Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vyzijo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Mano bilietas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Monako produkcija“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vyzijo“ dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas ir „If P&C Insurance AS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2012-06-05 BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių komitetas patvirtino įmonės atsargų pardavimo tvarką: „visos bendrovei priklausančios atsargos parduodamos kaip vienas objektas tokia tvarka: ,,administratorius paskelbia internete ir spaudoje apie parduodamas atsargas ir 30 d. nuo šio susirinkimo dienos renka pasiūlymus joms įsigyti. Po 30 d. gauti pirkėjų pasiūlymai derinami su įkaito turėtoju ir atsargos parduodamos tik gavus raštišką įkaito turėtojo pritarimą, jei pritarimas nebus gautas, tolimesnė turto pardavimo tvarka paliekama spręsti kitame komiteto posėdyje“. 2012-07-24 tarp BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“ (pardavėjos), ir atsakovės UAB ,,Vyzijo“ (pirkėjos) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią bankrutavusios įmonės atsargos (muzikiniai kompaktiniai diskai, mobiliųjų telefonų priedai, prekystaliai ir kt.) buvo parduoti už 24 200 Lt (su PVM) kainą. Nurodytos prekės buvo įkeistos AB SEB bankui, kuris, kaip numatyta kreditorių komiteto nutarime, sutiko, kad jos būtų parduotos UAB ,,Vyzijo“ pasiūlytą kainą (24 200 Lt su PVM). 2012-09-28 UAB ,,Vyzijo“ įsigytą turtą už 20 496,39 Lt sumą pardavė Estijos įmonei.Ieškovai A. Š., UAB „Mano bilietas“ ir UAB „Monako produkcija“ yra atsakovės BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditoriai. Jie nurodė, kad ginčo sutartimi parduoto turto balansinė vertė yra 1 958 403,71 Lt, o rinkos vertė dar didesnė, ką, pasak ieškovų, patvirtina eksperto J. U. kilnojamojo turto vertės ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad turto pardavimo dieną turto vertė mažmeniniame prekybos tinkle galėjo būti 1 970 000 Lt, o šio turto, kaip vieno objekto, turto rinkos vertė šio turto pardavimo dieną galėjo būti nuo 933 500 Lt iki 1 419 000 Lt. Pasak ieškovų, ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas sudarė galimybes parduoti bankrutuojančios įmonės prekių atsargas už aiškiai per mažą kainą, dėl ko nebuvo pilnai patenkintas šių prekių įkaito turėtojo AB SEB banko reikalavimas ir neliko lėšų kitiems bendrovės kreditoriams (tarp jų ir ieškovams), kaip būtų buvę, jei šios prekės būtų parduodamos už jų rinkos vertę. Šiuo nutarimu nutarta parduoti prekes kaip vieną objektą, kas savaime sąlygojo jų vertės sumažėjimą bei apsunkino patį pardavimą, taip pat nustatytas nepateisinamai mažas vos 30 d. nuo susirinkimo datos terminas. Ieškovai nurodė, kad terminas 2012-06-05 kreditorių komiteto nutarimui apskųsti nėra praleistas, kadangi bankroto administratorius nevykdė ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie kreditorių komiteto nutarimus. Apie skundžiamą 2012-06-05 kreditorių komiteto nutarimą ieškovai sužinojo tik 2013-04-11 gavę iš bankroto administratoriaus dokumentus. 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartis naikintina actio Pauliana pagrindu, kadangi turtas (atsargos) buvo perleistos nepateisinamai pigiai; tai, kad atsakovė UAB ,,Vyzijo“ įsigytą turtą 2012-09-28 perleido Estijos įmonei už 20 496,39 Lt sumą, rodo UAB ,,Vyzijo“ nesąžiningumą; bankroto administratoriaus veiksmai taip pat laikytini nesąžiningais, nes jis turėjo žinoti, kad atsargų pardavimo kaina yra žymiai mažesnė už jų rinkos kainą. Pripažinus sutartį negaliojančia, ieškovai prašė taikyti restituciją pinigais, nurodydami, kad atsargas perleidus trečiajam asmeniui (Estijos įmonei) restitucija natūra negalima. Ieškovai nurodė, kad grąžintino turto vertė