Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 m. lapkričio 22 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu - sutuoktine J. V. metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas J. V., padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d., penktadienį, vakare, apie 18.00 - 19.00 val. S. V. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo namuose blaivi, su mažamete dukra ir neįgaliu sutuoktinio sūnum. S. V. grįžo blaivus, tačiau apie 20.00 val. pas juos į svečius atvyko jo draugas ir je visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Žinojo, kad namuose yra mažametė dukra ir neįgalus berniukas, tačiau ji alkoholio gėrė nedaug, tikrai jautėsi, kad vaikai saugūs, gali jais pasirūpinti. Apie 22.00 val. dukra M. pradėjo verkti. Ji jos paklausė, kas nutiko. Ji jai pasakė, kad susibarė su broliu, kuriuo ji vadina S. V. sūnų. Tada ji šį sudrausmino ir nuėjo į virtuvę. S. V. jai pasakė, kad savo vaiką auklės pats, pyko, kad ji sudrausmino jo sūnų. Tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. V. tyčia, dešinės rankos kumščiu smogė jai į veidą - ties dešine akimi netoli nosies, dėl ko juto fizinį skausmą, o iš nosies pradėjo bėgti kraujas, susiformavo kraujosruva po dešine akimi. Nors tuo laiku pas juos namuose dar buvo S. V. draugas, tačiau konflikto metu šis kaip tik buvo nuėjęs parūkyti į balkoną, todėl įvykio nematė, negirdėjo. Ji nuėjo į vonios patalpą nusiprausti kraujuojančią nosį. Vonios patalpoje ji buvo apie 15 minučių. Būdama vonios patalpoje, apie 22.15 val. išgirdo triukšmą virtuvėje, garsus, primenančius grumtynes. Tada ji nuėjo į ir virtuvę. Tuo metu vyrai barėsi tarpusavyje, tačiau iš jų kalbos suprato, kad prieš jai ateinant, jie tarpusavyje grūmėsi, dėl ko - nežino. Nei vienas nesiskundė skausmu, nebuvo sužalotas, tačiau nenorėjo, kad namuose, kur yra priežiūros reikalaujantys vaikai, būtų konfliktuojama garsiai, todėl ji iškvietė policiją. Virtuvėje buvo sudaužyta indų, kurie patvirtino tarp vyrų buvusį konfliktą. Dėl indų sudaužymo, t. y. menkaverčio turto sunaikinimo, pretenzijų neturi, pareiškimo neteiks, ikiteisminio ar kitokio tyrimo neinicijuoja. Nenorėdama, kad konfliktas tarp vyrų tęstųsi, ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. S. V. draugas išėjo. Pagal jos pranešimą atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino, kad jos sutuoktinis ir jo draugas vienas kitam pretenzijų neturi, tyrimo nepradėjo. Ant jos veido matėsi sužalojimo žymės, todėl pareigūnai klausė, kas nutiko jai. Ji norėjo pasakyti, kaip yra, bet, bijodama agresyvaus sutuoktinio keršto, tikrąsias aplinkybes nutylėjo, pasakė, kad susižalojo nukritusi, pati. Medikų pagalbos neprašė, pareigūnams siūlant, atsisakė. Kadangi jie, abu M. tėvai, buvo neblaivūs, į įvykio vietą atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie nepilnametę M. V. perdavė atvykusio jos prašymu jos pilnamečio sūnaus priežiūrai. Policijos pareigūnai išsivežė jos sutuoktinį dėl to, kad jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Vėliau S. V. grįžo, grįžęs gėrė alkoholį. Dėl to jų santykiai buvo įtempti, prasidėjo žodiniai ginčai. Nenorėdama, kad ginčai taptų konfliktais, ji nusprendė išvykti pas savo mamą. Ji paskambino savo tėčiui, gyvenančiam atskirai nuo jo mamos, ir šis ją pas šią nuvežė. Tiek mamai, tiek tėčiui papasakojo viską, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo. 2024 m. lapkričio 28 d. į jos mamos namus atvyko Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, kuriai jos tėtis pasakė dėl jos konflikto su S. V., o šiai jos pasiteiravus, pastarajai papasakojo tiesą. Ši apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji įpareigota nuvykti pas teismo medikus. Ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei suorganizavus, nuvyko teismo medicininiam tyrimui. Po įvykio daugiau į jokius medikus nesikreipė, joks gydymas jai nebuvo paskirtas ir nėra reikalingas. Nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. 2024 m. lapkričio 29 d. S. V. jos dėl įvykio atsiprašė, prisižadėjo gydytis nuo alkoholizmo, ji jam atleido. Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereikš. Sutinka ir nori, kad bylą būtų baigta supaprastinta forma. Pretenzijų S. V. neturi. Prašo neskirti sutuoktiniui arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad laisvės apribojimo bausmė jam tikrai būtų pakankama. Jei tarp jos pirminių ir šių parodymų yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, tikslesni.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. V. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 m. lapkričio 22 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu - sutuoktine J. V. metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas J. V., padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad 2024 m. lapkričio 22 d. konflikto metu kaltinamasis sudavė jai kumščiu į veidą ir tokiu būdu sužalojo ją. Specialisto išvada patvirtina, jog J. V. konstatuoti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios vyras, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra teistas, taip pat ir už analogišką veiką, tačiau teistumas išnykęs. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jo dydį artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant S. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

S. V. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.