- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- II-32-408/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01821-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K. D.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-10-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:21137127482.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2021-10-04 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21137127482 M. K. D. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad jis 2021-06-27, 16.51 val., neturėdamas teisės vairuoti, pastatė automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune – kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 14 punkto 1 papunktį, 332 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje. Už tai jam paskirta nuobauda 375 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme 2021-12-15 gautas M. K. D. skundas dėl Institucijos 2021-10-04 nutarimo skirti jam nuobaudą.
Šalies argumentai
M. K. D. skundu prašo administracinio nusižengimo byloje paskirtą nuobaudą dėl to, kad pastatė automobilį ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje sušvelninti, o nuobaudą, paskirtą dėl to, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo – panaikinti.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad nuobauda už padarytus pažeidimus M. K. D. paskirta teisingai, nes jis, vairuodamas automobilį, neturėjo Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, čia gyvena, mokosi ir dirba, o taip pat atvažiavęs automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo Nr.8, pastatė automobilį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojams nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuoto pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
SEAKĮ nėra įtvirtinta nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvoka. Policijos pareigūnai, vertindami ar trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimai galioja, taip pat teismai, nagrinėdami asmenų skundus dėl tokių pažymėjimų galiojimo, remiasi Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Minimame punkte nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta — pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji viela laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“. Ši pakankamai plati ir turinti išimčių sąvoka į Taisykles perkelta iš 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2006 L 403, p. I S). Pažymi, kad direktyvoje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokos paskirtis yra nustatyti sąlygas, kada asmeniui Europos Sąjungos valstybėje narėje gali būti išduotas atitinkamas vairuotojo pažymėjimas, o ne nustatyti trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimų Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojimo terminą.
Apeliantas tarptautinio vairuotojo pažymėjimo neturėjo.
Iš gyventojų registro matyti, kad apeliantas registruotas Lietuvos Respublikoje nuo 2020-04-06, Kaune(duomenys neskelbtini).
Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad apeliantas nuo 2020-01-30 pradėjo vykdyti individualią veiklą, t. y. šiuo atveju užsiima darbine veikla iš kurio gauna pajamas.
Iš kelių transporto priemonių registro matyti, kas apeliantas nusižengimo dieną vairavo savo vardu registruota automobilį „Ford Focus“, valst. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašo palikti nutarimą nepakeistą, nes apeliantą nusižengimo dieną su Lietuva siejo darbiniai santykiai, taip pat turėjo asmeninio kilnojamojo turto bei buvo deklaruotas daugiau nei 185 dienas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas M. K. D. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad į Lietuvą jis atvyko prieš 3 metus, dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, studijuoja (duomenys neskelbtini) 3 kurse. Į darbą buvo priimtas dirbti su turkišku vairuotojo pažymėjimu. Automobilis, kuris buvo užfiksuotas stovintis draudžiamoje vietoje, yra jo nuosavas. Nurodytą dieną jis atvažiavo į kavinę, ten vartojo alkoholinius gėrimus, negalėjo vairuoti automobilio, todėl jį ten ir paliko stovėti. Nežinojo, kad ten negalima stovėti. Vėliau automobilį parvairavo draugas. Po to policija jį nubaudė už tai, kad jis vairavo neturėdamas teisių. Sutinka, kad automobilį pastatė netinkamoje vietoje, bet nesutinka, kad turkiškas vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvoje. Turi leidimą dvejus metus gyventi Lietuvoje, leidimas vis pratęsiamas. Kadangi yra studentas, minėtą automobilį pardavęs, stipendijos negauna, nuomoja butą, už viską moka pats, finansinė padėtis nėra lengva, prašo sumažinti už pažeidimą paskirtą nuobaudą, o už tai, kad vairavo neturėdamas teisės, prašo baudą panaikinti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Užtraukia baudą vairuotjams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo ir jo kvalifikacijos nėra.
Pats pažeidėjas prisipažįsta padaręs šį pažeidimą ir nurodė kokiomis aplinkybėmis jį padarė – atvažiavo į kavinę, pastatė automobilį nepastebėjęs draudžiamų statyti automobilius toje vietoje ženklų, kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, todėl po to automobilio nevairavo ir paliko jį stovėti draudžiamoje vietoje.
Dėl šio padaryto pažeidimo jam paskirta 60 eurų bauda. Prašo baudą sumažinti dėl sunkios materialinės padėties.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą baudą arba jos iš vis neskirti.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas sprendžia, kad M. K. D. padarytas pažeidimas nėra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų transporto eismo saugumui, tačiau sutinka, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad, kaip jau ir minėta, visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nustatyta, kad M. K. D. teisme nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusižengimą, teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, pareiškėjas yra studentas, stipendijos negauna, gyvena nuomojamame bute, pragyvena dirbdamas, tačiau gauna nedideles pajamas, be to, anksčiau pareiškėjas niekada administracine tvarka nebaustas, nusižengė pirmą kartą, todėl šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog M. K. D. paskirta nuobauda gali būti mažinama.
Dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuoja transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
SEAKĮ l3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojams nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuoto pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą nustatė, kad M. K. D. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Turkijos Respublikos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (iki 2022-03-23) (b. l. 7), kadangi studijuoja Kauno (duomenys neskelbtini). Jam yra išduotas turkiškas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 5-6). Teismas konstatuoja, kad M. K. D. yra asmuo, kuriam Turkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos kontekste. Jis yra asmuo sulaukęs nustatyto amžiaus, be to nėra pateikta duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas ar vairuotojo pažymėjimas jam būtų buvęs atimtas ar sulaikytas, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų apribotas, sustabdytas ar atimtas jį išdavusioje valstybėje, todėl teismas laiko, kad jam išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje galioja.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas numato, jog pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Šių taisyklių 2 punkte išaiškinus nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta — pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių pakaitomis gyvena, gyvenamoji viela laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Teismas konstatuoja, kad anksčiau išvardinta sąlyga pareiškėjo atžvilgiu negalioja, nes pareiškėjas savo nuolatinę gyvenamąją vietą pakeitęs dėl konkrečios anksčiau aptariamos priežasties – studijų, o šiai priežasčiai pasibaigus, pasibaigs ir laikino gyventojo statusas, kol jis nebus išspręstas kitaip. Šiuo gi konkrečiu atveju pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra apibrėžtas, t. y. nustatytas konkretus leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2022-03-22, todėl niekaip negalima konstatuoti, kad M. K. D. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Be to Turkija yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), todėl šios valstybės M. K. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje, jis suteikia teisę nenuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į visas anksčiau išvardintas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pažeidimo padarymo metu M. K. D. nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jis nepagrįstai buvo kaltintas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Remiantis išdėstytu, M. K. D. skundas tenkinimas iš dalies, Institucijos 2021-10-04 nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 34 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
M. K. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-10-04 nutarimą Nr. 20-ANR_N-12527-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK:21137127482 dėl M. K. D. paskirtos nuobaudos už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-10-04 nutarimo Nr. 20-ANR_N-12527-2021 dalį dėl M. K. D. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.
Išaiškinti M. K. D., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:21137127482.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.