yra 1 958 403,71 Lt, todėl prašė šią sumą (atskaičius sumokėtą 24 200 Lt sumą) taikant restituciją priteisti iš atsakovės UAB ,,Vyzijo“. Ieškovų teigimu, atsakovė UAB ,,Vyzijo“ pagal jos finansinę būklę visos šios sumos neturėtų realių galimybių sumokėti, todėl taikant civilinę atsakomybę ši suma subsidiariai turėtų būti priteisiama iš įmonės bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti minėtą kreditorių komiteto nutarimą; 2) pripažinti negaliojančia 2012-07-24 pirkimo pardavimo–sutartį; 3) priteisti BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ 1 945 800 Lt sumą iš atsakovės UAB ,,Vyzijo“ (kaip taikant restituciją grąžintino turto vertės atlyginimą) ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Admivita“ (kaip žalos atlyginimą).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovei UAB ,,Admivita“ iš ieškovų A. Š., UAB „Mano bilietas“ ir UAB „Monako produkcija“ lygiomis dalimis priteisė po 883,36 Eur, atsakovei BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ – po 566,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012-04-06 kreditorių susirinkimas patvirtino informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarką, pagal kurią informaciją apie bankroto bylos eigą norintis gauti kreditorius turi pateikti administratoriui raštišką prašymą, nurodydamas, kokią informaciją pageidauja gauti. Pasak teismo, tai reiškia, kad bankroto administratoriui pareiga informuoti visus kreditorius apie priimtus kreditorių komiteto nutarimus tenka tik tuomet, kai į jį kreipiasi pats kreditorius. Iki 2013-03-05 ieškovai nesikreipė į bankroto administratorių su prašymu dėl informacijos pateikimo, jokiu kitu būdu nesidomėjo bendrovės bankroto proceso eiga. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra pažeistos. Kreditorių komiteto, kurio metu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, protokolas suderintas, pasirašytas ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas 2012-06-06, todėl teismas sprendė, jog nuo šios datos ieškovai turėjo galimybę susipažinti su kreditorių komiteto nutarimais. Terminas skundui dėl ginčijamo nutarimo pateikti pasibaigė 2012-06-20, skundą ieškovai pateikė 2013-07-19, t. y. praleidę terminą daugiau nei vienerius metus. Teismas nurodė, kad praleistas terminas sudaro pagrindą ieškinio reikalavimui dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo atmesti. Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamas nutarimas nepažeidžia procedūrinių reikalavimų, neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog ginčijamu nutarimu nustatyta neadekvati atsargų pardavimo kaina, pažeidžianti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo buvo paskirtos dvi kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, kurias atliko ekspertai J. U. (pirminę ekspertizę) ir V. Č. – (pakartotinę ekspertizę). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis eksperto J. U. atlikta ekspertize, kadangi ji buvo atlikta neišsamiai, o jos išvados yra iš esmės neteisingos, padarytos pasirinkus netinkamus tyrimo metodus ir būdus bei klaidingai juos taikius. Teismas nurodė, kad visa eksperto J. U. išvada yra grindžiama iš esmės klaidinga prielaida, kad ekspertizės prekių vertė gali būti nustatoma pagal analogiško ar panašaus turto pasiūlos kainas, kurios identifikuojamos išimtinai iš internetinių šaltinių, nors rinkos vertė negali būti sutapatinta su pasiūlos kainomis. Be to, ekspertas J. U. ekspertizės objektą vertino išimtinai kaip kilnojamuosius daiktus ir neatsižvelgė į jų, kaip specifinių prekių, ypatumus, nors CD, DVD ir MC kainos struktūrą lemia daug papildomų veiksnių, tokių kaip konkretaus atlikėjo populiarumas, jo egzistavimas, naujesnių kūrinių atsiradimas ir kt. Be to, teismas nustatė, kad kituose internetiniuose tinklapiuose CD, DVD ir MC kainos yra mažesnės nei nurodyta ekspertizės akte, ekspertas neatsižvelgė į tai, kad pardavėja buvo bankrutuojanti įmonė, parduodamos prekės buvo iš dalies pasenę, jų kokybė buvo prasta (didžioji dalis parduotų prekių buvo pagamintos gerokai anksčiau nei buvo sudarytas sandoris), be to, pardavimo metu jos buvo nepaklausios. Teismo vertinimu, pirminės ekspertizės išvadas iš esmės paneigia pakartotinės kilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas (ekspertas V. Č.), kadangi šios pakartotinės ekspertizės išvados yra pagrįstos išsamiu tyrimu ir detalia faktinių duomenų analize, ekspertui atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus.Teismas atsižvelgė į tai, kad 2012-05-23 ir 2012-06-04 buvo organizuojamos atsargų varžytynės, tačiau neatsirado nė vienas asmuo, kuris pageidautų įsigyti aptariamą turtą ar bent juo domėtųsi. Tikrąsias rinkos kainas geriausiai atspindi parduodamo turto paklausa, o aplinkybė, kad dvejose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, akivaizdžiai rodo, jog bankrutavusiai įmonei priklausančių atsargų tikroji rinkos vertė ir yra tokia, už kurią atsakovei UAB ,,Vyzijo“ jos buvo parduotos. Teismas nurodė, jog buvo parduodamas specifinis turtas – muzikos kompaktiniai diskai, kurie dėl itin didelės ir itin sparčiai atsinaujinančios pasiūlos labai greitai nuvertėja ir tampa nelikvidžia preke. Neigiami rinkos pokyčiai turėjo įtakos ir turto pardavimo kainai priverstinio pardavimo tvarka, kurios negalima prilyginti nei buhalterinei, nei eksperto J. U. nustatytai vertei, kadangi jis į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu nutarimu nebuvo apribota maksimali atsargų pardavimo kaina, atvirkščiai, tikslu užtikrinti, kad atsargos nebūtų parduotos už tokią kainą, kuri prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kreditorių komitetas numatė, jog atsargos už didžiausią pasiūlytą kainą gali būti parduotos tik gavus rašytinį įkaito turėtojo sutikimą. Be to, teismas nurodė, kad visos prekės kaip vienas vienetas 2012-09-28 parduotos už 20 496,39 Lt (iš esmės už tą pačią kainą) Estijos įmonei, kas, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2012-07-24 sutartimi prekės buvo parduotos už realią rinkos kainą. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo. Netenkinęs šio reikalavimo, teismas atmetė ir reikalavimą panaikinti 2012-07-24 pirkimo– pardavimo sutartį, kadangi reikalavimas ją pripažinti negaliojančia iš esmės irgi grindžiamas neadekvačiai maža turto pardavimo kaina.Teismas nurodė, kad atsakovas pinigines lėšas iš atsakovės UAB ,,Vyzijo“ prašė priteisti taikant restituciją, o ne civilinę atsakomybę. Nenustačius atsakovės UAB ,,Vyzijo“ civilinės atsakomybės, nėra pagrindo taikyti ir atsakovės UAB ,,Admivita“ subsidiarios atsakomybės. Be to, teismo vertinimu, atsakovė ,,Admivita“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes vykdė įstatymo ir pavedimo pagrindu priskirtas funkcijas, kaip bankroto administratorė neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia įstatymas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo išvada, kad ieškovai praleido 14 d. ieškinio senaties terminą yra visiškai formali. Teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių ieškinys buvo pareikštas tik 2013 m. ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalis imperatyviai numato pareigą informuoti kreditorius apie kreditorių komiteto nutarimus. Kreditorių susirinkimo patvirtinta informavimo apie bankroto proceso eigą tvarka negali pakeisti šių reikalavimų. Netgi nustatęs, kad senaties terminas yra praleistas, teismas turėjo savo iniciatyva išspręsti jo atnaujinimo klausimą. Teismas netinkamai vertino eksperto J. U. atliktos ekspertizės ir eksperto A. Č. atliktos pakartotinės ekspertizės išvadas. Byloje paskirtos ekspertizės objektu buvo ne turto atkuriamosios vertės, o rinkos vertės nustatymas. Šiuo atveju pasiūlos kaina lygi įsigijimo kainai, nes internetinėse parduotuvėse sandoriai vyksta už tas kainas, už kiek yra siūloma. Tai, kad turtas du kartus nebuvo parduotas iš varžytinių, nesudaro pagrindo nesivadovauti teismo eksperto J. U. nustatyta prekių rinkos verte. Skirtingai nei sprendė teismas, ginčo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo nustatyta neprotingai maža atsargų pardavimo kaina, ką nustatė ir ekspertas J. U. ekspertizės akte, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Be to, abu teismo ekspertai patvirtino, kad toks pardavimo būdas (parduodant atsargas kaip vieną objektą) mažina tokių prekių pardavimo kainą. Dėl tos pačios priežasties (pernelyg mažos kainos) turėjo būti pripažinta negaliojančia ir 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nepagrįstai suabsoliutino įkaito davėjo AB SEB banko sutikimą. Pardavus turtą už realią kainą, iš jo vertės galėjo būti patenkinti ne tik dalis įkaito davėjo reikalavimų, bet ir kitų kreditorių reikalavimai. Atsakovės UAB ,,Vyzijo“ nesąžiningumą patvirtina, tai, kad ši įmonė skelbiasi vykdanti židinių, krosnelių, dūmtraukių įrengimo darbus, o ginčo sutartimi įsigijo muzikos įrašų laikmenas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar šie Lietuvos atlikėjų įrašai, 2012-09-28 sutartimi galėjo būti parduoti Estijos įmonei, be to, prekei atsakovei UAB ,,Vyzijo“ perleido už mažesnę kainą, nei jas įsigijo. Taip pat UAB ,,Vyzijo“ net neatsiėmė dalies įsigytų prekių (prekystalių) iš bankroto administratoriaus. Tenkinus reikalavimą pripažinti 2012-07-24 sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, atsakovei UAB ,,Vyzijo“ kiltų pareiga sumokėti 1 945 800 Lt pinigines lėšas. Bankroto administratoriaus prievolė atlyginti žalą būtų laikoma subsidiariai UAB ,,Vyzijo“ prievolės, kylančios iš restitucijos teisinių santykių, atžvilgiu. Atsakovės UAB ,,Admivita“ neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad ji sudarė bankrutuojančiai įmonei žalingą sandorį.Atsakovams priteista bylinėjimosi išlaidų advokatų paslaugoms suma laikytina per didele. Atsakovams advokatų pagalba buvo teikiama ne nuo šios bylos nagrinėjimo pradžios. Sprendime neatliktas atsakovams priteistų išlaidų advokato paslaugos vertinimas pagal Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio normas.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Vyzijo“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą priteisiant atsakovei iš ieškovų 9 031,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiu argumentu:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2016 m. vasario 18 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimu neteisėtai jų nepriteisė. Toks prašymas buvo pateiktas laiku – 2016 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu iki baigiamųjų kalbų pradžios. Teismas 2016 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė priimti prašymą motyvuodamas tik tuo, jog 2016 m. sausio 28 d. buvo vykusio teismo posėdžio metu buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, o byla atidėta pasiruošti baigiamosioms kalboms. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams bei verslo ir teisinei logikai. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai apskritai atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prijungti jį prie bylos, nes prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo padavimo terminas yra svarbus ne paties prašymo priėmimui, o sprendžiant jo patenkinimo klausimą. Atsakovė, pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepažeidė proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų bei nepiktnaudžiavo proceso teisėmis. Juo labiau, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas tą pačią dieną, kai vyko paskutinis posėdis – 2016 m. vasario 18 d.

Pirminės ekspertizės išvadų patikimumas kelia daug abejonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jomis remtis nustatant ginčijamo sandorio vertę. Pakartotiniame kilnojamojo turto ekspertizės akte suformuotos išvados yra visiškai pagrįstos ir objektyvios, todėl būtent jomis turi būti vadovaujamasi nustatant ginčo sandorio vertę.Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą nutarimui apskųsti, todėl šiai ieškinio daliai taikomas ieškinio senaties terminas. Ieškovas neįrodė nė vienos actio Pauliana sąlygos, todėl ginčo sutartis pagrįstai nepripažinta negaliojančia. Taip pat ieškovas neįrodė nė vienos sąlygos, dėl kurios gali kilti atsakovės UAB ,,Admivita“ subsidiari atsakomybė.Atsiliepime į atsakovės UAB ,,Vyzijo“ apeliacinį skundą ieškovas A. Š. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė UAB ,,Vyzijo“ nepatyrė tokių išlaidų, kurias prašo priteisti, kadangi išlaidas apmokėjo ne atsakovė, o UAB ,,Administratorius“, be to, 9 031,61 Eur suma yra nepagrįstai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl 2012-06-05 BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių komiteto nutarimo

Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą panaikinti 2012-06-05 BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nustatyta bankrutuojančios įmonės atsargų pardavimo tvarka (tikslus kreditorių komiteto nutarimo turinys nurodytas šios nutarties 1 punkte) atmetė dviem savarankiškais pagrindais: pirma, skundas dėl šio nutarimo panaikinimo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (ĮBĮ 24 str. 5 d.); antra, ginčijamas nutarimas yra teisėtas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Dėl 2012-06-05 kreditorių komiteto nutarimo skundas pateiktas 2013-04-25 (1 t., b. l. 1). Apeliantas įrodinėja, kad terminas nėra praleistas, nes apie skundžiamą nutarimą jis sužinojo tik 2013-04-11, kai iš bankroto administratoriaus gavo minėto kreditorių komiteto posėdžio protokolą. Todėl, apelianto nuomone, nuo šios datos (2013-04-11) turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. 2012-04-06 vykusiame pirmajame BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių susirinkime buvo nustatyta informacijos teikimo įmonės kreditoriams tvarka, pagal kurią informacija teikiama esant raštiškam įmonės kreditoriaus prašymui (1 t., b. l. 32); šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis. Tokio prašymo apeliantas iki pat 2013 m. kovo mėn. nebuvo pateikęs. Suderintas kreditorių komiteto nutarimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas 2012-06-06 (1 t., b. l .31), nuo šios datos teismas skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. 2012-02-14 nutartimi patvirtintas A. Š. finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje (1 t., b. l. 42). Apeliantas turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga, galėjo teikti prašymus įmonės bankroto administratoriui dėl jį dominančios bankroto bylos medžiagos, tačiau to nepadarė. Apeliantas pagrįstai teigia, kad, teismas, nustatęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, savo iniciatyva turėtų spręsti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti beveik metus laiko praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas yra neteisėtas dėl savo turinio. Esminis argumentas, kuriuo grindžiamas minėto komiteto nutarimo turinio neteisėtumas, yra tas, kad juo buvo sudarytos sąlygos parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už nepagrįstai mažą kainą. Apeliantas nesutinka su minėtu nutarimu nustatytu parduodamo turto būdu: t. y., kad prekės parduodamos kaip vienas objektas ir kad nustatytas tik 30 dienų terminas, per kurį gali būti renkami pasiūlymai. Apeliantas nurodo, jog abu teismo ekspertai patvirtino, kad prekių, kaip vieno turtinio vieneto, pardavimo būdas savaime mažina tokių prekių pardavimo kainą. Šis apelianto teiginys atitinka ekspertizių išvadas, tačiau, kolegijos vertinimu, savaime toks turto pardavimo būdas nereiškia, kad juo pažeidžiami įmonės kreditorių interesai. Šiuo atveju prekės parduodamos bankroto procese, kuriame svarbus operatyvumas, parduodamų prekių vienetų kiekis yra didelis, jos yra specifinės (1 t., b. l. 9-12), todėl turto pardavimas mažmeninėje rinkoje visų pirma pareikalautų didelių laiko sąnaudų, be to, realizuoti prekes mažmeninėje prekyboje būtų reikalingos papildomos finansinės sąnaudos. Ilgas turto pardavimo terminas pažeistų kreditorių teises bei vilkintų bankroto procedūras. Kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad kreditorių komiteto nustatytas 30 d. terminas pasiūlymams pateikti dėl parduodamų atsargų yra neadekvačiai trumpas, kadangi, kaip minėta, bankroto procese svarbus operatyvumas, prekės jau du kartus buvo pardavinėjamos varžytinėse, kuriose neatsirado nė vieno potencialaus pirkėjo. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog kreditorių komitetas, numatęs, kad atsargos už didžiausią kainą gali būti parduotos tik gavus rašytinį įkaito turėtojo sutikimą, numatė apsaugą, kad turtas nebūtų parduotas už tokią kainą, kuri prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamu nutarimu kreditorių komitetas patvirtino neprotingai mažą atsargų pardavimo kainą. Toks argumentas yra neteisingas, jis neatitinka nutarimo turinio, nes minėtu nutarimu buvo nustatytas prekių pardavimo būdas, bet ne pardavimo kaina, jame nėra konkrečios parduodamų prekių kainos, nei didžiausios ar mažiausios jos ribos.

Dėl 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo

Apeliantas prašė pripažinti 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana – turi būti nustatytas kreditoriaus teisių pažeidimas. Apelianto teigimu, 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia kreditorių teises, nes ja nustatyta neadekvačiai maža – rinkos vertės neatitinkanti – turto pardavimo kaina, dėl ko iš parduoto turto buvo tik nedidele dalimi patenkintas įkaito davėjo (AB SEB banko) finansinis reikalavimas ir nepatenkinti kitų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.Įrodinėdamas realią turto rinkos vertę apeliantas vadovaujasi teismo eksperto J. U. nustatyta turto rinkos verte – 1 970 000 Lt mažmeniniame prekybos tinkle, ir nuo 933 500 Lt iki 1 419 000 Lt parduodant kaip vieną objektą. Turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią turtas yra nuperkamas, o ne įvertinamas. Nurodytam turtui parduoti buvos paskelbtos dvejos varžytinės, antrosiose varžytinėse nustatyta parduodamo turto kaina (1 895 734,83 Lt) buvo artima teismo eksperto nustatytai kainai, tačiau varžytinėse nedalyvavo nė vienas potencialus pirkėjas (1 t., b. l. 39-40). Skelbimai dėl parduodamo turto buvo paskelbti interneto portale ,,skelbiu.lt“, dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. Į skelbimą dėl parduodamo turto, kuriame nebuvo nurodytos nei konkrečios, nei orientacinės parduodamo turto kainos, per 30 d. atsirado tik vienas potencialus pirkėjas, su kuriuo ir buvo sudaryta ginčijama sutartis už 24 200 Lt kainą (su PVM). Tuo atveju, jei prekės paklausios, likvidžios, toks skelbimas per nurodytą terminą neabejotinai būtų pritraukęs didesnį suinteresuotų pirkėjų ratą. Kaip minėta, ginčo turtas buvo įkeistas AB SEB bankui, kuris BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ bankroto byloje turi 858 972,47 Lt hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą. Tai, kad AB SEB bankas sutiko (1 t., b. l. 7), jog turtas būtų parduotas už ginčijamoje sutartyje numatytą turto pardavimo kainą, kuri tik labai menka dalimi padengs jo finansinį reikalavimą, taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad įkaito turėtojas įvertino, jog ginčo turtas parduodamas už adekvačią kainą, kadangi priešingas įkaito turėtojo elgesys būtų nelogiškas. Apelianto argumentai, kad AB SEB banko sutikimas su tokia kaina galbūt patvirtina jo nesąžiningumą yra deklaratyvūs. Teismo ekspertas V. Č. į klausimą, kokia buvo pagal 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartį parduodamo turto likvidacinė vertė nurodė, kad faktinę atsargų pardavimo kainą – 20 000 Lt galima laikyti priverstinio pardavimo arba likvidacine kaina esant konkrečioms turto pardavimo sąlygoms. Esant kitokioms specialioms prielaidoms (pardavimas darant 40 proc. nuolaidą per 1 mėn.) turto vertintojas apskaičiavo 121 277 Lt, nurodydamas, kad ji yra tikimybinio pobūdžio faktinė priverstinio pardavimo kaina, galėtų būti didesnė ar mažesnė. Iš šios eksperto išvados dėl ginčo turto likvidacinės vertės nėra pagrindo spręsti, kad ginčo turtas buvo parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Nenustačius kad ginčo sutartimi buvo pažeisto kreditorių teisės, nėra pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, todėl kirų actio Pauliana sąlygų teisėjų kolegija nevertina.Ieškinio reikalavimas taikyti atsakovei UAB ,,Admivita“ subsidiarią atsakomybę yra išvestinis iš reikalavimų pripažinti 2012-06-05 BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ kreditorių komiteto nutarimą ir 2012-07-24 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiais. Todėl atmetus šiuos reikalavimus, nėra pagrindo taikyti ir atsakovės UAB ,,Admivita“ (BUAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ bankroto administratorės) civilinės atsakomybės.

Dėl atsakovės UAB ,,Vyzijo“ apeliacinio skundo

Atsakovė UAB ,,Vyzijo“ skundžia teismo sprendimo dalį, kuria jai nepriteistos advokato išlaidos. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo baigtas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės (7 t., b. l. 60-63), o šalių prašymu teismo posėdis atidėtas baigiamosioms kalboms pasiruošti 2016 m. vasario 18 d. (7 t., b. l. 92-93). Taigi atsakovė UAB ,,Vyzijo“, 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu pateikusi prašymą prijungti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, juos pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti tenkintas vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi. Pateikus šiuos dokumentus pavėluotai, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos negalėtų būti priteisiamos, todėl tokių dokumentų prijungimas prie bylos neturi prasmės. Todėl atsakovė UAB ,,Vyzijo“ nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo pareigą prijungti šiuos įrodymus prie bylos. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės UAB ,,Vyzijo“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas A. Š. įrodinėja, kad teismo priteistos advokato išlaidos atsakovams yra per didelės. Skundžiamu sprendimu advokato išlaidos priteistos tik atsakovei UAB ,,Admivita“. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės UAB ,,Admivita“ išlaidų detalizaciją (7 t., b. l. 36-37), byloje atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pobūdį, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės (CPK 98 str.). Atsakovė UAB ,,Admivita“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur advokato išlaidų (7 t., b. l. 192-193). Toks išlaidų dydis neatitinka Rekomendacijose nurodytų dydžių, be to, išlaidų detalizacijoje nurodyta, kad ši suma paskaičiuota už atsiliepimų į ieškovo A. Š. ir atsakovės UAB ,,Vyzijo“ apeliacinius skundus parengimą, tačiau byloje atsakovė UAB ,,Admivita“ pateikė tik atsiliepimą į ieškovo A. Š. apeliacinį skundą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovei priteisiama tik dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – 500 Eur (CPK 98 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo A. Š. ir atsakovės UAB ,,Vyzijo“ apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Admivita“ (įmonės kodas 125841325) iš ieškovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.