjimo vietos pajuto, kad į kažką atsitrenkė, bet pagalvojo, kad į bordiūrą ir nuvažiavo namo, neįtardama, kad atsitrenkė į svetimą automobilį. Jei būtų supratusi, kad tai ne bordiūras, tikrai nebūtų niekur važiavusi, jeigu yra kalta, pasiruošusi atsakyti, labai gailisi dėl to, kas įvyko (b. l. 13). Vis tik pažymėtina, kad iš byloje esančio L. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2), kurias patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Štai nukentėjusysis M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad su draugais atvažiavo į parduotuvę, vėliau atėjo žmogus, paklausė jo, ar BMW priklauso jam bei pasakė, kad į automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino. Buvo pagadinta priekinė dešinė BMW pusė kampas. Jis iškvietė pareigūnus. Atėjęs žmogus pasakojo, kad Subaru važiavo atbuline eiga, įvažiavo į mašiną ir nuvažiavo. BMW automobilyje yra signalizacija, jis nežino ar buvo suveikusi, buvo užrakinęs mašiną. M. S. 2015 m. kovo 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės identiškas įvykio aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu, t. y. teigė, jog tądien 20.35 val. atvažiavo prie parduotuvės „Iki“ Vilniuje, Pupinės g. 4 su automobiliu „BMW 525 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuėjo į parduotuvę ir po kokių keturių minučių prie jo priėjo nepažįstamas žmogus bei paklausė, ar jo automobilis „BMW“ bei pasakė, kad kažkas į jį atsitrenkė ir nuvažiavo. Išėjus į lauką, paaiškėjo, jog tai tiesa, iš aplinkinių sužinojo, kad atsitrenkęs automobilis buvo „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris gan greit pasišalino. Jo automobilis apgadintas priekyje (b. l. 9). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes rašytiniame paaiškinime nurodė ir kartu su M. S. tąkart buvęs D. M. (b. l. 10). Esmines L. R. kaltei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįsti aplinkybes teismo posėdyje išdėstė liudytojas M. Ž., kuris parodė, įvykio vakarą, privažiavus prie parduotuvės Pupinės g., tik žmonai išlipus iš mašinos, pasigirdo stiprus plastmasės lūžimo garsas. Mašinos stovėjo taip: nukentėjusiojo mašina, kita mašina ir tada jo automobilis už apytiksliai 10 metrų. Žmona pasakė: „o, avarija“. Išvažinėjo Subaru iš salelės atbula ir atsitrenkė. Tačiau Subaru vairuotoja nesustojo, nekreipė dėmesio, tiesiog apsidairė ir nuvažiavo. Jam susidarė įspūdis, kad vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos sąmoningai. Buvo vakaras, suveikė nukentėjusiojo mašinos signalizacija, mirksėjo avarinis signalas, nušvietė visą kiemą. Kai jis išgirdo garsą, jo automobilio durys buvo atidarytos, neabejoja, kad turėjo smūgį pajausti, ten yra bordiūras, kitoje pusėje, tačiau jis senas ir nuvažinėtas, kėbulo dalimi neįmanoma į jį atsitrenkti. Iš esmės analogiškas aplinkybes M. Ž. nurodė ir tyrimo metu duotame paaiškinime, kuriame užfiksuota, jog įvykio vakarą, sutemus, prie parduotuvės Pupinės g., automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, atsitrenkė į „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiam net suveikė signalizacija. Vairuotoja apsižvalgė ir nieko nelaukusi pasišalino (b. l. 11). Taigi, tokie pastarojo liudytojo parodymai L. R. versiją, kad ji nesuprato, jog kontaktavo su kitu automobiliu ir manė, kad lietė tik šaligatvio bortelį, leidžia vertinti kaip gynybinę, siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės ir ją atmesti. Pažymėtina, kad ir pati L. R. nebuvo nuosekli savo parodymuose. Štai byloje esančiame rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu ji tvirtino, kad pajuto kontaktą, tačiau manė, kad lietė šaligatvio bortelį, tačiau išklausiusi liudytojo M. Ž. parodymus tame pačiame teismo posėdyje teigė, kad eismo įvykio metu ji negirdėjo jokio automobilių kontakto garso, buvo iš tiesų tamsu, langai buvo aprasoję galėjo neišgirsti, jeigu suveikė signalizacija, nes mėgsta muziką klausyti visada mašinoje, todėl tikrai negirdėjo ir nepajuto. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos tyrimo metu apie tai, kad ji klausė muziką automobilyje, L. R. neparodė. Pirmiau išdėstytus ir aptartus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: policijos pareigūno A. S. 2015 m. kovo 4 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 5), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. R. (b. l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir foto lentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, pastarieji išties aiškūs (b. l. 15-19).

