Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, teismo posėdyje, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. Z., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs K. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim.1992-10-05, LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2016-01-19, 01 val. 25 min., būdamas 2011-12-19 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 126 str. 1 d., (nuobauda galiojanti), Marijampolėje, Kauno g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę – Mazda 323, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais K. P. pažeisdamas KET 14, punkto reikalavimus, padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str.

K. P. apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ar pasirengimo gynybai nepateikė. Įstatymas privalomo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimo tokios kategorijos bylos nenumato, todėl byla nagrinėtina traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nedalyvaujant (LR ATPK 272 str.). Pirminiame paaiškinime, nurodė, jog kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog vairuotas automobilis priklauso mamai, kuri nežinojo, kad jis pasiėmė automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytas faktines aplinkybes ir K. P. kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 16054644444 (b.l.1-2), Marijampolės apskrities VPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l.3), asmens blaivumo testas (b.l.8), D. Z. paaiškinimas (b.l.110, išrašas apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus (b.l.12-15), kita bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo numatyto LR ATPK 130² str., požymius.

K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, prisipažįsta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas sprendžia, jog K. P., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² str., padarymą skirtina sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda-bauda. ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims imperatyviai reikalauja skirti transporto priemonės konfiskavimą kartu su bet kuria sankcijoje numatyta nuobaudos rūšimi (bauda arba areštu). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso, jeigu : 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011). Kitaip tariant, nagrinėjant administracinio tesiės pažeidimo bylą būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Nagrinėjamojoje byloje K. P. pažeidimą padarė vairuodamas ne nuosavą, bet kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi jos konfiskavimo proporcingumo klausimas pirmiausia sietinas su automobilio savininkės D. Z. teisėtų interesų apsauga. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014). Nustatyta, jog K. P. yra D. Z. sūnus, D. Z. yra žinoma, jog sūnus yra nuo 2011-12-19 netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidimo padarymo dieną, D. Z. nebuvo namuose, automobilio užvedimo rakteliai buvo spintelėje, K. P. leidimo naudotis automobiliu neturėjo, apie tai, jog jis neblaivus ir kad naudojasi jos automobiliu motina nežinojo, tą paaiškinime pripažino ir K. P.. Juolab, kad nei karto per daugiau nei 4 metų laikotarpį, kai sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis motinos automobilio neėmė. Teismas daro išvadą, jog motina buvo pakankamai rūpestinga, kad sūnus negalėtų pasinaudoti jos automobiliu, atkreipiant dėmesį ir į tai, teisės aktai nenumato specialių reikalavimų automobilio užvedimo raktelių laikymui (saugojimui).

Pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininkės teisėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Z. su jai priklausančia nuosavybe elgėsi pakankamai rūpestingai, o aplinkybės, kad K. P. vairavo jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus jai nebuvo žinomos. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą trečią asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad D. Z. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs K. P. pasinaudojo jos neinformavęs bei jai nežinant apie alkoholio vartojimo faktą, daroma išvada, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkė neteko nepriklausomai nuo jos valios ir jai neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui. Todėl konstatuotina, kad D. Z. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklausančio automobilio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30-32 str., 36 str., 286-288 str., teismas

n u tarė:

K. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., ir paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą netaikant transporto priemonės- automobilio Mazda 323, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto D. Z. vardu, konfiskavimo (LR ATPK 30¹str.1d.).

Sutinkamai su LR ATPK 313 str., išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16054644444. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdanti institucija (VMI prie LR FM), nutarimą perduos antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.