- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2-13458-1052/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07524-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- R. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. ieškinio atsakovui R. J. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės I. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. J. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinį priimti atsisakoma, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) V skyriuje reglamentuoti privalomosios mediacijos ypatumai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus privalomosios mediacijos nuostatoms, šio įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis MĮ nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, byloje nepateikta.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Teismas pažymi, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į savo nuožiūra pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Ieškovei išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė informuojama, kad jos sumokėtas žyminis mokestis šioje byloje nebuvo panaudotas, todėl reikšdama naują ieškinį ji gali pasinaudoti tuo pačiu jos sumokėtu žyminiu mokesčiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3punktu, 290–292 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. J. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.