Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorams N. K. ir R. J., nubaustam asmeniui K. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Latvijos Respublikos institucijos – Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Saugaus eismo valdymo biuro prašymą dėl Latvijos Respublikos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektoriaus 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu K. L. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Latvijos Respublikos kompetentinga institucija – Valstybės policijos Centrinis viešosios tvarkos policijos departamentas, – vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama pripažinti Latvijos Respublikos institucijos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu K. L. paskirtą 80,00 Eur piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Piniginė sankcija K. L. skirta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad 2022 m. gruodžio 19 d. 0.12 val. jis, vairuodamas transporto priemonę ,,Ford Focus“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietovėje, kur leidžiamas greitis negali viršyti 50 km/h, važiavo 75 km/h greičiu (minusavus paklaidą – 72 km/h), t. y. viršijo leistiną greitį 22 km/h. Greitis užfiksuotas greičio matuokliu GATSO. Latvijos Respublikos institucijos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 18 d.

Pinigine sankcija nubaustas asmuo K. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 19 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir automobilį jau buvo pardavęs su sąlyga, kad jis nebus transportuojamas, nedalyvaus eisme, tačiau pirkėjas nebuvo sąžiningas. Buvo baustas administracine tvarka, nes vairavo automobilį neblaivus, taip pat buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą ir neturėjo reikalingos sumos – 800 Eur sumokėti baudai, todėl „Regitroje“ negalėjo automobilio išregistruoti, kol nesumokės baudos, o sumokėti neturėjo finansinės galimybės. Vėliau nurodė, kad bandė automobilį išregistruoti, jį išregistravo, sumokėjo apie 5 Eur, kad jis nedalyvauja eisme, bet išregistravimui reikėjo techninio paso automobilio numerio, kurio neturi ir niekur nerado. Dabartinis savininkas neatsiliepia į jo skambučius, todėl automobilis negali dalyvauti eisme, yra pasibaigęs draudimas ir techninė apžiūra. Nežino, ar A. Š. jį išardė, bet jis (automobilio pirkėjas) su tuo automobiliu yra padaręs ir daugiau nusižengimų, o jam, kaip savininkui, skiriamos baudos. Piniginės sankcijos nepripažįsta, tačiau žino, už ką buvo nubaustas. Kai gavo pranešimą iš Latvijos policijos, neatliko jokių veiksmų, neinformavo Latvijos policijos dėl to, kas vairavo šį automobilį. Turėdamas visus dokumentus, patvirtinančius, kad nėra faktinis automobilio naudotojas, vis tiek neinformavo Latvijos pareigūnų. Sutinka, kad tai yra jo neapsižiūrėjimas ir aplaidumas. Vairuojant tą automobilį po jo perleidimo yra padaryta ir daugiau nusižengimų, tačiau nei vieno iš jų neginčijo. Nuo liepos pradžios iki spalio antros pusės dirbo Olandijoje komandiruotėje. Šios piniginės sankcijos nepripažįsta, prašo bylą nutraukti, nori, kad už pažeidimą atsakytų tinkamas to automobilio valdytojas.

Prokuroras siūlo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą dėl piniginės sankcijos, tai yra dėl K. L. paskirtos 80 Eur baudos, pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje, kadangi tam yra visi įstatyme numatyti pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimą Lietuvos Respublikoje. Pagal BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas pripažįsta piniginę sankciją, jeigu ji paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.

Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas atitinka Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR reikalavimus. Bylos duomenimis 2023 m. sausio 18 d. įteisėjusiu Latvijos Respublikos institucijos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu K. L. paskirta 80,00 Eur piniginė sankcija už kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad 2022 m. gruodžio 19 d. 0.12 val. jis, vairuodamas transporto priemonę ,,Ford Focus“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietovėje, kur leidžiamas greitis negali viršyti 50 km/h, važiavo 75 km/h greičiu (minusavus paklaidą – 72 km/h), t. y. viršijo leistiną greitį 22 km/h. Greitis užfiksuotas greičio matuokliu GATSO. Ši veika priskiriama prie Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles).

K. L. teismo posėdyje nurodė, jog pažeidimo padarymo metu – 2022 m. gruodžio 19 d. transporto priemonę ,,Ford Focus“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jis jau buvo perleidęs, tačiau negalėjo jo išregistruoti, nes neturėjo galimybės sumokėti 800 Eur baudą, į VĮ ,,Regitra“ kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 8 d., kuomet sumokėjus 5 Eur, automobilį išregistravo. Teismo iniciatyva gauti Administracinių nusižengimų registro 2024 m. vasario 24 d. duomenys patvirtina, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtų 375 Eur ir 800 Eur baudų K. L. nesumokėjęs iki šiol (b. l. 37-38), tačiau VĮ ,,Regitra“ 2023 m. gruodžio 8 d. jam pateikus transporto priemonės deklaracijos anuliavimą Nr. 313684139, anuliavimas buvo patvirtintas (b. l. 44-45, 46, 47-48, 49 ir 50), taigi, nesumokėtos baudos, paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo kliūtis transporto priemonės deklaracijos anuliavimo patvirtinimui. Teismas pažymi, kad ,,Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379, nauja redakcija galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ((TAR, 2022, Nr. 2022-15077), todėl pinigine sankcija nubaustas asmuo kreiptis dėl transporto priemonės deklaracijos anuliavimo galėjo nuo pat transporto priemonės ,,Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) perleidimo dienos – 2022 m. spalio 31 d. (jei tikėti jo pateikta 2022 m. spalio 31 d. transporto priemonės – pirkimo-pardavimo sutartimi, b. l. 28), tačiau K. L. to nepadarė.

Teismo posėdyje K. L. taip pat nurodė, jog jis žino, už ką buvo nubaustas, kadangi buvo gavęs pranešimą iš Latvijos policijos (kurį pateikė teismui – b. l. 23-24), tačiau neatliko jokių veiksmų, neinformavo Latvijos policijos apie tai, kas vairavo šitą automobilį. Turėdamas visus dokumentus, patvirtinančius, kad nėra faktinis automobilio naudotojas, vis tiek neinformavo Latvijos policijos pareigūnų, sutinka, kad tai yra jo neapsižiūrėjimas ir aplaidumas. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo yra pripažįstami bei vykdomi sprendimai už elgesį, pažeidžiantį kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus. Pažymėtina, kad ir Pamatinio sprendimo preambulės 4 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti taikomas finansinėms baudoms, paskirtoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-591-923/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-37-616/2022). Šis Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo“. Taigi valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, kad teismo sprendimas užsienio valstybėje buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir pripažinti kitos valstybės kompetentingos institucijos teismo sprendimą be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo. Vadovaujantis Pamatiniu sprendimu bei teismų praktika, teismas sprendžia, jog K. L. skirta piniginė sankcija turi būti pripažinta ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, netikrinant atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo.

Visi šie teismo iniciatyva gauti duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados, sudaro pagrindą spręsti, jog pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kurie nurodyti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu K. L. paskirta 80,00 Eur piniginė sankcija pripažintina ir vykdytina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365¹, 365² straipsniais,

nutaria:

Tenkinti Latvijos Respublikos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Saugaus eismo valdymo biuro prašymą.

Pripažinti Latvijos Respublikos institucijos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtą 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų 00 ct) piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Apie piniginės sankcijos įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Latvijos Respublikos instituciją – Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Saugaus eismo valdymo biurą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.