Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1002-526/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
A8.-1002-526/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00755-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
V. R.
Advokatai
Sigita Stukaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1002-526/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00755-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 9.4.4.; 9.32.; 21.9.10
Registro objekto Nr. ROIK: 18087857738(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas V. R. surašytas dėl to, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. neužtikrino, kad už klientams suteiktas paslaugas visi gauti grynieji pinigai būtų apskaityti kasos aparatu. Nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d., bendrovės darbuotojai, adresu (duomenys neskelbtini), kasos aparatu (Omron RS20, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini)) neapskaitė bendros 5775,00 Eur pajamų sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. iš viso gautos 5775,00 Eur pajamų sumos už suteiktas paslaugas ir laiku neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 728,00 Eur PVM sumos ir siekė nesumokėti 273,00 Eur PVM sumos nuo suteiktų paslaugų (iš viso 1001,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 728,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. papildomai į buhalterinę apskaitą įtraukė 182,00 Eur PVM sumą, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d. į buhalterinę apskaitą papildomai įtraukė 91,00 Eur PVM sumą. Tokiu būdu bendrovės vadovas V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos įprašo“ 5 punkto reikalavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtinto „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių sprendimo ir išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ 28 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 163 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 6 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. nusižengimus pripažino, dėl jų gailėjosi. Paaiškino, kad buvo patikrinimas. Darbuotojas neįmušė sumos į kasą, nes buvo pasibaigęs darbo laiko. Tikrintojai rado neapskaitytų pinigų. Pažymėjo, kad negali mušti į kasą franšizės, nes kasa skaičiuoja PVM, tokiu atveju turi būti surašytas kasos pajamų orderis. Kitą dieną jam surašė administracini nusižengimo protokolą ir jis jį pasirašė. Pažymėjo, kad tuo metu jis atostogavo, todėl negalėjo kontroliuoti darbuotojo. Kai neatostogauja, pats įneša pinigus į kasą ir darbuotojams neleidžia prieiti prie kasos. Nurodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarko audito įmonė, kurią jis samdo. Pažymėjo, kad stengsis daugiau nepažeisti įstatymų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė prašė atsižvelgti į V. R. asmenybę, nes jis nusižengimus pripažino, dėl jų gailėjosi, anksčiau jokių nusižengimų nėra padaręs, todėl vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktas ir V. R. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), paties V. R. prisipažinimu teismo posėdžio metu, patikrinimo aktu (b. l. 4), patikrinimo aktu (b. l. 5), V. R. paaiškinimu (b. l. 6), pažyma (b. l. 7), specialisto paaiškinimu (b. l. 8-12), PVM sąskaitų faktūrų registrais (b. l. 13-29), pinigų likučio kitimais (b. l. 30-36), pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 37) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis išnagrinėtų įrodymų pagrindu, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 163 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, sudėtis. Pažeidėjui skirtinos nuobaudos.

Byloje V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui už nusižengimų padarymą skirti mažesnes baudas nei sankcijose numatytos minimalios baudos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryti nusižengimai nebuvo tyčiniai, o formalaus pobūdžio, jais jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad pripažino nusižengimus, dėl jų gailėjosi, anksčiau jokių nuobaudų neturėjo, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 163 straipsnio 4 dalies, 205 straipsnio 6 dalies sankcijose, skyrimas V. R. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti V. R. už nusižengimus, numatytus ANK 163 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, paskyrus mažesnes baudas nei numatytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 38 straipsniais, 163 straipsnio 4 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti penkiasdešimties (50) eurų baudą.

V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti trijų šimtų (300) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų (300) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18087857738, ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas