Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. B., išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. N. ir Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. B., kuriam ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, asmeniui pagal įgaliojimą bei teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, teismo prašomų duomenų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

Teismo posėdyje R. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1995 m. rugpjūčio mėn. Santuokoje susilaukė penkių vaikų, iš kurių keturi – nepilnamečiai. Pastebėjo, jog atsakovas anksčiau irgi vartojo alkoholį ir smurtavo. Kadangi buvo gėda, todėl niekur nesikreipė. Kai vaikai suaugo ir padrąsino, todėl nusprendė nebekentėti ir išsituokti. Smurtas pasireikšdavo tada, kai atsakovas būdavo neblaivus. Atsakovui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius, nes atsakovas paprašė ieškovės dar vienos galimybės, o ji sutiko. Ieškovė pastebėjo, jog santuokos nutraukimo priežastis – smurtas ir alkoholis. Atsakovas nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo, išskyrus vieną kartą, kai už mažojo vaiko priežiūrą sumokėjo 40 Eur. Paskola buvo reikalinga socialiniam būstui įsirengti ir vaikų išlaikymui, mano, kad už paskolos grąžinimą yra atsakingi abu. Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą už tai, kad atsakovas ją veikdavo morališkai, žemindavo, vadindavo visokiais necenzūriniais žodžiais. Ieškovė apsiriko skaičiuojant išlaikymą, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo mažina nuo 100 Eur iki 80 Eur, taip pat ir atitinkamai mažina išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su vaikais iš viso nebendrauja, juos terorizuodavo. Mažojo vaiko bendravimo tvarką išskiria, nes nori nubausti atsakovą, kad jis pajaustų atsakomybę. Bendravimo tvarka pagal vaikų valią reiškia, kad vaikai patys nuspręs, ar nori bendrauti, ar ne. Vaikai patys turėtų nuspręsti, ar bendrauti su tėvu, ar ne.

Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, jog jai viskas yra gerai iki kol atsakovas (jos tėtis) negeria. Kai atsakovas – neblaivus, vartoja visokius žodžius, pyksta jos atžvilgiu. Daugiau bendrauja su mama. Tėtis ja nesirūpina. Kai jai buvo 6 metai pirmą kartą matė, kaip tėtis mušė mamą. Mama niekur nesikreipė, nes bijojo. Buvo atvejų, kai sesuo bėgo iš namų nuo tėčio smurto. Sesuo B. kviesdavo policiją. Šiuo metu ji gyvena su mama. Mama ja rūpinasi. Kartu gyvena 3 broliai. Norėtų, kad būtų nustatyta gyvenamoji vieta su mama. Ji buvo iškvietusi policiją, nes tėtis trenkė mamai į veidą, į kaktą, ir į nugarą. Su blaiviu tėčiu nenorėtų bendrauti.

Teismo posėdžio metu J. B. paaiškino, jog tėtis neteikia išlaikymo, kiekvieną dieną geria. Mama su tėčiu pykstasi, kad tėtis geria. Matė, kaip tėtis mamą mušė ir iškvietė policiją. Tėtis daug kartų mušė mamą. Tėtis mušdavo B. Tėtis vaikus keikdavo, kai grįždavo namo neblaivus. Šiuo metu gyvena su mama, seserimi ir dviem broliais. Mama rūpinasi, o tėtis nesirūpina. Su tėčiu nebendrauja, nors anksčiau bendraudavo. Norėtų gyventi su mama. Nenori bendrauti su tėčiu.

Teismo posėdžio metu M. B. paaiškino, kad gyvena su mama, tėtis kartu negyvena. Mano, kad tėtis per daug geria, todėl ir kartu negyvena. Tėtis juo nesirūpina ir nebendrauja. Šiuo metu mama juo rūpinasi. Norėtų gyventi su mama, nes tėtis nesirūpina ir geria. Jeigu tėtis negertų, tai norėtų bendrauti su juo. Tačiau, jeigu būtų neblaivus, nenorėtų su juo bendrauti.

Išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Pritarė ieškovės prašymui nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pastebėjo, jog nėra jokių neigiamų faktorių, dėl kurių ieškovė negalėtų pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra įtraukta į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitą, dėl netinkamos vaikų priežiūros. Nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti kiekvienam vaikui po 80 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir labiausiai atitinkantis vaikų poreikius, todėl turėtų būti patenkintas. Tačiau nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nėra aiški.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (11 b. l.), vaikų gimimo liudijimų kopijų (13–16, 63–65 b. l.) teismas nustatė, jog S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „V.”) santuoka buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 285. Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B., (duomenys neskelbtini) gimė M. B., (duomenys neskelbtini) gimė A. B., kurie yra nepilnamečiai (13–16, 63–65 b. l.). Būdami santuokoje ieškovė R. B. ir atsakovas S. B. nekilnojamojo ir privalomai registruoti turto neįgijo (22–25 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją bei pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.

Įvertinus ieškovės R. B. ieškinyje išdėstytus ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat nepilnamečių vaikų A. B., J. B. bei M. B. paaiškinimus apie atsakovo elgesį su ieškove ir jų vaikų mama, neatsakingą atsakovo požiūrį į vaikų auklėjimą, šeimos išlaikymą, pajamų negavimą, visiškai neskiriant lėšų vaikų bei šeimos išlaikymui, taip pat pranešimu apie įtarimą (30 b. l.), pripažintina, jog tik dėl atsakovo vartoto alkoholio, sąlygojusio neadekvatų elgesį su ieškove, netinkamo požiūrio į šeimos vertybes, nenoro keistis ir išsaugoti šeimą, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Apie atsakovo vartotą fizinį smurtą prieš ieškovę patvirtina byloje ne tik ieškovės ir nepilnamečių vaikų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, bet ir byloje esantis pranešimas apie įtarimą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo ne įmanomas, o santuoka iširo išskirtinai tik dėl atsakovo S. B. kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir / ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar / ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 straipsniai). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu ieškovės atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bei šeimos nesirūpinimu, užkraunant visą buities, vaikų išlaikymo, auklėjimo, auginimo bei moralinio palaikymo naštą ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų. Šalių santuoka trunka apie dvidešimt metų, paskutiniais metais vaikų iniciatyva kviesta policija dėl atsakovo nederamo elgesio. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį (nedirba, neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo jai paliekama jos turima santuokinė pavardė – „B.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „B.“.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnamečiai vaikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena kartu su mama – ieškove R. B., kuri rūpinasi jų tinkamu auklėjimu, priežiūra bei išlaikymu, į tai, kad teismo posėdžio metu visi nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su mama, nurodydami, jog su mama jie jaučiasi saugiai, taip pat atsižvelgiant į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teiktą išvadą teismo posėdžio metu, jog nustačius nepilnamečių vaikų A. B., J. B., M. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su jų motina R. B., geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. B..

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 380,00 Eur. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetines vaikų teises ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įvertinant byloje pateiktus duomenis, jog nepilnamečių vaikų A. B., J. B., M. B. ir A. B. išlaikymui reikalinga kas mėnesį skirti po 160,00 Eur kiekvienam vaikui, tai byloje patvirtina pateiktas paskaičiavimas vaikų išlaikymui, taip pat į teismo posėdžio metu duotus ieškovės ir nepilnamečių vaikų paaiškinimus, bei į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas ar nesveikas, jog atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neskiria ir niekada neskyrė, iš atsakovo S. B. priteistina nepilnamečių vaikų A. B., J. B., M. B. ir A. B. išlaikymui po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kiekvienam vaikui. Priteisiama suma bus patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygį ir į motinos pareigą taipogi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas keturiems nepilnamečiams vaikams – 2240,00 Eur už 7 mėnesius (7 mėn. x 80,00 Eur x 4 vaikai), skaičiuojant nuo dienos, kada atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos 31 d., nes teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek nepilnamečiai vaikai patvirtino, jog ieškovas vaikų bei šeimos išlaikymui lėšų neskyrė jau ilgą laiką, o vaikai patvirtino, jog iš atsakovo pinigų niekada nėra gavę. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

R. B., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Sutuoktiniai vienas kitam išlaikymo priteisti neprašo, todėl toks išlaikymas nepriteistinas.

Šalys santuokos metu bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (22–25 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė gyveno su šeimos nariais, tai yra su sutuoktiniu S. B. ir jų vaikais, todėl skola už buto komunalinius mokesčius, susidarė tenkinant šeimos poreikius, taigi, laikytina, kad yra solidari šalių atsakomybė, nes nebuvo gautas sutikimas modifikuoti prievolę. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad vartojimo kredito paskola, tai yra 2000,00 litų (ekvivalentas eurais – 579,24 Eur) gauta iš (duomenys neskelbtini) buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui. Teismas neturi pagrindo tuo netikėti, todėl paskola gauta iš (duomenys neskelbtini). priteistina solidariai iš ieškovės ir atsakovo, nes nebuvo gautas sutikimas modifikuoti prievolę.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsį, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas ir kt.) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų ir kt.) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į ieškovės prašymus, į vaikų teisių skyriaus išvadą, ir į tai, kad atsakovė neįrodė, kad būtina išskirtinė, negu kitų vaikų bendravimo tvarka, todėl nustatytina tokia atsakovo bendravimo tvarka su A. B., J. B., M. B. ir A. B.: blaivus atsakovas gali neribotai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams.

Pažymėtina, jog CPK 383 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje – dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą. Vienas iš ieškovės R. B. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės keliamų reikalavimų yra įpareigoti atsakovą išsiregistruoti ir pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą iš buto, (duomenys neskelbtini). Minėta, jog CPK 383 straipsnis draudžia ieškovei ieškinyje dėl santuokos nutraukimo kelti tokį reikalavimą, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 71,00 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (70 b. l.). Kadangi ieškovė nuo kitų ieškinio reikalavimų, tai yra priteisti išlaikymą bei jo skolą ir neturtinę žalą, ieškovė – atleista pagal įstatymą, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 191,00 Eur, dėl išlaikymo priteisimo (80,00 Eur x 12 mėn. x 4 vaikai = 3840 Eur x 3 % = 115,00 Eur), dėl išlaikymo skolos (2240,00 Eur x 3 % = 67,00 Eur), dėl neturtinės žalos priteisimo (300,00 Eur x 3 % = 9,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Todėl iš atsakovo S. B. išieškotinas į valstybės biudžetą 232,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 1995 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 285, dėl atsakovo S. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti jos santuokinę pavardę „B.”, atsakovui S. B. palikti jo pavardę – „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2240,00 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) jo nepilnamečių vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn.

Paskirti ieškovę R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) blaivus atsakovas gali neribotai bendrauti su vaikais, tai yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) bei dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams.

Skolinį įsipareigojimą, kylantį už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, tai yra 1136,23 Eur, su vykdymo išlaidomis, palikti solidariai atsakingus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Skolinį įsipareigojimą, kylantį iš 2014 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 614696297, kreditoriui (duomenys neskelbtini)., veikiantį per (duomenys neskelbtini) filialą „(duomenys neskelbtini)“, palikti solidariai atsakingus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 232,00 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui S. B., jog 232,00 Eur žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Likusią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Santuoką laikyti nutrauktą nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.