Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1230-603/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
2S-1230-603/2015
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00239-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
V. V., L. L.
Suinteresuotas asmuo
V. V., Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Šalčininkų skyrius
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1230-603/2015(Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00239-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.;129.1.; 129.19.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. V. ir Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Šalčininkų skyrius dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. V. pareiškimu prašė teismo išaiškinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007, ar priimtu sprendimu pareiškėja L. L. priėmė palikimą po mirusios motinos A. V. mirties ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą ar tik pagal įstatymą. Nurodė, kad iš civilinės bylos medžiagos Nr. 2-1280-371/2007 matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. L. po savo motinos A. V., mirusios 1999-08-09, gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą. Byloje buvo pateiktas testamentas, kuriuo motina A. V. 1991-12-12 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje atliko patvarkymą dėl po jos mirties liksiančio turto paveldėjimo. Pareiškėjo brolis J. V. mirė 2007-01-07 ir po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta bei paveldėjimo teisės liudijimas po jo mirties likusiam palikimui neišduotas. Mano, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007 įsiteisėjęs sprendimas neatėmė iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo priimti palikimą pagal testamentą, nes Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje priimtu sprendimu nustatyta, kad pareiškėja L. L. priėmė palikimą pagal įstatymą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pareiškėjo V. V. prašymo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimo išaiškinimo netenkino. Nustatė, kad pagal CPK 278 str. 1 d. 2 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Teismas taip pat konstatavo, kad iš pateikto suinteresuoto asmens prašymo išaiškinti sprendimą nėra aišku, ar šių asmenų sprendimas yra įvykdytas. Civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007 yra A. V. sudarytas testamentas, iš kurio matyti, kad visą savo turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe ir gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus: viralinę, daržinę, pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini), ji palieka savo vaikams: ½ dalį namo sūnui V. J. I. ir ½ dalį namo V. V. I., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) k., ir L. L. I., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Tačiau L. L., būdama motinos įpėdinė, padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktišku valdymu. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007 nustatyta, kad L. L. po motinos mirties likusį palikimą priėmė faktišku valdymu. Šioje byloje V. V. buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo faktišku valdymu taip pat nebuvo pateiktas. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo kaip ir kiekvienas įpėdinis savarankiškai įgyvendina savo kaip įpėdinio teises ir šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neužkerta kelio kitam įpėdiniui, t. y. V. V. kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėjas V. V. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir paaiškinti, ar priimtu sprendimu pareiškėja L. L. priėmė palikimą po mirusios motinos A. V. mirties ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą ar tik pagal įstatymą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nevaržomą galimybę kreiptis į atitinkamą notaro biuro, kuriame yra užvesta paveldėjimo byla ir nustatyti, ar Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimas yra įvykdytas ar pareikalauti iš pareiškėjo pateikti teismui reikiamus duomenis, tačiau iki nutarties priėmimo teismas šių veiksmų neatliko.

Taip pat nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-04-01 civilinėje byloje Nr. 2-315-604/2014 išnagrinėjęs V. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nutarė pareiškimą atmesti, nes yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-10-13 išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimo nutarė atsisakyti priimti pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nes yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atkreipia dėmesį, kad besikreipdamas į teismą dėl mirusios A. V. palikimo priėmimo klausimo išsprendimo bei dėl sprendimo išaiškinimo paveldimo teisių liudijimas niekam iš įpėdinių nebuvo išduotas.

Mano, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007 įsiteisėjęs 2007-12-28 sprendimas neatėmė iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo palikimą priimti pagal testamentą arba dėl palikimo priėmimo pagal testamentą fakto nustatymo, nes minėtu 2007-12-28 sprendimu nustatyta, kad pareiškėja L. L. priėmė palikimą pagal įstatymą, nors pagal pareiškėjos L. L. pateiktą Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2007-11-07 Šalčininkų rajono 2 notarų biuro nutarimą nurodytame biure buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą po motinos A. V. mirties (mirties data 1999-08-09).

Nurodo, kad šiuo metu Šalčininkų rajono 2 notarų biuro notarė neišduoda jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisės į mirusios motinos A. V. palikimo dalį pagal testamentą, nes pagal notarės žodžius visas A. V. palikimas pagal 2007-12-28 sprendimą atitenka pareiškėjai L. L..

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimu prašo atmesti apelianto V. V. atskirąjį skundą. Nurodo, kad jos brolis V. V. buvo įtrauktas į civilinę bylą kaip suinteresuotas asmuo, jis turėjo teisę dalyvauti byloje, pateikti savo pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, jeigu nesutiko su pareiškimu pateiktu teismui. V. V. buvo išsiųstas teismo pranešimas su pareiškimo nuorašu bei kitų dokumentų nuorašais, tačiau V. V. įstatymo nustatytu terminu jokio atsiliepimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų. Po teismo sprendimo nuorašo gavimo V. V. turėjo teisę per 30 dienų apskusti šį sprendimą, jeigu su juo nesutiko, tačiau V. V. jokio apeliacinio, nei kasacinio skundo įstatyme nustatytu terminu nepateikė. Taip pat nurodo, kad V. V. ne kartą buvo paaiškinta, kad priėmusi visą po motinos mirties palikimą, suinteresuotas asmuo – sesuo L. L. gali geranoriškai pasidalyti šiuo palikimu ir sudaryti palikimo padalijimo sandorį pas notarą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. V. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas sprendimo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas ar šis terminas neatnaujintas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 278 straipsnio taikymo bei aiškinimo, yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Nuostata, kad aiškinant sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių procesinio sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-371/2007 m. pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir V. V., nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja L. L. po savo motinos A. V. mirties (mirties data 1999-08-09) priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad po A. V. mirties įpėdiniams nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

Pareiškėjo A. V. pareiškimo dėl Šalčininkų rajono teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo išaiškinimo turinys liudija, kad pareiškėjui minėto sprendimo turinys, t. y. motyvai ir išvados yra visiškai aiškūs. Pagal pareiškėjo prašymą nesukeliamos abejonės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo aiškumu, bet dėstomi argumentai, kuriais siekiama dėl Šalčininkų rajono teismo sprendime išdėstytų argumentų gauti kitą, nei byloje atliktas, teisinės situacijos vertinimą. Pareiškėjo prašyme reiškiami reikalavimai dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržengia teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ribas. Teismas, oficialiai paskelbęs baigiamąjį aktą byloje, negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų ir išvadų, bei neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą. Kadangi Šalčininkų rajono teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nereikalauja aiškinimo, pareiškėjo V. V. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmetamas.

Kadangi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš esmės yra aiški, nėra pagrindo teigti, jog apelianto atskirajame skunde nurodyti argumetai yra pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5. 8 straipsnis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Į bylą pateikti bei LITEKO duomenys patvirtina, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1361-604/2014) atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-315-604/2014) priimtas procesinis sprendimas dėl pareiškėjo V. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir šie minėti teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję bei nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Pagal CPK 365 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje (XVIII) nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog sutinka gera valia išspręsti po motinos mirties atsiradusio palikimo padalijimo klausimą, pasirašant turto padalijimo sandorį.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė