- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- e2-25206-910/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18645-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. R.
Procesinio dokumento kategorija 2.5.1.4.; 2.5.10.5.2.16.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. birželio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. R. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovei yra pareikštas ieškinys dėl 46,73 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-06 atsakovei A. R. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 46,73 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2015-10-31. 2016-04-01 pranešimu Nr. 3S-3573, taip pat 2016-05-09 pranešimu Nr. 3S-5151 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą (CPK 178 straipsnis).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.
Atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 46,73 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovės A. R. ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 46,73 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 0,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 15,58 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783796) naudai 46,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 46,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti valstybei iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.