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog L. R., vairuodama transporto priemonę, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, neturi pagrindo ir išvadai, jog L. R., sukėlusi eismo įvykį bei apgadinusi kitą transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne tyčia, o nesupratusi, jog kontaktavo būtent su kita transporto priemone. Pati L. R. tvirtino maniusi, jog atsitrenkė į bordiūrą ir nuvažiavo namo, neįtarusi, jog susidūrė su kitu automobiliu. Taigi, pati vairuotoja nenurodė aplinkybės, jog buvo išlipusi iš automobilio pasižiūrėti, į ką būtent atsitrenkė, ar buvo padaryta kokia nors žala, tame tarpe ir jos automobiliui, kaip, teismo įsitikinimu, tokioje situacijoje pasielgtų kiekvienas apdairus ir atsakingas vairuotojas, priešingai, iš jos paaiškinimo seka išvada, jog ji net nepasidomėjo minėtomis aplinkybėmis ir tiesiog nuvažiavo toliau. Kita vertus, tame pačiame teismo posėdyje L. R. jau teigė, kad apkritai nieko negirdėjo, nes klausėsi muzikos, nors tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė. Taigi, L. R. įvykio versija neįtikinama, be to, ją paneigia nuoseklūs liudytojo M. Ž. paaiškinimai, kad automobiliui, į kurį L. R. atsitrenkė net suveikė signalizacija, o vairuotoja tik apsižvalgė ir nieko nelaukusi pasišalino. Pastarasis liudytojas taip pat parodė, kad įvykio vietoje šaligatvio bortelis itin mažas ir į jį atsitrenkti kėbulo dalimis automobilis neturi galimybės. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie liudytojo siekį apkalbėti L. R.. Kartu pažymėtina, kad priešingai nei savo prašyme nurodė bei teismo posėdžio metu teigė L. R., automobilio apgadinimai nėra tokie jau menki, kadangi nukentėjusysis M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jam draudimo bendrovė išmokėjo 264 eurus žalai atlyginti. Teismo vidinį įsitikinimą dėl L. R. padaryto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, bendrame bylos aplinkybių kontekste stiprina ir tas faktas, kad įvykis kilo tamsiu paros metu, L. R. automobiliui įvykio metu buvo neatlikta techninė apžiūra ir 2014 m. spalio 1 d. buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (b. l. 12). Pastaroji aplinkybė rodo ir pačios L. R. neatsakingą požiūrį į KET nustatytą tvarką kelių eismo srityje, kadangi L. R., pasak jos, automobilį pirko beveik prieš metus ir su juo važinėjo nesant automobilio techninės apžiūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog L. R. iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi vietos, pasišalino tyčia, suvokusi savo veiksmų pasekmes, todėl jos veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Taip pat konstatuotina, kad L. R. vairavo automobilį, kuris neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ši jos veika atitinka ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą, kartu siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas L. R. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu apgadintas svetimas automobilis, kaltininkė iš eismo įvykio vietos pasišalino, vengė sąžiningai vykdyti eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, nesilaikė reikalavimų, taikytinų transporto priemonių techninei būklei), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – oficialiai nedirba, administracine tvarka bausta kelis kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors ji ir teigė, jog gailisi, tačiau ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepripažino, o tai rodo jos nenuoširdumą, nenorą prisiimti atsakomybės. Vis tik, įvertinus gana griežtą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją, laikantis proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, L. R. skirtinos minimalios įstatymų straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijose numatytos nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas veikos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nenustatė pagrindų L. R. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 123 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

L. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

L. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, L. R. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti jai galutinę administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.