Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1484-324/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2S-1484-324/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
G. L.
Civilinė byla Nr. 2S-1484-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04143-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9471-896/2017 pagal ieškovės K. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB SEB banke.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 24 d.) iki sprendimo priėmimo lėšas, pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.Atsakovas atskiruoju skundu prašė 2017 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2013 m., tačiau kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvena kartu tame pačiame bute, perka maistą, kurį valgo visi, vaikams duoda pinigų į mokyklą, nuperka ko reikia. Ieškovė savo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo nepaiso. Ieškovė siekia sau asmeninės naudos, nes vaikai yra atsakovo išlaikomi. Be to, vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove. Šioje proceso stadijoje nėra tikėtinai pagrįsta, kad ieškovė viena teikia išlaikymą vaikams, o atsakovas šios pareigos nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino 2017 m. vasario 28 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Nustatė, kad naikinamą nutartį priėmė neturėdamas kitos šalies argumentų. Sprendė, kad nepilnamečių vaikų interesai bylos nagrinėjimo teisme metu nėra pažeidžiami, šalims gyvenant viename bute ir atsakovui prisidedant prie vaikų būtinųjų poreikių maistui, būstui, sveikatai, ugdymui tenkinimo. Atsižvelgė į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose gyvenamąją vietą nurodė tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su vienu iš tėvų, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį ir palikti galioti 2017 m vasario 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad nuperka vaikams maisto. Atsakovas vaikų išlaikymo faktą įrodinėja prekių kvitais, kuriuos paėmė iš ieškovės. Didžioji dalis kvitų apmokėti grynaisiais pinigais, o ne bankinėmis kortelėmis. Ieškovė taip pat turi sukaupusi daugybę kasos kvitų, pagal kuriuos vaikams pirko maisto ir vaistų, didelė dalis pirkinių apmokėta ieškovės banko kortele. Aplinkybę, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, patvirtina faktas, kad ieškovė privesta skolintis pinigų iš savo sesers. Iki 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas vaikų išlaikymui skirdavo konkrečią pinigų sumą, ją pervesdamas į ieškovės sąskaitą. 2016 m. pabaigoje ieškovė nusprendė nutraukti su atsakovu bendrą gyvenimą, todėl atsakovas nustojo teikti vaikams išlaikymą. Panaikinus nustatytą laikiną išlaikymą, nepilnamečių vaikų interesai nebus užtikrinti. Šalys nuo 2017 m. kovo pabaigos faktiškai gyvena skirtingose vietose. Ieškovė kartu su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė planuoja tikslinti ieškinį, prašydama nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja.Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas nevengia pareigos išlaikyti savo vaikus. Pateikti kvitai yra atsakovo, tai patvirtina jam priklausanti nuolaidų kortelė. Vaikų išlaikymo faktą atsakovas įrodinėjo paskolų dengimu (užtikrinant vaikams gyvenamąją vietą) bei komunalinių mokesčių mokėjimu už butą, kuriame gyvena visa šeima. Ieškovei kreipusis į teismą ir areštavus atsakovo sąskaitas, mokėjimus gali atlikti tik grynaisiais pinigais. Atsakovas negali pateikti rašytinių įrodymų, kad vaikams duoda pinigų pietums į mokyklą, tai gali patvirtinti vaikai. Moka už vaikų būrelius. Ieškovei naudojant smurtą artimoje aplinkoje, pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nesilankyti (duomenys neskelbtini). Vaikai liko gyventi kartu su atsakovu. Ieškovės pateikti sąskaitų išrašai ir kvitai nepatvirtina, kad ieškovės rodomos išlaidos buvo skiriamos vaikų išlaikymui. Ieškovės pinigų skolinimasis rodo, jog ji gyvena ne pagal savo galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė vaikams laikino išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliaciniame procese šalys pateikė naujus įrodymus: ieškovė – 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 14 d. sąskaitos išrašus, kasos kvitus, skelbimo kopiją, išvadą teikiančios institucijos kvietimą atvykti, ieškovės 2017 m. vasario 7 d. paaiškinimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 01-1-14975-17 skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, atsakovas – Maxima LT, UAB didmenininko kortelę, kasos kvitus, Perlo kvitą, viena sąskaita išrašą. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, iš atsakovo vaikams priteisiant laikiną išlaikymą. 2017 m. vasario 24 d. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio neteikia vaikams išlaikymo, tačiau atsakovas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. šalys su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir išlaikymą vaikams teikia. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ieškovė 2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS teiktame paaiškinime, kuriame nurodė, kad už būstą mokesčius moka atsakovas, išsikelti gyventi atskirai neturi galimybių (b. l. 41). Logiška manyti, kad, šalims gyvenant viename bute, vaikų išlaikymu rūpinasi abu tėvai. Sprendžiant dėl laikino išlaikymo būtinumo, išsamiai nevertinamas realus teiktino vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis, kadangi šios aplinkybės nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo preliminariai spręsti, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo šalims gyvenant kartu neprisidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad, šalims gyvenant kartu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą.Apeliacinio proceso metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad ji su vaikais nuo 2017 m. kovo mėn. pabaigos atskirai nuo atsakovo gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nuo 2017 m. kovo mėn. pabaigos atskirai gyvena tik ieškovė, vaikai liko gyventi su juo iki 2017 m. gegužės 2 d. Pažymėtina, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje negalima nustatyti vaikų teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, taip pat remiantis asmens teise į apeliaciją priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, apeliacine tvarka išnagrinėtą klausimą 2017 m vasario 28 d. nutartimi išsprendęs teisingai, pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, klausimą dėl laikinosios apsaugos taikymo pagal kitą ieškovės prašymą turės išspręsti vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (CPK 147, 151 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, nurodytoje bylos proceso stadijoje pagrįstai nutarė nesant ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė