- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- T-112-397/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau ir – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B., Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmė paskirta atlikti kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2005 m. spalio 28 d.
2. Bausmės pradžia – 2004 m. balandžio 8 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
3. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Teikime nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pirmasis susidūrimas su policija ir pirmasis teistumas įvyko nuteistajam esant nepilnamečiui – 17 metų amžiaus. Išėjus į laisvę grįžtų gyventi pas mamą.
3.2. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre bei įgijo vidurinį išsilavinimą. 2021 m. įgijo sandėlio operatoriaus kvalifikaciją. Darbinę veiklą nuteistasis pradėjo vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Visos laisvės atėmimo bausmės metu stebimas teigiamas nuteistojo R. B. požiūris į darbą. Nuteistasis pristatė laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2022 m. gautas padėkas už pastangas ir stropų darbą, taip pat laikotarpyje nuo 2019 iki 2024 m. gautas Darbinės veiklos organizavimo skyriaus Medienos gamybos viršininko pateiktas charakteristikas. 2020 m. nuteistasis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems asmenims, tačiau gavo atsakymą, kad priteistai sumai yra suėjęs senaties terminas ir šiuo metu padengti padarytos žalos nėra galimybės. Nuteistasis pristatė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio, savanoriškai, kas mėnesį perveda po 30 Eur nukentėjusiajai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuolatos dirba, pragyvenimui įkalinimo įstaigoje užsidirba pakankamai, yra nepriklausomas, pagal galimybes, finansiškai padeda savo tėvams. Tiek dabartinis, tiek ir ankstesnis nusikaltimai buvo susiję su siekiu pasipelnyti.
3.3. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog artimą santykį palaiko su abiem tėvais. Bausmės atlikimo metu su artimaisiais bendrauja laiškais, priklausančiais telefoniniais skambučiais. 2022 m. balandžio 19 d. sudarė santuoką.
3.4. Bausmės atlikimo metu nuteistasis R. B. 15 kartų buvo pažeidęs nustatytą tvarką, iš jų 12 kartų baustas drausmine tvarka. Didžiausios nuteistojo elgesio problemos buvo bausmės pradžioje. 2023 m. gruodžio mėnesį fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis įkalinimo įstaigoje. 2024 m. sausio 11 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Daroma prielaida, jog asmuo struktūrizuotoje aplinkoje negeba atsiriboti nuo alkoholio vartojimo, nesiekia analizuoti problemos priežasčių, o motyvacija ją spręsti – formali.
3.5. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įsitraukė į įkalinimo įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologų organizuojamus užsiėmimus: 2017 m. lapkričio 25 d. dalyvavo paskaitoje „Emocinė gerovė ir jos stiprinimas: kaip padėti sau ir kitiems“, laikotarpyje 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. sėkmingai baigė 8 užsiėmimų „Bendravimo įgūdžių lavinimo grupę“. Šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina savo nusikalstamas veikas, pripažįsta kaltę bei suvokia sukeltas pasekmes sau, savo šeimai ir nukentėjusiųjų artimiesiems. Asmeniui nėra būdingos išskirtinai asocialios vertybės ar siekis save realizuoti „kriminaliniame pasaulyje“. Teisės pažeidėjas nuo 2011 m. įkalinimo įstaigoje nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, daugiau kaip 10 metų buvo stebimas asmens sistemingos pastangos keisti savo elgesį pozityvia linkme, tačiau 2023 m. gruodžio 4 d. įkalinimo įstaigoje fiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tiek statiniai, tiek ir dinaminiai. Teikime taip pat nurodyta, jog nuteistasis 21 kartą skatintas.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2004 m. balandžio 8 d., nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Nuteistasis R. B. laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Visgi, vertinamu atveju, teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatyto nepakanka.
