- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-1228-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01951-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- L. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko U. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, iš atsakovo D. L. priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 300 Eur, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. L. priešieškinyje teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaiko išlaikymui priteisimo po 150 Eur per mėnesį ir 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo nustatyti, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, panaikinti gimimo įrašą, kuriame tėvu įrašytas atsakovas, priteisti iš ieškovės 800 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, nepalikti ieškovei santuokinės pavardės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės L. L. ir atsakovo D. L. santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, nustatė nepilnamečio vaiko U. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 300 Eur už laikotarpį iki ieškinio pateikimo (išlaikymo įsiskolinimą) ir po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. liepos 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, padalino santuokoje įgytą turtą ir prievoles, priteisė iš ieškovės atsakovui 754 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 4,02 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, toje pačioje byloje kartu privalo išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, t. y. išspręsti vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Tačiau bylose dėl santuokos nutraukimo (taip pat santuokos pripažinimo negaliojančia ar sutuoktinių gyvenimo skyrium bylose) šalys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatyti CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Nors atsakovo priešieškiniui ir nebuvo nustatyti trūkumai, įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo priemonių specifika lemia tai, kad jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėtinas CPK 394-399 straipsnių nustatyta tvarka ir santuokos nutraukimo byloje paprastai negali būti reiškiamas.
5. Tiesioginio prejudicinio ryšio, kuris kliudytų tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylas nagrinėti skirtingose bylose, kad ir tuo pačiu metu, nestabdant ištuokos bylos proceso, nėra. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia, taigi išlieka ir turtinė asmens, įrašyto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Šią pareigą eliminuotų tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nuginčyti tėvystę ir tėvystės išregistravimas teismo sprendimo pagrindu, o ne prasidėjęs tėvystės nuginčijimo teisminis procesas. Be to, priimtas teismo sprendimas galiotų tik į ateitį, o iki jo priėmimo bei įsiteisėjimo pareigos teikti vaikui išlaikymą nepanaikintų. Todėl nei byla dėl santuokos nutraukimo, nei byla dėl tėvystės nuginčijimo (vykstantys tokie teisminiai procesai) patys savaime nedaro įtakos asmens, pagal įstatymą laikomo vaiko tėvu, pareigos ir šių procesų metu teikti išlaikymą, kaip neapsprendžia ir tokios pareigos dydžio. Tėvystės nuginčijimo teisminis procesas, priešingai nei yra įsitikinęs atsakovas, nedaro įtakos ir išlaikymo vaikui klausimų svarstymo santuokos nutraukimo byloje ar teismo sprendimo tokį išlaikymą priteisti priėmimo galimybės, nebent iki ištuokos bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų pateiktas tėvystės faktą paneigiantis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nuginčijus tėvystę jau po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, tuo pačiu sprendimu būtų nutrauktas ir išlaikymo mokėjimas į ateitį.
Šalies argumentai
6. Atsakovas 2017 m. spalio 4 d. ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-3251-188/2017 dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, t. y. procesiškai teisingai išskyrė santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo bylas. Tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje 2-3251-188/2017 D. L. ieškinį paliko nenagrinėtą. Nutartyje nurodyta, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7. Teismas išaiškino atsakovui, kad nors 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3251-188/2017 (dėl tėvystės nuginčijimo) ir nebuvo skundžiama, atsakovas, nusprendęs ateityje reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bei esant situacijai, kurioje būtų sprendžiamas ieškinio senaties procesinio termino atnaujinimas, galėtų nurodyti 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi ir šiuo sprendimu susidariusią situaciją, nes tėvystės nuginčijimas šioje byloje nėra sprendžiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas iš dalies ginčijamą sprendimą, išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
1.2. Atsakovas priešieškinyje pateikė šešis reikalavimus, iš kurių buvo išspręsti tik keturi, o kiti du (pripažinti, kad D. L. nėra U. L. biologinis tėvas; U. L. gimimo įraše ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime įrašą, jog vaiko tėvas yra D. L., pripažinti neteisingais ir juos panaikinti) – ne. Šie du priešieškinio reikalavimai buvo nenagrinėti ir neišspręsti, nors priešieškinis buvo priimtas nagrinėti be jokių pastabų.
1.3. Atsakovas Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė 2017 m. spalio 2 d. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie tėvystę gimimo liudijime panaikinimo, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nustačius, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-415-347/2018 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie tėvystę panaikinimo, t. y. ginčas tarp tų pačių asmenų, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Teismas nurodė, kad, be pastabų priimdamas nagrinėti atsakovo priešieškinį, padarė esminę klaidą, kuri užkirto kelią nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-3251-188/2017 atsakovo 2017 m. spalio 2 d. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie tėvystę gimimo liudijime panaikinimo.
1.5. Teismas pažeidė atsakovo teisę į gynybą, kadangi, padarydamas esminę klaidą šios bylos proceso metu, atėmė iš atsakovo galimybę baigti bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepimas
9. Ieškovė L. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo priešieškinio dalykas yra suformuluotas netinkamai ir tai sąlygojo teismo vertinimą tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo reikalavimų pateikimą viename priešieškinyje pripažinti priešieškinio trūkumu, kliudančiu nagrinėti šį priešieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo.
2.2. Pati tėvystės nuginčijimo bylos specifika, nustatyti specialūs turinio, pasirengimo nagrinėti teisme bei įrodinėjimo proceso reikalavimai lemia tai, jog klausimo dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimas atskirai leistų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti būtent santuokos nutraukimo bylą.
2.3. Teismas nepaneigė apelianto reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nekėlė klausimo, ar jis priskirtinas prie subjektų rato, galinčių tokius reikalavimus pareikšti, tik nurodė apie atskirą šių klausimų nagrinėjimo būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Ginčas šalių santuokos nutraukimo byloje kilo dėl atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų, kuriais atsakovas siekė nuginčyti vaiko tėvystę, išnagrinėjimo kartu su kitais su santuokos nutraukimu susijusiais reikalavimais.
12. Ieškovė L. L. byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo D. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
13. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. byloje pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat dėl tėvystės nuginčijimo bei įrašo apie tėvystę vaiko gimimo liudijime panaikinimo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė nepilnametei dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, padalino santuokoje įgytą turtą ir sutuoktinių prievoles bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas, kuris apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų jo priešieškinyje pareikštų reikalavimų, o būtent reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu.
Dėl neišspręstų reikalavimų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
16. CPK 327 straipsnis suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pateikęs priešieškinį, kuriame buvo reiškiami reikalavimai, susiję su atsakovo tėvystės nuginčijimu. Tai patvirtina atsakovo 2017 m. rugsėjo 11 d. byloje pateiktas ir pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo priešieškinis. Ir nors priešieškinis nėra priimtas teisėjo rezoliucija, tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. pateiktas ieškovės atsiliepimas į atsakovo priešieškinį patvirtina, kad priešieškinis faktiškai buvo priimtas ir jam duota eiga, tai patvirtina ir ginčijamo teismo sprendimo aprašomoji dalis, kurioje nurodyti ir priešieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo.
18. Atsakovo apeliacinio skundo esmę sudaro klausimas, ar išnagrinėtoje byloje buvo išspręsti atsakovo priešieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta teismo išvada priešieškinį patenkinti iš dalies, tačiau iš atsakovo priešieškinyje suformuluotų reikalavimų yra patenkintas tik jo reikalavimas šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, taip pat faktiškai atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas nepalikti ieškovei santuokinės pavardės (šalims po santuokos nutraukimo paliktos tos pačios pavardės), tačiau nėra jokios išvados dėl atsakovo pareikštų priešieškinio reikalavimų nuginčyti tėvystę, t. y. nėra nurodyta nei dėl šių reikalavimų patenkinimo, nei dėl jų atmetimo. Taigi darytina išvada, jog formaliai galėtų būti pripažinta, kad šie priešieškinio reikalavimai nebuvo išspręsti.
19. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakęs dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu, negalimumo nagrinėti santuokos nutraukimo byloje ir nurodęs tai pagrindžiančius motyvus, kas rodo, jog vis tik šie priešieškinio reikalavimai buvo aptarti, o teismas tik sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė savo išvados dėl bylos nagrinėjimo šioje dalyje baigties. Todėl negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neišsprendė šių atsakovo reikalavimų.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo motyvų, kad santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose, nagrinėjamose CPK XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje, nes tai faktiškai nustatyta CPK 383 straipsnyje. O CPK 385 straipsnio 1 dalyje tarp privalomų tokio pobūdžio bylose nagrinėti reikalavimų yra nustatyti tik šie reikalavimai: dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas. Taigi tėvystės nuginčijimas nėra tas reikalavimas, kuris galėtų ir turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose.
21. Nurodytos įstatyme įtvirtintos aplinkybės nulemia tai, kad tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, ką iš esmės ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Negalimumas nagrinėti šių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje iš esmės reiškia, kad tokie reikalavimai turi būti nagrinėjami atskira tvarka, todėl byla tokių reikalavimų dalyje santuokos nutraukimo byloje turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
22. Nors pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė tik sprendimo motyvuojamoje dalyje, tačiau to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, tokia situacija nereiškia, jog atsakovo nurodyti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo iš viso nebuvo spręsti nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad turi būti tik patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, joje nurodant, kad byla priešieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės įrašo panaikinimo dalyje nutrauktina, kaip nenagrinėtina santuokos nutraukimo byloje.
23. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo neišspręsti atsakovo priešieškinio reikalavimai, todėl nėra ir jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą, priimtą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, būtent kurie turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Nustačius, kad reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo negalėjo būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, tokie reikalavimai negali būti grąžinami nagrinėti iš naujo santuokos nutraukimo byloje. Kolegija nenustatė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nekonstatavo neišspręstų reikalavimų fakto, todėl apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis šios nutarties 22 punkte nurodytu būdu.
24. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas D. L. iš karto po to, kai buvo priimtas šioje byloje skundžiamas teismo sprendimas, 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi atskira tvarka į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijo ir tėvystės įrašo panaikinimo ir buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-12717-986/2018, kuri išnagrinėta priimant 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kuriuo D. L. reikalavimai buvo patenkinti. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis iš esmės pripažino teismo išvadas dėl tokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimo atskirai nuo santuokos nutraukimo bylos ir byla jau išnagrinėta, o priimtas teismo sprendimas jau ir įsiteisėjęs. Todėl ir dėl šios aplinkybės atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikšti priešieškinio reikalavimai nebegali būti grąžinti nagrinėti iš naujo, nes ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išspręstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui neatlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistinos 5,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad byla atsakovo D. L. priešieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės įrašo panaikinimo dalyje nutrauktina.
Priteisti iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.