Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. U. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys K. U. ir valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Gyventojų registro išrašu apie G. A. U. asmens duomenis; G. A. U. mirties įrašą Nr. 17 liudijančiu išrašu; K. U. mirties įrašą Nr. 21 liudijančiu išrašu; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais apie G. A. U. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); R. U. gimimo liudijimu Nr. 262345; Gyventojų registro pažyma apie R. U. asmens duomenis; Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2024 m. vasario 9 d. pažyma Nr. (2024-162-PD)-7 apie R. U. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2024 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. SP-52408 (4.55 Mr.) apie tai, kad R. U. iki 2011 m. spalio 24 d. ir po motinos G. A. U. mirties gyvena motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvitu; Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad G. A. U., mirusiai 2011 m. spalio 24 d., nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiame bute R. U. gyveno ir toliau liko gyventi po motinos mirties bei deklaravo gyvenamąją vietą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas po motinos mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gyveno ir po motinos G. A. U. mirties toliau liko gyventi jai priklausiusiame bute, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo komunalinius mokesčius.

Darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po motinos G. A. U. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis po motinos G. A. U. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusios motinos G. A. U. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl minėtos išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos G. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų įgyvendinti savo teises į jo mirusios motinos G. A. U. palikimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.