8. 2024 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-3923 duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis 2010 m. mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre bei įgijo vidurinį išsilavinimą, 2021 m. baigė Sandėlio operatoriaus kvalifikaciją. Nuo 2008 m. birželio 28 d. nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, kuriame dirbo iki perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirtąją koloniją. 2019 m. birželio 27 d., atvykus tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Antrąjį sektorių, nuteistasis buvo įdarbintas Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos ceche – darbininku. Stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į darbą, 15 kartų skatintas už gerą ir sąžiningą darbą. Be to, nuteistasis nurodo, jog būdamas laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su abejai tėvais bei broliais. 2022 m. balandžio 19 d. sudarė santuoką. Laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. nuteistasis dalyvavo 32 pozityvaus užimtumo užsiėmimų bei renginių. Nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iš lengvosios grupės pervestas laisvės atėmimo bausmę tęsti paprastosios grupės sąlygomis. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, 21 kartą skatintas. Visa tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos manymu, tam tikras teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
9. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgtina į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog nuo 2020 m. gegužės 20 d. nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlikusi vidutinė, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad išimtinai nuteistojo elgesys teigiama linkme nekito. Kaip jau minėta, nuteistasis 21 kartą skatintas, tačiau pastebėtina, jog didžioji jų dalis yra laikotarpiu nuo 2020 metų. Visgi ne ką mažiau svarbu įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis R. B. 15 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo atveju, svarbu atkreipti dėmesį, jog dauguma pažeidimų padaryti nuteistojo bausmės vykdymo pradžioje. Nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. padaryto paskutinio pažeidimo, buvo stebimas pakankamai ilgas nuteistojo elgesio pokytis teigiama linkme, tačiau 2023 m. lapkričio 27 d. nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus. Kaip matyti, nuo paskutinio netinkamo nuteistojo elgesio, t. y. būnant restruktūrizuotoje aplinkoje negebėjimo laikytis priimtų taisyklių, praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas. Šios aptartos aplinkybės, neleidžia nuteistojo R. B. elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistasis už alkoholio ar jo surogatų vartojimą buvo baustas ne vieną kartą, kas teisėjų kolegijos nuomone laikytina itin grubiu įkalinimo įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimu. Ir nors kaip teikime nurodoma, nuteistasis kreipėsi į įkalinimo įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus, 2024 m. sausio 11 d. baigė užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau visgi, aptarti duomenys, teisėjų kolegijai leidžia manyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išimtinai tik teigiamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje vartojo alkoholį, svarbi vertinant ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste. Kadangi kaip nustatyta teismo nuosprendžiu, R. B. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su nuteistojo padarytu nusikaltimu.
10. Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad R. B. praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikaltimų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. R. B. laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos paskirta už tyčinį labai sunkų, veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimą žmogaus gyvybei – itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Nėra abejonių, jog tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, analizuojant nuteistojo asmenybę, elgesio pokyčius bei ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pastebėtina, jog šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina nusikalstamas veikas, pripažįsta kaltę bei suvokia sukeltas pasekmes. Visgi, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant teisės pažeidėjo nusikalstamą elgesį, stebima, jog asmeniui yra būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių. Bausmės atlikimo metu fiksuotas ne vienas atvejis kuomet nuteistasis prarado savitvardą bei elgėsi šių emocijų įtakoje. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ne kartą konfliktavo su prižiūrinčiais pareigūnais, 2005 m. birželio 22 d. necenzūriniais žodžiais išplūdo slaugytoją, triukšmavo, į pastabas nusiraminti nereagavo, daužė kameros duris. Taip pat ne ką mažiau svarbu paminėti, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis negeba identifikuoti probleminių sričių, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, demonstruoja skurdžius pasekmių suvokimo bei numatymo įgūdžius, taip pat leidžia daryti prielaidą apie negebėjimą išsikelti tikslų bei jų nuosekliai laikytis, o tai patvirtina jau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog ir nuteistojo mąstymas vis dar nėra koreguojamas išimtinai teigiama linkme, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.
11. Priešingos išvados, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, ar tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija yra ženkli. Nuteistojo R. B. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Šią išvadą patvirtina ir vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių nustatyti statiniai: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, nuosavybės padegimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Visgi, nors yra pastebimi tam tikri teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nuteistasis vis dar gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo R. B. elgesyje, vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Nuo pat įkalinimo pradžios, nuteistasis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo rėžimo reikalavimus, paskutinė nuobauda paskirta 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. nuo paskutinio pažeidimo praėjo sąlyginai trumpas laiko tarpas. Nuteistojo elgesys vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.